Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-298-1020/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
AN2-298-1020/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernestas Rimšelis
Kategorijos
Byla Nr. AN2-298-1020/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-49-3-00035-2019-0Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.1.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria netenkintas R. K. skundas ir paliktas galioti nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Ukmergės rajono PK) 2019 m. vasario 6 d. nutarimas dėl R. K. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam skirtos 200 EUR baudos bei administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 4 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. K. nubaustas už tai, kad 2019 m. sausio 8 d. 17.35 val., vairuodamas automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje lenkė automobilių koloną ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.4 punktą. Tokiais veiksmais R. K. pažeidė ANK 420 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. R. K. teigimu, priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai neišsiaiškino bylos faktinių aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeidė nekaltumo prezumpciją bei in dubio pro reo principą ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą. R. K. nuomone, byloje nebuvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai: nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios jis teigė, jog yra būtina peržiūrėti bei išklausyti įvykio dieną patruliavusių ir jį sustabdžiusių pareigūnų automobilyje buvusį vaizdo ir garso įrašą, tačiau šie prašymai buvo atmesti, kol galiausiai, pradėjus bylos nagrinėjimą teisme, policijos atstovas paaiškino, kad įrašai yra neišlikę, todėl negali būti pateikti, taip pat nebuvo nustatyti ir liudytojais apklausti kolonoje buvusių automobilių vairuotojai. Skundu ginčijamas pareigūnų tarnybinių pranešimų, kaip įrodymų, patikimumas, kadangi jie į informacinę sistemą įkelti gerokai vėliau, nei to reikalauja teisės aktai, jų turinys yra galimai suderintas, tarnybiniuose pranešimuose nurodytų duomenų nepatvirtino jokie kiti objektyvūs ir patikimi faktiniai duomenys, nebuvo nustatytas tikslus šių pranešimų įkėlimo į sistemą laikas. Įvykio dieną patruliavę pareigūnai teisės pažeidimo nematė, nurodė informaciją, kurią girdėjo iš telefoninio pokalbio su M. V.. Teismas nesiaiškino aplinkybės, kaip M. V., būdamas transporto priemonių kolonoje, galėjo matyti, kas vyksta už kelių automobilių ir kurioje vietoje buvo baigtas lenkimo manevras. R. K. savo kaltės nepripažino, šios pozicijos laikėsi viso proceso metu, ant pirminio paaiškinimo pasirašė dėl to, nes buvo suklaidintas pareigūnų dėl kelio žymėjimo ištisine linija.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ukmergės rajono PK prašo R. K. skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad R. K. turėjo suvokti, jog jo veiksmai, savo pobūdžiu yra pavojingi eismo saugumui ir keliantys didelį visuomenės nepasitenkinimą. Administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikras neigiamas pasekmes, taip siekiant prevencijos tikslų, todėl įstatymas aukščiau iškelia visuomenės, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesą. Nurodoma, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai laikytini siekiu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti nepakeistas Ukmergės rajono PK nutarimas, yra teisėta ir R. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.

5. R. K. įsitikinimu, administracinio nusižengimo byloje jo kaltė dėl padaryto teisės pažeidimo pagrįsta nepatikimais duomenimis, prielaidomis. R. K. skundu nurodo, kad byloje esantys liudytojų policijos pareigūnų parodymai yra išvestiniai netiesioginiai įrodymai, kurių pagrindas yra M. V. telefonu perduota informacija apie pažeidimą, jų nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Šie skundo argumentai nepagrįsti, grindžiami deklaratyviais ir subjektyviais argumentais, jie prieštarauja ir paties R. K. pozicijai netrukus po pažeidimo padarymo.

6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus (apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis) tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginę tarpusavyje, pateikė jų visumos analizę, susiedami juos į vientisą loginę grandinę.

7. Nors skunde nurodoma, kad buvo būtina nustatyti tikslų tarnybinių pranešimų surašymo ir įkėlimo į sistemą laiką, šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, jog dokumentai buvo surašyti netinkamai, o jais remiantis priimtas nutarimas nepagrįstas. Aplinkybes nurodytas tarnybiniuose pranešimuose patvirtina teisminio nagrinėjimo metu teisėsaugos pareigūnų duoti parodymai, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi ir sutampantys su įvykio aplinkybėmis, nurodytomis tarnybiniuose pranešimuose bei administracinio nusižengimo protokole. Liudytojai su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu nėra susiję jokiais asmeniniais ryšiais, parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti šių liudytojų tarnybos metu surašytais tarnybiniais pranešimais bei duotais juos patvirtinančiais parodymais, ar dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, būtų šališki ir neobjektyvūs. Taigi apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nesama pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis bei teismo posėdžio metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

