Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2014-09-29 · Byla Nr. A2.6.-2624-902/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-09-29
Bylos Nr.
A2.6.-2624-902/2014
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-02184-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
D. O.
Nukentėjusysis
S. S.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-2624-902/2014Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02184-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;45.4.7.; (S) 52.3.
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARI MA S2014 m. rugsėjo 29 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. O.,nukentėjusiajam S. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, bausto administracine tvarka, neteisto, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini)., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O. 2014-08-03 apie 21.30 val., Panevėžyje, sodų bendrijoje ,,Ąžuolas“, ties Žemuogių g. 15-u namu, manevruodamas automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iš galo ir atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, taip pat apgadino ir savo automobilį. Vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais D. O. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 238 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. O. taip pat buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d. už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus.

D. O. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad jis buvo protokole nurodytoje vietoje ir laiku, jam automobiliu teko manevruoti atbuline eiga, ko pasekoje jis apgadino kitą stovintį automobilį. Kurį tai laiką laukė kito automobilio savininko, atvyko trys asmenys. Vienas iš tų asmenų prisistatė kito automobilio savininku, su juo sutarė kitą dieną pildyti eismo įvykio deklaraciją, dokumentų neprašė, tais asmenimis pasitikėjo, tačiau kitą dieną jam atvykus į sutartą vietą pas kaimyną, tačiau savininko nerado. Jam buvo kilę įtarimų, kad kito automobilio savininkas buvo ne tas asmuo. Kaimynas slėpė autmobilio savininką. Iš įvykio vietos jis (D. O.) nebėgo. Automobilį vairavo būdamas blaivus ir teisę vairuoti turėjo. Policija jį surado kitą rytą, jis nuvyko į policiją. Per septyniolikos metų jo vairavimo stažą taip nėra buvę. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes jam reikia motiną vežti į ligoninę.

Nukentėjusysis S. S. teisme paaiškino, kad protokole nurodytą dieną jis buvo adresu Žemuogių g. 13, kur dirbo ir vakare buvo išvažiavę nusimaudyti. Du draugai A. K. ir P. K. parvažiavo anksčiau ir jam telefonu pranešė, kad apgadintas jo automobilis, sakė, kad vairuotojas pasišalino. Jam (nukentėjusiajam) atvažiavus, matė kaltininko automobilį, bet einant artyn, jis išvažiavo. Tada jis iškvietė policiją. Įvykio metu jo (nukentėjusiajam) automobiliui sulenkta keleivio pusė. Draudimas žalos dar neatlygino.

Liudytoja A. O. parodė, kad įvykio metu ji ravėjo darže, buvo vėlus paros metas. Daug žmonių išėjo iš kaimyno namo. Sakė, kad paskambino kaimynui Audriui, o jis paskambino automobilio savininkui. Su motoroleriu atvažiavęs žmogus prisistatė automobilio savininku. Sūnus pasakė jai, kad jie sutarė kitą dieną pildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji pati tuo metu buvusi už kelių metrų ir viską girdėjo. Sūnus tuo metu buvo blaivus, nes buvo pas ją atvažiavęs padėti. Sūnus važiuodamas automobilio kabliu apgadino kitam automobiliui valstybinį numerį, groteles, žibintą. Kitą dieną sūnus automobilio savininko nerado, tada nutarė eiti į policiją.

Liudytojas P. K. parodė, kad įvykis buvo 2014-08-03 apie 21 val., jis pats įvykio nematė, tik girdėjo, kad įvyko eismo įvykis, nufotografavo automobilį. Jis buvo nuo automobilio už 40 metrų, už namo. Automobilis buvo kito namo kieme. Įvykio metu automobiliui VW Passsat buvo apgadintas priekinis bamperis, žibintas, grotelės, o Audi 80 automobiliui buvo apgadinta, įlenkta priekinė dalis. Didelės žalos nepadaryta, nes buvo atsiremta kabliu. Jis (liudytojas) po eismo įvykio iš karto priėjo prie automobilių, vairuotojas iš Audi 80 automobilio taip pat buvo išlipęs. Jis (liudytojas) paskambino, ir tada atėjo kiti asmenys. Vairuotojas apžiūrėjo automobilių apgadinimus, sakė, kad nieko baisaus nenutiko. Jis dar sulaukė to automobilio savininko, bet jis (liudytojas) toliau nebedalyvavo, nuėjo į kitą sodo sklypą, jie patys kalbėjosi. Kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Kas apie įvykį pranešė policijai, nežino, gal mašinos savininkas. Moters sode nepastebėjo.

Liudytoja J. M. parodė, kad patvirtino tarnybiniame pranešime (b.l.15) užfiksuotas aplinkybes, nurodė, jog ji negirdėjo, kad būtų buvusi kalba apie eismo įvykio deklaracijos pildymą.

Liudytojas L. B. parodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl įvykio soduose, kad iš įvykio vietos pasišalino automobilio vairuotojas, nuvykus į įvykio vietą surado automobilio savininką ir liudytoją, apžiūrėjo apgadintą automobilį, nufotografavo, paėmė paaiškinimus, toliau atliko įvykio tyrimą. Eismo įvykyje dalyvavo automobiliai – VW Passat ir Audi 80, kuris ir sukėlė eismo įvykį. Kas buvo teigiama dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, nepamena. D. O. apklausė po dviejų dienų, nes jo nebuvo įvykio vietoje, vėliau jis pats atvyko į policiją. Jis teigė, kad buvo sustaręs kitą dieną pildyti deklaraciją. Nukentėjusysis tada buvo stipriai girtas.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. O. paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje jis automobiliu manevravęs atbuline eiga ir kabliu kliudė kitą stovintį automobilį, jį apgadindamas, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1-2), vyr. patrulio L. B. ir vyr. patrulės J. M. tarnybiniais pranešimais (b.l. 14; 15) bei šių pareigūnų parodymais teisme, kur jie patvirtino tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, nukentėjusiojo S. S. paaiškinimu teisme, kur jis nurodė automobiliui eismo įvykio metu padarytus apgadinimus; liudytojo P. K. parodymais teisme, kur jis nurodė, jog eismo įvykio metu, vykusio 2014-08-03 apie 21 val., automobiliui VW Passsat buvo apgadintas priekinis bamperis, žibintas, grotelės, o Audi 80 automobiliui buvo apgadinta, įlenkta priekinė dalis. Didelės žalos nepadaryta, nes buvo atsiremta kabliu; kita bylos rašytine medžiaga – eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, pateiktomis fotonuotraukomis, vairuotojo pažymėjimo kopija.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad

D. O. 2014-08-03 apie 21.30 val. (pagal pirminį P. K. paaiškinimą (b.l. 25) tikslintinas eismo įvykio laikas)), Panevėžyje, sodų bendrijoje ,,Ąžuolas“, ties Žemuogių g. 15-u namu, manevruodamas automobiliu Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, nepasirinko saugaus atstumo iš galo ir atsitrenkė į stovėjusį kitą automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apgadino, teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

D. O. vairuojamam automobiliui Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-08-03d. negaliojo valstybinė techninė apžiūra, tai matyti iš Techninės apžiūros IS įrašo duomenų (b.l. 13), todėl jis pažeidė KET 238 reikalavimą, jo veiksmai atitinka ATPK 123 str. 1 d. sudėtį.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Kelių eismo taisyklių 231.1 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka; 231.2 punktas nustato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. 234 punkto reikalavimus, kuris teigia, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pažeidimo sudėties būtinus elementus yra ne kartą akcentavęs, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr.N16-2330/2007, N-575-4060/2009, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.).

Pagrindo konstatuoti pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., D. O. veiksmuose nėra. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio mėn. 19 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).

Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų negalima daryti neginčijamos išvados, kad D. O. pasišalino iš eismo įvykio vietos suprasdamas ir tikslingai siekdamas išvengti už tai atsakomybės. Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas D. O. teigė, kad jis iš įvykio vietos niekur nebėgo, o sulaukęs asmens, kuris prisistatė nukentėjusiuoju, tarėsi kitą dieną pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau sutartu laiku į sutartą vietą nuvykęs, ten nukentėjusiojo nerado, todėl kitą dieną kreipėsi į policiją, bet paaiškinimą iš jo paėmė tik dar kitą dieną, nes tuo metu nebuvo įvykį tyrusio policijos pareigūno. Teisme liudytoja apklausta A. O. patvirtino D. O. nurodytas aplinkybes ir parodė, kad įvykio metu ji ravėjo darže, ji matė, kaip iš kaimyno namo išėjo daug žmonių, jai sūnus sakė, kad paskambino kaimynui Audriui, o jis paskambino automobilio savininkui. Su motoroleriu atvažiavęs žmogus prisistatė automobilio savininku. Sūnus pasakė jai, kad jie sutarė kitą dieną pildyti eismo įvykio deklaraciją. Ji pati tuo metu buvusi už kelių metrų ir viską girdėjo. Sūnus tuo metu buvo blaivus, nes buvo pas ją atvažiavęs padėti. Sūnus važiuodamas automobilio kabliu apgadino kitam automobiliui valstybinį numerį, groteles, žibintą. Kitą dieną sūnus automobilio savininko nerado, tada nutarė eiti į policiją. Todėl teismas vadovaujasi D. O. paaiškinimu. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo tikėti nukentėjusiojo S. S. ir liudytojo P. K. parodymais, jog jokio susitarimo dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo su eismo įvykio kaltininku nebuvo, nes kaip matyti šių asmenų parodymai tiek tarpusavyje, tiek lyginant su pirminiais nesutampa. P. K. 2014-08-03 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilio Audi 80 vairuotojas, po eismo įvykio išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo apgadinimus, pasakė, jog nieko čia baisaus ir išvažiavo, kai teisme jis teigė, jog kaltininkas sulaukė automobilio savininko (nukentėjusiojo) ir matė, kai pastarieji dar kalbėjosi. Kai tuo tarpu nukentėjusysis S. S. teisme nurodė, jog su eismo įvykio kaltininku jis įvykio vietoje nesusitiko ir su juo nekalbėjo, nes jam atvažiavus ir einant artyn, pastarasis (kaltininkas) išvažiavo. Be to, kaip matyti pats nukentėjusysis S. S. nagrinėjamu metu buvo stipriai neblaivus. Paties kaltininko veiksmai po įvykio taip pat neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, D. O. neginčijo to, jog kliudė ir apgadino kitą automobilį, nebandė maskuoti ar panaikinti automobilio apgadinimų, nesislapstė nuo tyrimą atlikusių policijos pareigūnų. Jis turėjo vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonė buvo drausta, buvo blaivus. Taigi akivaizdžių priežasčių tyčia, piktybiškai pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenustatyta. Įvertinus šias objektyvias aplinkybes, pripažintina, kad šioje konkrečioje situacijoje D. O. pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, t.y. tikėdamasis, jog kitą dieną po įvykio kartu su nukentėjusiu asmeniu pildys eismo įvykio deklaraciją ir tokiu būdu išspręs žalos atlyginimo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, D. O. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Pažeidimais pagal ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d. kaltinamo D. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltę dėl eismo įvykio bei įvykio metu negaliojančios valstybinės techninės apžiūros pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant D. O. administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidimų padarymo aplinkybes, jų padarymo motyvus, į asmenybę - jis neteistas, tačiau anksčiau ne kartą baustas už įvairius KET pažeidimus ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į visa tai, manytina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. O. paskiriant Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d. sankcijoje numatytas artimas vidurkiui baudas, kurios subendrintinos (ATPK 33 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p., 284 str., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 291 – 293 str.,

nutaria:

D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 140 Lt (vieno šimto keturiasdešimties litų).

D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusiu administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - baudą 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. paskirtas nuobaudas subendrinti ir D. O. paskirti galutinę nuobaudą – 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Baudą sumokėti ne vėliau kaip per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė