- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 1A-254-628-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-00296-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Bieliauskienė (pirm.), Jolanta Čepukėnienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- I. B.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Pranešėja Sigita Bieliauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-628/2014
Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00296-2013-9
2014 m. kovo 3 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jūratės Damanskienės ir Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei, nuteistojo I. B. gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. (trys epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis subendrinus paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose
Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas I. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2013 m. kovo 7 d.
UAB „N. G.“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai, iš I. B. priteista 847 litų UAB „N. G.“ patirtai turtinei žalai atlyginti.
VšĮ „V. L.“ civilinis ieškinys tenkintas pilnai, iš I. B. priteista 445 litų VšĮ „V. L.“ patirtai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2013-01-25, apie 11.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo į UAB „N. G.“ įmonės pastatą (duomenys neskelbtini) Vilniuje, iš kur būdamas pastato viduje, pagrobė patiestą prie pagrindinių įmonės durų kilimėlį 423,50 Lt vertės. Šiais veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Be to, jis 2013-01-26, laikotarpiu nuo 13.30 val. iki 16.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo į VšĮ „V. L.“ III palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur būdamas pastato viduje, pagrobė patiestą prie įėjimo-išėjimo durų kilimėlį 445 Lt vertės. Šiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Be to I. B. 2013-01-29, apie 12 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įėjo į UAB „N. G.“ įmonės pastatą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kur būdamas pastato viduje, pagrobė patiestą prie pagrindinių įmonės durų kilimėlį 423,50 Lt vertės. Tokiais veiksmais padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis I. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį paskiriant švelnesnę bausmę.
Skunde apygardos teismui nurodoma, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nuteistojo atžvilgiu pirmosios instancijos teisme proceso metu nedalyvavo vertėjas bei jį ginantis advokatas, nors I. B. yra rusakalbis, prastai suprasdamas lietuvių kalbą, nesuprato proceso metu jam užduodamų klausimų, todėl abejoja, ar į visus juos atsakė teisingai.
Pažymima, kad prokuroras savo baigiamoje kalboje prašė skirti nuteistajam 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau apylinkės teismas skyrė didesnę bausmę. Apeliantas pabrėžia, kad apylinkės teisme jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, yra pasiruošęs kompensuoti nukentėjusiesiems padarytą piniginę žalą.
Teismo posėdyje nuteistojo I. B. gynėjas A. Gurauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistasis I. B. apeliaciniame skunde, neginčydamas nusikalstamos veikos kvalifikacijos, apimties bei savo kaltės jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme, prašo paskirti švelnesnę bausmę bei nurodo tam tikrus procesinius pažeidimus, kurie, apelianto nuomone, buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
BK 178 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Kolegija pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 dalys). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas I. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
I. B. padarė nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 str. nuostatas priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Pažymėtina, kad I. B. niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, ankščiau už analogiškas nusikalstamas veikas teistas net 19 kartų (b. l. 82-94), daug kartų baustas už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus, tarp jų ir už smulkius svetimo turto pagrobimus (b. l. 95-99). Šio aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš nusikalstamų veikų gaunamos pajamos yra I. B. pragyvenimo šaltinis, jis linkęs nusikalsti, nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Be to, I. B. Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 80), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo abstinencijos sindromo vartojant opioidus (b. l. 81).
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei įvertinęs tai, kad byloje nenustatytos I. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatyta viena lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), subendrinęs I. B. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, jo atžvilgiu pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, skyrė nuteistajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad I. B. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti ją nėra teisinio pagrindo.
Vien tai, kad prokuroras teismo posėdžio metu siūlė skirti apeliantui švelnesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, negali būti laikoma pagrindu švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kai teismas parenka konkrečią baudžiamajame įstatyme numatytą prievartos priemonę asmeniui, pripažintam kaltu konkrečios nusikalstamos veikos padarymu. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, nėra saistomas jokių proceso dalyvių, tarp jų ir prokuroro, pasisakymais.
Įvertinus apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo posėdžio metu padarytų tam tikrų procesinių pažeidimų, o būtent, kad nuteistasis yra rusakalbis, teismo posėdyje nedalyvavo vertėjas bei jo gynėjas, teisėjų kolegija pažymi, kad išanalizavus bylos medžiagą, šių procesinių pažeidimų nenustatyta. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. B. už jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą buvo sulaikytas 2013 m. kovo 5 d. (b. l. 51,52), 2013 m. kovo 6 d. buvo surašytas protokolas apie tai, kad I. B. savo iniciatyva atsisakė gynėjo. Jam buvo išaiškinta, kad gynėjo atsisakymas neatima iš jo teisės vėliau, bet kuriuo proceso metu, vėl turėti gynėją. Šis protokolas patvirtintas nuteistojo parašu (b. l. 54). 2013 m. kovo 6 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad I. B. pareiškė, jog lietuvių kalbą moka, parodymus pageidauja duoti lietuvių kalba, vertėjas apklausos metu nedalyvauja. Šis protokolas taip pat patvirtintas I. B. parašu (b. l. 57-58). 2013 m. kovo 7 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolu, vadovaujantis BPK 44 str. 8 p., 50 str. nuostatomis, nuteistajam išaiškinta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi teisę nemokamai gauti teisinę pagalbą. Tačiau nuteistasis pareiškė, kad gynėjo atsisako. Protokolas patvirtintas I. B. parašu (b. l. 59). 2013 m. gruodžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamąją bylą I. B. atžvilgiu nutarta perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodant, kad I. B. gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme šiuo metu nėra pripažintas būtinu (b. l. 109). 2013 m. gruodžio 19 d. I. B. BK 50 str. 3 d. pagrindu buvo išaiškinta, kad jis turi galimybę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b. l. 115). 2013 m. gruodžio 19 d. teisiamojo posėdžio metu teisėjas, nagrinėjantis I. B. baudžiamąją bylą, išaiškino jam jo teises, garantuojamas BPK 22 str. 3 d., įskaitant ir teisę turėti gynėją. Nuteistasis patvirtino, kad savo, kaip kaltinamojo, teises suprato. Posėdžio metu jis paaiškino, kad jam pareikšto kaltinimo esmę suprato, prisipažįsta kaltu ir sutinka duoti parodymus (b. l. 116). Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu I. B. buvo tinkamai išaiškinta jo teisės turėti gynėją bei duoti paaiškinimus jam suprantama kalba, tačiau jis atsisakė gynėjo dalyvavimo procese, nurodė, kad moka lietuvių kalbą ir parodymus pageidauja duoti būtent lietuvių kalba. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jokie procesiniai pažeidimai, susiję su I. B. kaip kaltinamojo teisių apribojimu, nebuvo padaryti.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo I. B. apeliacinį skundą atmesti.