8. Apeliantas nurodo, kad teisme nepagrįstai nebuvo peržiūrėtas įvykio dieną patruliavusių ir jį sustabdžiusių pareigūnų automobilyje fiksuotas vaizdo ir garso įrašas, kuris, jo nuomone, buvo ypač reikšmingas šioje byloje, galėjęs paneigti jo kaltę. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apygardos teismas pažymi, jog šie teiginiai yra prielaidų pobūdžio, be to, byloje ir be šio įrašo yra pakankamai R. K. kaltumą pagrindžiančių įrodymų. Pastebėtina ir tai, jog minėtas įrašas neturi tiesioginio ryšio su padarytu teisės pažeidimu, kadangi policijos pareigūnai nebuvo įvykio vietoje, įrašu užfiksuotas tik R. K. ir policijos pareigūnų pokalbis, vykęs ir padarytas jau po pažeidimo, šio pokalbio turinys nėra ginčijamas. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra tik teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas savaime nėra įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad apylinkės teismas padarė tokias pačias išvadas kaip ir Ukmergės rajono PK ir priėmė tokį pat sprendimą, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

9. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas turėjo nustatyti, kaip liudytojas M. V. galėjo matyti, kurioje vietoje E. K. atliktas lenkimo veiksmas buvo baigtas – prieš pėsčiųjų perėją ar už jos. Pažymėtina, kad R. K. atliko lenkimo veiksmą, lenkė kelių automobilių koloną, kurioje buvo ir M. V. automobilis, visos transporto priemonės buvo lengvieji automobiliai, byloje nėra duomenų, kad egzistavo aplinkybės, dėl kurių M. V. būtų apribotas matomumas. Būtent dėl aiškiai matyto pažeidimo, jis pranešė apie tai policijai, nurodydamas automobilio markę ir valstybinį numerį, nežinodamas, kas šį automobilį vairavo ir neturėdamas jokio suinteresuotumo dėl konkretaus asmens nubaudimo. Dėl šios priežasties nėra pagrindo abejoti M. V. nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

10. E. K. nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu jis buvo suklaidintas, manė, kad jo pažeidimas, susijęs su ištisinės linijos kirtimu, tačiau išsiaiškinęs, kad įvykio vietoje ištisinės linijos nėra, viso proceso metu neigė savo kaltę. Su šiomis išvadomis nesutiktina. E. K. net kelis kartus proceso metu pateikė vieną kitai prieštaraujančias įvykio versijas. Įvykio dieną, teikdamas paaiškinimą dėl padaryto administracinio nusižengimo, R. K. nurodo, kad lenkimo veiksmas buvo baigtas už pėsčiųjų perėjos, esančios ties Kauno ir A. Smetonos gatvių sankryža, sutiko, jog padarė teisės pažeidimą. Taigi sustabdytas policijos pareigūnų asmuo suprato, kokį pažeidimą padarė, administracinio nusižengimo protokole jis parašė, kad gailisi padaryto. Priešingu atveju, nesutikdamas su jam inkriminuotu pažeidimu, jis turėjo teisę protokole išreikšti savo nesutikimą. Remiantis bylos medžiaga, R. K. ne kartą baustas administracine tvarka, todėl preziumuojama, kad jis žinojo kokias pastabas ir paaiškinimus jis turi teisę įrašyti protokole. Todėl skunde nurodoma versija, kad asmuo buvo suklaidintas, yra nepagrįsta. Po kelių valandų R. K. pateikė naują paaiškinimą, nurodydamas, kad mėginant atlikti lenkimo veiksmus, pavyko aplenkti tik du automobilius iš trijų, trečiasis automobilis staiga stabdė, todėl siekdamas išvengti avarinės situacijos atliko pakartotinius lenkimo veiksmus, nežino, ar lenkė leistinoje vietoje ar ne, taigi tokį savo veikimą siekia pagrįsti kaip nuo jo valios nepriklausiusį veiksmą. Galiausiai teikdamas skundą dėl priimto Ukmergės rajono PK nutarimo R. K. nurodė, kad aplenkė visus tris automobilius ir šiuos veiksmus atliko dar iki pėsčiųjų perėjos. Vertinant tokius R. K. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, darytina išvada, jog jo pateiktas prieštaringas versijas, paneigė nuoseklūs ir objektyvūs liudytojų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartis yra itin detaliai motyvuota, teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. K. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. balandžio 15 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Teisėjas Ernestas Rimšelis