- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2-789-922/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 27.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant atsakovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal bankrutavusios G. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo G. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antruoju patikslintu ieškiniu (toliau – ieškinys) ieškovas reikalauja jam priteisti iš atsakovo 6720,00 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (96-99 b.l.). Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžiuose ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas, būdamas bankrutavusios G. M. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininku, iki šiol neperdavė bankroto administratoriui įmonės vardu registruoto 6000,00 Lt kainuojančio 1990 m. pagaminto krovininio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 720,00 Lt kainuojančios 1992 m. pagamintos savadarbės priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, tai rodo, kad įmonės turtas buvo neišsaugotas, prarastas, o įmonei jos savininko kaltais veiksmais padaryta žala. Šių transporto priemonių nusidėvėjimo ar nurašymo dokumentų iš ieškovo perimtuose buhalteriniuose dokumentuose bankroto administratorius nerado, todėl automobilio (duomenys neskelbtini) kainą nustatė pagal jo pirkimo dokumentus (100, 101 b.l.), o savadarbės priekabos – pagal VšĮ „Emprekis“ nurodytą panašios priekabos kainą (65 b.l.). Ieškovas, dalyvavęs parengiamajame ir vėlesniuose teismo posėdžiuose, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant 2012-12-10 teismo posėdyje (131 b.l.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdyje atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad ieškovas, kildinantis savo reikalavimą iš civilinės atsakomybės santykių, neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų: atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp jų. Dėl krovininio automobilio (duomenys neskelbtini) ir savadarbės priekabos atsakovas paaiškino, kad šios transporto priemonės dar gerokai iki bankroto bylos iškėlimo nebetiko eksploatacijai, todėl buvo supjaustytos ir parduotos į metalo laužą, tik nebuvo išregistruotos. Atsakovas nurodo, kad iškėlus ieškovui bankroto bylą objektyviai negalėjo perduoti bankroto administratoriui nebeegzistuojančių daiktų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 1998-11-19 už 6000,00 Lt įsigijo 1990 m. gamybos krovininį automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (10, 100, 101 b.l.). Taip pat ieškovas naudojo 1992 m. jo paties pasigamintą ir jo vardu registruotą priekabą, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendroji masė – iki 0,75 t (10 b.l.). Šios transporto priemonės dėl nusidėvėjimo eksploatacijai nebetiko, krovininis automobilis buvo iškomplektuotas atsarginėms dalims, todėl 2010-11-25 jų liekanas atsakovas pardavė už 1224,00 Lt kaip metalo laužą pagal Metalo laužo (atliekų) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (103 b.l.). Kaip matyti iš bankroto administratoriaus patvirtinto kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) nuorašo, tą pačią dieną visą už metalo laužą gautą sumą atsakovas įnešė į ieškovo kasą (133 b.l.). Bankroto administratorius taip pat patvirtino 2010-11-26 kasos išlaidų orderio nuorašą, iš kurio matyti, kad šią dieną atsakovui, kaip įmonės savininkui, iš ieškovo kasos buvo išmokėta 1224,00 Lt suma (134 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2011-04-27 nutartimi ieškovui G. M. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (4-6 b.l.). Šiaulių apygardos teismo 2011-06-28 nutartimi patvirtinti ieškovo kreditorių reikalavimai 146658,21 Lt sumai (26-27 b.l.). Šie reikalavimai tikslinti vėlesnėmis nutartimis (28-33 b.l.). 2012-05-16 patvirtinti, bet nepadengti kreditoriniai reikalavimai sudaro 76737,72 Lt (3, 34 b.l.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tokio pobūdžio bylose kaip nagrinėjamoji, iš visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniuose nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Tačiau įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, o nesant žalos kaip ieškovo įrodinėtinos civilinės atsakomybės sąlygos, negalima atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, civilinė atsakomybė. Todėl ieškovas vadovaujantis CPK 179 straipsnio 1 dalimi turėjo pateikti buhalterinius įrodymus, kad jo reikalaujami 6720,00 Lt sudaro ieškovo nuostolius.
Šios aplinkybės ieškovas neįrodė. Kaip minėta, iš pateiktų krovininio automobilio (duomenys neskelbtini)įsigijimo dokumentų matyti, kad šis 1990 m. gamybos automobilis 1998-11-19 buvo įsigytas už 6000,00 Lt (10, 100, 101 b.l.). Taigi automobilio vertė 2010-11-25, kai jis (jo liekanos) buvo parduotas kaip metalo laužas, objektyviai nebegalėjo būti tokia pati, kaip jį įsigyjant prieš dvylika metų. VšĮ „Emprekis“ nurodyta gamyklinės priekabos, panašios į ieškovo turėtą savadarbę priekabą, 720,00 Lt kaina nėra pakankamas įrodymas, leidžiantis spręsti, kad savadarbė priekaba kainuotų tiek pat, kiek profesionaliai suprojektuota ir pagaminta gamykloje (65 b.l.). Įvertinus įrodymų visetą spręstina, jog labiau tikėtina, kad abi šios transporto priemonės 2010 m. pabaigoje jau nebebuvo tinkamos naudoti dėl amžiaus ir nusidėvėjimo, todėl galėjo būti įkainotos ir realizuotos už 1224,00 Lt tik kaip metalo laužas, kaip ir nurodo atsakovas.
Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose atitinkamai nustatytos individualios įmonės savininko teisės paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams ir paimti iš individualios įmonės turtą. Taigi atsakovas 1224,00 Lt, ieškovo gautus realizavus (duomenys neskelbtini) ir savadarbės priekabos metalo laužą, iš savo individualios įmonės (ieškovo) paėmė teisėtai, veikdamas kaip jos savininkas, ir tai įforminta buhalteriniais dokumentais (134 b.l.).
Ieškovas neįrodė žalos, atsakovo veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovo veiksmų, todėl vadovaudamasis CPK 26, 29, 259, 260, 263, 265, 269 ir 270 straipsniais teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Atmesti ieškovo bankrutavusios G. M. įmonės „Saulėtekis“, juridinio asmens kodas 152921448, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, juridinio asmens kodas 300930533, ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą