Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Siregita‘ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Memel City Project“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 26 d. nutartimi nutarta priimti kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Siregita“ ieškinį, nustatyti terminą atsiliepimui pateikti, panaikinti Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. teismo įsakymą (civilinėje byloje Nr. L2-13939-793/2014m.) ir kreditorės pareiškimą palikti nenagrinėtu, prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo palikti nenagrinėtu, perduoti bylą nagrinėti restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. kovo 26 d. nutartyje, sprendžiant dėl teismingumo, nurodė, kad CPK 26 straipsnis nustato, jog visas civilines bylas pirmąją instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 4 punktas numato, jog apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį 3 punktą kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos. To paties įstatymo 23 straipsnio 5 dalis numato, kad restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Pagal 23 straipsnio 7 dalį kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su restruktūrizavimu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimas atleistiems darbuotojams, negrąžinti šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti kreditai ir kt.), tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti įmonės restruktūrizavimo bylą. Taigi atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, visi turtiniai reikalavimai pareikšti restruktūrizuojamai įmonei nagrinėjami restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiame teisme.

Motyvuojamoji dalis

CPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieną bylą, iš vieno teismo perduotą kitam šio Kodekso 34 straipsnyje numatytais atvejais ir tvarka, turi besąlygiškai priimti savo žinion tas teismas, kuriam ji perduota, ir jokie ginčai dėl to tarp teismų neleidžiami. Tačiau, jeigu byla aukštesnės pakopos teismui, vadovaujantis šio Kodekso 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, perduodama neteisėtai, tai konstatavęs aukštesnės pakopos teismas nutartimi bylą grąžina nagrinėti pagal teismingumą.

Pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 4 punktą, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja tik civilines byla dėl restruktūrizavimo. Formuojama teismų praktika, kad restruktūrizavimo atveju bylų akumuliavimo principas netaikomas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įmonei prieš jai iškeliant restruktūrizavimo bylą pareikšti reikalavimai ir toliau nagrinėjami atskirose civilinėse bylose, ir kitose bylose nagrinėjami kreditorių reikalavimai neperduotini atsakovo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, o bylų akumuliavimo principas restruktūrizavimo procese netaikomas, nes specialiajame Įmonių restruktūrizavimo įstatyme neįtvirtinta privalomojo kitų civilinių bylų sustabdymo ir jų perdavimo restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, taip pat nenustatyta tokių bylų sujungimo su restruktūrizavimo byla tvarkos[153]. Nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojusioje CPK 163 straipsnio 5 punkto redakcijoje, minėta, neliko nuostatos dėl bylos sustabdymo, kai atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla, o CPK 34 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcijoje neliko nuostatos, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, ją sustabdęs dėl to, jog atsakovui yra iškelta restruktūrizavimo byla[154]. Tai reiškia, kad, skirtingai nei bankroto bylose, civilinės bylos, kuriose pareikšti ieškiniai restruktūrizuojamai įmonei, nagrinėjamos bendra tvarka. Tokios civilinės bylos nėra privalomai stabdomos ir perduodamos restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau teismas gali sustabdyti tokios bylos nagrinėjimą dalyvaujančiųjų byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui kyla pareiga ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti apie tokios bylos iškėlimą teismus, kuriuose nagrinėjami šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, ir išsiųsti šios teismo nutarties kopiją (ĮRĮ 7 straipsnio 11 dalies 5 punktas), nes, išsprendus restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių turtinius ginčus, atitinkamai gali būti tikslinamas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ‚Įmonių bankroto ir restruktūrizavimo bylų iškėlimo teisines pasekmes reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos teismų praktikoje apžvalga“, 3.2. punktas).

Esant tokioms aplinkybėms bei laikantis teismingumo taisyklių, civilinė byla perduodama pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (CPK 35 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, teismas

nutaria:

perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pagal teismingumą civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Siregita‘ ieškinį atsakovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Memel City Project“ dėl nuostolių atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.