Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-240-446/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
1-240-446/2014
Teisminio proceso Nr.
1-67-1-00689-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Kaltinamasis
B. B.
Advokatai
Genadijus Lukminas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-240-446/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00689-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.9.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.3.6.4.6. (S)
KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 17 d.Kelmė
Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė,sekretoriaujant Almai Švedaitei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą S. S.,kaltinamajai B. B.,gynėjui advokatui Genadijui Lukminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi 1961 m. birželio 26 d. Kelmės rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, našlė, bedarbė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji B. B. 2014 m. rugsėjo 23 d. apie 15 val. 40 min (duomenys neskelbtini), namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia mesdama metaliniu žarstekliu į savo sūnų L. S., gimusį 1999 m., ir pataikydama į dešinę koją, nuketėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamoji B. B. kalta prisipažino ir paaiškino, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, įvykio aplinkybių neprisimena, prisipažįsta, kad galėjo sviesti į sūnų žarsteklį, užgauti jam koją, supykusi pasakyti grasinančius žodžius, tačiau ketinimų nužudyti ar įbauginti savo sūnų neturėjo, grasinančio pobūdžio žodžius išsakė dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nesusivalymo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios B. B. kaltė sukėlus fizinį skausmą savo šeimos nariui – sūnui - įrodyta.

Nukentėjusysis L. S. ikiteisminio tyrimo metu (22 b. l.) parodė, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. į namus jis grįžo apie 15 val. 30 min, mama buvo neblaivi. Namuose pamatė sudaužytą televizorių ir jo mobiliojo ryšio telefoną, dėl ko tarp jo ir mamos kilo konfliktas. Jam mama pagrasino žarstekliu, užsimodama, mama jam grasino, kad jį padurs, tačiau peilio į rankas pasiėmusi nebuvo, jam grasino tik žodžiais. Paskui jis mamą stumtelėjo ir pasakė, kad nelystų prie jo. Kai stumtelėjo mamą, mama nenugriuvo, tada mama paleido į jį žarsteklį. Žarsteklis jam pataikė į dešinę koją, į blauzdą. Nuo žarsteklio jam jokio sužalojimo neliko, tik truputį skaudėjo koją. Kai mama paleido iš žarsteklio, jam dar pasakė, kad dingtų iš namų. Tuomet jis sėdo ant dviračio ir atvažiavo į Kelmę, kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių. Į vaiko teisių apsaugos skyrių jis kreipėsi dėl to, kad mama išvarė iš namų. Dėl to, kad mama sakė, kad jį nudurs, jis nelabai juto grėsmę, bet gal ir galėjo mama taip pasielgti, nes mama buvo išgėrusi, jis mamai atleidžia dėl jos tokio elgesio.

Iš telefoninio pranešimo informacijos (12-15 b. l.) matyti, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. 16 val. 33 min gautas Kelmės rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės pranešimas apie tai, kad galimai neblaivi B. B. skriaudžia savo mažamečius vaikus.

Iš Telšių apskrities VPK Kelmės rajono PK pareigūno tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (5-6 b. l.) matyti, kad po pranešimo dėl šeimoje vykstančio konflikto policijos pareigūnai vyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) esančius B. B. namus, kur nepilnametis L. S. paaiškinęs ir parodęs, kad jam mama žarstekliu sudavė į dešinę koją.

Įvykio vietos apžiūros metu (7-10 b. l.) apžiūrėta patalpa – namo virtuvė, kurioje vyko konfliktas tarp B. B. ir jos sūnaus L. S., sudaužytas televizorius.

Iš alkoholio matuoklio parodymų (27 b. l.) matyti, kad po konflikto šeimoje į policijos komisariatą pristatytai B. B. 2014 m. rugsėjo 23 d. 17 val. 14 min nustatytas 2,65 promilių girtumas, t. y. sunkus apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamoji B. B., būdama neblaivi, tyčia sviesdama metalinį žarsteklį į savo sūnų L. S. ir juo pataikydama sūnui į koją, jo nesužalojo, tačiau neabejotinai sukėlė vaikui fizinį skausmą, todėl jos veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Be to, B. B. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji grasino nužudyti savo sūnų, o būtent, 2014 m. rugsėjo 23 d. apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia užsimodama žarstekliu prieš savo sūnų L. S., sakydama jam, kad padurs ir išvarydama jį iš namų, taip nukentėjusiajam sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Nagrinėjamu atveju kaltinamoji B. B., vieną kartą užsimojusi ir vieną kartą sviedusi žarsteklį į sūnų, sužalojimų nepadarė, jos smurtiniai veiksmai truko labai trumpą laiką, jokių kitokių veiksmų, iš kurių galima būtų matyti, kad ji gali įgyvendinti žodžiais išsakytus ketinimus, neatliko. Kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimo ikiteisminio tyrimo metu (22 b. l.), jo rašyto paaiškinimo vaiko teisių apsaugos skyriui (20 b. l.), jis pagalbos kreipėsi dėl to, kad jį mama išvariusi iš namų, ikiteisminio tyrimo pareigūnui nurodė, jog mama grasinusi padurti, tačiau peilio neturėjusi, jis nelabai jutęs tokią grėsmę. Nukentėjusysis L. S. 15 metų amžiaus, iš jo paaiškinimo matyti, kad jis mamą po to, kai ši užsimojusi jam žarstekliu ir pasakė grasinančio pobūdžio žodžius, net pastūmęs ją, nuo jos nebėgo, kas taip pat parodo realios grėsmės būti padurtam nebuvimą. Daiktų, kuriais būtų galima nudurti žmogų, B. B. rankose ir arti savęs neturėjo. Iš aptartų įrodymų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad kaltinamosios B. B. sūnui pasakyti grasinančio pobūdžio žodžiai buvo realūs, kad jais B. B. norėjusi įbauginti savo sūnų ar siekė jį sužaloti. Įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, kad apsvaigusios nuo alkoholio kaltinamosios sūnui išsakyti žodžiai buvo tik emocionaliai išreikštas pyktis. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamoji B. B. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisintina, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš teismui pateikto kaltinamosios ir nukentėjusiojo bei jo atstovo pagal įstatymą pasirašyto susitaikymo protokolo (61 b. l.), kaltinamosios ir nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad kaltinamoji B. B. nukentėjusiojo L. S. atsiprašė, nukentėjusysis jai atleido, su ja susitaikė, prašo baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Kaltinamosios B. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino nusikaltusi ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, kad neteisėtam jos elgesiui įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, todėl girtumas laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamoji B. B. nusikalto ir teisiama pirmą kartą, įvykdė nesunkų nusikaltimą, nuoširdžiai prisipažino ir gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, neigiamai vertina savo elgesį, kas leidžia daryti išvadą, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl tikslinga ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 str. 1 d.).

Kaltinamoji B. B. smurtavo prieš savo nepilnametį vaiką, iš jo duotų paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad ir praeityje mama yra naudojusi smurtą jo atžvilgiu, todėl, nutraukiant baudžiamąją bylą, tikslinga kaltinamajai skirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri galėtų teigiamai ją paveikti, – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant aštuonių mėnesių šių priemonių įvykdymo terminą (Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

B. B., padariusią Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkei susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti B. B. baudžiamojo poveikio priemonę – per 8 (aštuonis) mėnesius atlikti smurtinį elgesį keičiančias programas.

B. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, jai nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Išaiškinti B. B., kad:

- per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Raščiuvienė