- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-05-15
- Bylos Nr.
- 1-85-308/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Kaltinamasis
- H. Š.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
H. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2016-03-03 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį, pritaikius BK 64-1 str. - laisvės apribojimu 1 metams, 2016-11-18 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 40 parų areštą, 2017-01-15 atliko bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
H. Š. 2017-05-02 d. apie 14.00 val. namuose, adresu - (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3.13 promilės girtumas), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį kartu gyvenančiam savo motinos sugyventiniui G. V. į veidą, tuo padarydamas kraujosruvą odoje ir poodyje kairės akies vokuose bei sukeldamas nukentėjusiajam G. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tokiais veiksmais H. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinimas H. Š. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo G. V. 2017-05-02 pagrįstas šiais įrodymais:
2017-05-02 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrulio M. D. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2017-05-02 d. 15.19 val. iš Bendrojo pagalbos centro buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) brolis sumušė motinos sugyventinį. Nuvykus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė R. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Buvo išsiaiškinta, kad H. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ranka smogė G. V., gim. (duomenys neskelbtini), į kairės akies sritį. Ant G. V. kairės akies matėsi sumušimo požymiai. H. Š. elgėsi ramiai ir aiškino, kad sumušė dėl to, kad G. V. kabinėjosi prie jo motinos. G. V. nustatyta 1,76 promilės girtumas, o H. Š. nustatyta 3,13 promilės girtumas. Nustatyta, kad įvykio niekas nematė (b. l. 8-11).
2017-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vietos apžiūros metu, adresu: (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta vieta prie namo verandos. Ant betoninių laiptų pakopos matyti raudonos dėmės, galimai kraujo. Laiptų kairėje pusėje matyti 30 cm skersmens raudona dėmė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (b. l. 12-19).
Nukentėjusiojo G. V. 2017-05-02 apklausos protokolu, kuriame G. V. parodė, kad 2017-05-02 apie 14.00 val. jis grįžo į namus ir rado savo posūnį H. Š., kuris gyvena kartu su juo ir jo motina. Jiedu abu buvo išgėrę. Jis H. pasakė, kad reikia atskirai sėti grūdus, atskirai avižas nuo kitų grūdų. Tada H. atsisukęs ir nieko nesakęs ranka vieną kartą smogė į kairiąją akį ir ją sužalojo. Iš akies pradėjo bėgti kraujas. Po smūgio jis prisėdo ant suoliuko, H. jo atsiprašinėjo, o vėliau kažkur išėjo. R. Š. paskambino į policiją. Medikai jį nuvežė į ligoninę. Anksčiau H. taip pat yra prieš jį smurtavęs. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 21-23).
2017-05-03 specialisto išvada Nr. G 414/2017 (06), kurioje nurodyta, kad G. V. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairės akies vokuose. Sužalojimas padarytas veikiant kairės akiduobės sritį kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Ranka gali veikti kaip kietas, bukas žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimo padarymo galimybė smūgiuojant ranka. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 34-35).
Kaltinamojo H. Š. 2017-05-03 įtariamojo apklausos protokolu, kuriame įtariamuoju apklaustas H. Š. savo kaltę pripažino pilnai, parodė, kad galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje ligoninėje nebuvo gydytas, dėl alkoholio vartojimo problemų neturi. Anksčiau teistas už smurtą prieš motinos sugyventinį G. V.. G. V. yra jo motinos E. Š. sugyventinis. Jiedu kartu gyvena apie 8 metus. G. V. nėra jo patėvis. Gyvena visi kartu tai yra jis, motina ir jos sugyventinis bei dar jo sesuo R. Namai, kuriuose gyvena (duomenys neskelbtini), priklausė jo mirusiai močiutei, tačiau paveldėjimo niekas nesusitvarkė. Jis gyvena iš atsitiktinių darbų, o motina su savo sugyventiniu G. gyvena atskirai. Gyvena tik tame pačiame būste. 2017-05-02 nuo pačio ryto dirbo laukuose – mėžė mėšlą, sodino bulves, taip pat ir gėrė alų. Motinos sugyventinis G. nieko nepadėjo dirbti, jam dėl to buvo labai pikta. Apie 14.00 val. parėjo į namus ir rado neblaivų motinos sugyventinį, kuriam išsakė pretenzijas, kad jis nieko nepadeda dirbti. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. G. jo atžvilgiu kažką pasakė, tada kumščiu vieną kartą smūgiavo jam į kairiąją akį. Visas konfliktas vyko namo verandoje. Po suduoto smūgio G. V. nenukrito, bet iš akies jam pradėjo stipriai bėgti kraujas. Įvykio aplinkybių niekas nematė. Jis tuo tarpu vėl išėjo į laukus dirbti. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Kokias įvykio aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, nelabai ir prisimena, nes buvo neblaivus. Kiek jam žinoma, policiją iškvietė jo sesuo R., nes ji grįžusi į namus pamatė sužalotą G. V., kuris ir pasakė, kas jį sužalojo. Kai jis ir G. būna blaivūs, sutaria gerai. Jis laikinai gali pagyventi kituose mirusios močiutės namuose, kurie taip pat yra (duomenys neskelbtini). Pasižada daugiau nesmurtauti. Gali visų įvykio aplinkybių ir neprisiminti, nes buvo neblaivus (b. l. 62-64).
Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui (BK 248 straipsnio 2 dalis).
2017-05-04 H. Š. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir bausmės – arešto 45 parų, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę paskirti areštą 30 parų. Į bausmės laiką BK 65 straipsnio sąlygomis įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-02 iki 2017-05-03 (viena para), prilyginant 1 arešto parai (b. l. 73-75).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltinamasis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis H. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamojo H. Š. asmenybę apibūdina tai, jog jis yra teistas 2016-03-03 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas nėra išnykęs. Kaltinamasis baustas už administracinius teisės pažeidimus: 2014-04-02 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 131 straipsnio 7 dalį, 2014-05-12 pagal ATPK 177 straipsnio 1 dalį, 2014-09-24 pagal ATPK 131 straipsnio 7 dalį, 2015-07-09 pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį, 131 straipsnio 6 dalį (b. l. 39-42). Neįrašytas į psichiatro ir priklausomybių ligų įskaitas (b. l. 86).
BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina arešto bausmė.
BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.
H. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2017-05-02 17:48 val. (b. l. 51). Paleistas iš sulaikymo 2017-05-03 13:54 val. (b. l. 68). Šis sulaikyme išbūtas laikas 2017-05-02 (viena para), prilyginamas 1 arešto parai ir įskaitytinas į bausmės laiką BK 65 straipsnio sąlygomis.
Įtariamajam 2017-05-03 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66).
Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Kaltinamojo nuosavybės teisės nėra laikinai apribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nepaimta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.1-5 d., teismas
nusprendžia:
H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam areštą 45 paroms.
Taikant BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant galutinę bausmę - 30 (trisdešimties) parų areštą.
Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-02 (vieną parą), šį sulaikymo laiką prilyginant 1 arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pradėtas vykdyti.
Išaiškinti H. Š., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Varėnos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei H. Š. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.