- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-17
- Bylos Nr.
- 1-3249-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59095-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. J.
- Nukentėjusysis
- B. J.
- Advokatai
- Arūnas Alekna
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 600 Lt) bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 15 MGL (564,90 Eur) bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs);
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. 2017 m. lapkričio 12 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,15 promilių girtumo laipsnis), bute (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu broliui B. J. tyčia ranka trenkė į kaktą, ją nubrozdindamas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam B. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
V. J. 2017 m. lapkričio 12 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,15 promilių girtumo laipsnis), bute (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą, kurio metu laikydamas rankoje peilį grasino motinai P. J. ir broliui B. J. nužudyti, sakydamas, kad papjaus, tokiais veiksmais sudarė realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Šiais veiksmais V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. J. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykis buvo lapkričio 12 d., apie 10.30 val., bute (duomenys neskelbtini). Jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nemažai išgėrė, todėl sunkiai atsimena. Buvo taip, kaip parašyta. Nežino, dėl ko susipyko su broliu. Gal ir trenkė jam, bet ne kumščiu, o delnu. Po to su broliu nekalbėjo, nes jį (kaltinamąjį) išvežė. Atsiprašo brolio. Gėrė nuo penktadienio, pripūtė 3,15 promilės. Jeigu sako, kad dar su peiliu rankoje buvo, reiškia, taip ir buvo. Blogai vertina savo elgesį, dėl to gailisi. Anksčiau dirbo greitosios pagalbos stotyje sanitaru, buvo gerai charakterizuojamas. Su alkoholio vartojimu problemų neturi, nėra alkoholikas. Darbo biržoje nelabai ką ir pasiūlo, o jei ir siūlo, negali dirbti siūlomų darbų dėl sveikatos problemų. Gal dar ką ras. Kol kas jam moka nedarbo išmokas. Su motina ir broliu kartu gyvena gal nuo vasaros, atsikraustė mažiau nei prieš 6 mėnesius. Laikytųsi paskirtų įpareigojimų. Pažada, kad daugiau neis į tą butą, nevartos alkoholio ir, jei pavyks, susiras darbą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis B. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su motina ir broliu. Butas priklauso mamai, jis ten deklaruoja gyvenamąją vietą. Brolis savo butą pardavė ir atsikraustė pas juos. Dabar niekur nedirba. Brolis V. nuolat vartoja alkoholį ir tuomet tiek jis, tiek mama jo bijo, jis prisigėręs tampa grėsmingas, grasina nužudyti, susidoroti, tiek su juo, tiek su mama. Brolis ima į rankas peilius ir grasina. Tai ne pirmas toks kartas. 2017 m. lapkričio 12 d. ryte brolis V. vartojo alkoholį, buvo apie litrą išgėręs, tuomet reikalavo, kad jis (liudytojas) eitų dar pirkti degtinės. Jis atsisakė, tuomet V., stovėdamas priešais, ranka trenkė jam į kaktą, nagais ją nubrozdino. Jis (liudytojas) juto fizinį skausmą. Nuo gauto smūgio jam nukrito akiniai. Tuomet jis išgirdo, kaip brolis atidaro virtuvės stalčių ir traukia peilius. Mama ėmė šaukti, kad reikia kviesti policiją. Jis pamatė, kad brolis V. iki jo ateina rankose laikydamas po peilį. Brolis V. grasino papjauti jį ir mamą. Jis pabėgo į laiptinę kviesti policijos. Tuomet brolis padėjo peilius ant spintelės, mama greitai juos įmetė į kibirą. Paaiškina, kad brolis V. tikrai neprognozuojamas ir tai kartojasi nuolat (b. l. 19).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja P. J. parodė, kad gyvena bute (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena sūnūs B. J. ir V. J.. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 10.30 val., ji, B. ir V. buvo namie. Kambaryje B. ir V. pradėjo ginčytis. Ginčo esmės ji nežino. Tada sūnus B. išbėgo pro duris į koridorių. V. pradėjo bėgti iš paskos. Ji bijodama, kad jie gali susimušti, išbėgo į laiptinę ir pamatė grįžtantį sūnų V.. Kai sūnus ėjo namo, ji stovėjo laiptinės aikštelėje. Sūnus V. praeidamas pro ją pasakė, kad visus papjaus. Sūnus V. užėjo į virtuvę. Ji irgi užėjo į virtuvę. Sūnus V. vėl pakartojo, kad visus papjaus ir ją papjaus. Ji išsigando, kad jis gali ją papjauti, nes sūnus buvo neblaivus, agresyvus, todėl pavojus buvo akivaizdus. Ji greitai paslėpė virtuvėje gulėjusius peilius. Tada atvažiavo policija ir sulaikė sūnų V. Nematė, kad V. ir B. tarpusavyje muštųsi. Butas priklauso jai. Sūnus prieš ją smurtauja pirmą kartą (b. l. 8–10).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. 10.49 val. užregistruotas įvykis, jog namuose pranešėjo neblaivus brolis puola su peiliu (b. l. 3–5).
Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 10.50 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjo neblaivus brolis puola su peiliu. Įvykio vietoje nustatyta, kad V. J. puolė peiliu savo brolį, su ranka trenkė jam į galvą, numušė pranešėjo akinius. Grasino peiliu. B. J. patyrė fizinį skausmą. Įvykio vietoje V. J. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Ant B. J. kaktos buvo nubrozdinimas (b. l. 6–7).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. 11.24 val. V. J. nustatytas 3,15 promilių girtumo laipsnis (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, kad sunkiai pamena įvykio aplinkybes, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sutinka, kad trenkė broliui. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, liudytojo B. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir alkotesterio pažyma.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. J. bute sukėlė konfliktą, kurio metu broliui B. J. tyčia ranka trenkė į kaktą, ją nubrozdindamas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam B. J. fizinį skausmą. Nukentėjusysis yra kaltinamojo brolis, kuris, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką, laikytinas kaltinamojo šeimos nariu, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, liudytojo B. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir alkotesterio pažyma.
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. J. bute sukėlė konfliktą, kurio metu laikydamas rankoje peilį grasino motinai P. J. ir broliui B. J. nužudyti, sakydamas, kad papjaus, tokiais veiksmais sudarė realų pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę V. J., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą (padaryti du tyčiniai (tiesiogine tyčia) nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 38), baustas administracine tvarka (b. l. 34–35), teistas (b. l. 36–37).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas laisvės apribojimo bausmes, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1, 4 d.), skiriant jam BK 48 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 punktuose, 6 dalies 3 punkte numatytus įpareigojimus ir paskiriant 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 s. nuosprendis nėra įsiteisėjęs, priimant nuosprendį šioje byloje, V. J. paskirta bausmė nebendrintina su minėtu nuosprendžiu.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 12 d. 11.00 val. (b. l. 22) iki 2017 m. lapkričio 14 d. 11.00 val. (b. l. 28), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant V. J. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. J. ir B. J., (b. l. 46) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir V. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 punktais, 6 dalies 3 punktu, įpareigoti V. J. visą bausmės laiką registruotis darbo biržoje arba pradėti dirbti, nevartoti alkoholinių gėrimų, nebendrauti su B. J. ir P. J., nesilankyti bute (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 12 d. 11.00 val. iki 2017 m. lapkričio 14 d. 11.00 val. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant V. J. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. J. ir B. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.