Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1782-276/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-10-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-01-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-10-07
Bylos Nr.
1-1782-276/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-65768-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Robertas Rainys
Nukentėjusysis
V. Č.
Kaltinamasis
LR BK
Advokatai
Vladislav Latušinskij
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1782-276/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65768-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 7 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainyssekretoriaujant Rasai Zdanavičieneidalyvaujant prokurorui Linui Gružuinukentėjusiajai V. Č.jos atstovui advokatui Vladislav Latušinskij

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. K. gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, -

- kaltinamas LR BK 281 str. 1 d.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, teismas, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. 2015-11-30 apie 06.09 val. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas A. P. Kavoliuko g., Vilniuje, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli 17 namo, Vilniuje, buvo neatidus, automobilio greičio, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimus, nesulėtino, nepraleido pėsčiųjų perėja einančios V. Č. ir ją partrenkė, kuriai šio eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis N. K. kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d. prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015-11-30 apie 06.00 val. vairuodamas automobilį „VW Passat“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo A. P. Kavoliuko gatve. Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos netoli 17 namo per vėlai pamatė pėsčiųjų perėja einančią moterį, stabdė, tačiau partrenkė.

Iš pagarsintų nukentėjusiosios V. Č. parodymų matyti, kad 2015-11-30, apie 06.00 val., Vilniuje, ji nuo savo namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuėjo prie A. P. Kavoliuko gatvės važiuojamosios dalies, kurią norėjo pereiti. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos apsidairė norėdama įsitikinti, kad arti nėra automobilių. Tada nesustodama įžengė į važiuojamąją dalį ir perėjos viduriu ramiu tempu ėjo į kitą gatvės pusę. Nuėjusi maždaug 4-5 žingsnius, t.y. maždaug pusę vienos krypties eismo juostos, ji netikėtai prie pat savęs pamatė automobilį, kuris judėjo jai iš kairės pusės, nuo L. Asanavičiūtės gatvės pusės. Šio automobilio priekinės dalies dešine puse buvo partrenkta. Spėjo pastebėti, kad prieš partrenkimą automobilis važiavo gana lėtai, todėl iki pat partrenkimo momento ji nesitikėjo, kad automobilis nesustos. Smūgio buvo parblokšta ant važiuojamosios dalies. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie padėjo jai atsisėsti į automobilį. Ji pati dėl kojos traumos negalėjo atsikelti, todėl per tą laiką labai sušalo. Po to atvyko greitoji medicininė pagalba, kurios darbuotojai ją nugabeno gydymui į ligoninę. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teisė pareikšti ieškinį jai išaiškinta. Ieškinį pareikš teisme tuo atveju, jeigu eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovė „Gjensidige“ neatlygintų visos žalos (b.l. 26-27).

Iš specialisto išvados matyti, kad V. Č. eismo įvykio metu patyrė minkštųjų audinių patinimą kairio kelio srityje, kairio blauzdikaulio išorinio krumplio intrasanarinį lūžį, išorinio menisko plyšimą ir kraujo susikaupimą kairio kelio sąnario ertmėje (apie 120 ml). Sužalojimai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 23).

Iš protokolo matyti, kad 2015-11-30 eismo įvykis kilo Vilniuje, A. P. Kavoliuko gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo L. Asanavičiūtės g. pusės link Sietyno g., ties A. P. Kavoliuko g. namu Nr. 17 esančioje apie 3,7 m pločio nereguliuojamoje kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje. Perėja kelio važiuojamosios dalies ašinės linijos atžvilgiu išdėstyta įstrižai (t.y. nesudaro stataus kampo su ašine linija). Šioje gatvės atkarpoje važiuojamąją dalį sudaro dvi apie 5 m pločio eismo juostos, t.y. yra po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių. Kelio viduryje, ties perėjos ribomis yra priešingos krypties eismo juostas skirianti apie 1,5 m pločio saugumo salelė. Kelio važiuojamoji dalis apšviesta įrengtais gatvės apšvietimo žibintais. Leistinas maksimalus greitis šioje kelio atkarpoje 50 km/h. N. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas AAS "Gjensidige Baltic" Lietuvos filiale, draudimo liudijimo Nr. LT/ABA 8027388; techninė apžiūra atlikta) po įvykio stovėjo A.P. Kavoliuko g. eismo juostoje, skirtoje važiuoti Sietyno g. kryptimi, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi, kelio pločio atžvilgiu - arčiau saugumo salelės, apie 2,6 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kelio ilgio atžvilgiu - priekine dalimi (didžiąja automobilio dalimi) įvažiavęs į perėjos ribas, galinė dalis likusi prieš perėjos ribas. Apžiūros metu nenustatyta, kad automobilis būtų apgadintas. Kokių nors su eismo įvykiu susijusių objektų ar pėdsakų įvykio vietoje ar jos artimoje aplinkoje nerasta (b.l. 5-15).

Tokiu būdu visiškai įrodyta, kad N. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d..

Kaltinamasis N. K. neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę N. K. teismas atsižvelgia į jo asmenybę, todėl daro išvadą, kad jis baustinas bauda.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis N. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys:

Nukentėjusioji V. Č. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam ir draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“, prašydama priteisti:

5000 eurų neturtinei žalai ir 800 eurų advokato pagalbai apmokėti iš N. K.;24,79 eurų turtinei žalai, 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir 74,56 eurų negautų pajamų, mokant kas mėnesį, periodinėmis išmokomis nuo 2016-06-30 iki 2017-06-29 iš AAS „Gjensidige Baltic“.

Nustatyta kad draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino 2037,36 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai, 2536,11 eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo Vilniaus skyriui už išmokėtas ligos pašalpas V. Č., atlygino jai 155,60 eurų turtinei žalai atlyginti (už vaistus, tvarsliavas, masažus, ramentus) ir 2500 eurų už neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. numato draudimo bendrovėms neturtinės žalos, padarytos autoįvykių metu, atlygintiną maksimalų dydį 5000 eurų.

Draudimo išmokos dydis dėl neturtinės žalos nustatomas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių {patvirtinta LR Vyriausybės 2004 06 23 nutarimu N r. 795, 2008 02 13 nutarimo Nr. 122 redakcija) 12 punkto nuostatomis, kurios numato, kad „atsakingas draudikas ar Biuras nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Draudimo išmoka dėl patirtos neturtinės žalos nustatoma ir išmokama įstatyme nurodytiems nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims neviršijant įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos pagal šiuos principus:

laikino nedarbingumo atveju - už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų (Draudimo bendrovėje - 6 €), kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos;darbingumo sumažėjimo ar neįgalumo atveju - mokama išmoka, kuri apskaičiuojama proporcingai nukentėjusiojo trečiojo asmens darbingumo sumažėjimo procentui ar neįgalumo lygiui (nuo galimos mokėti pagal Įstatymą draudimo sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos);gyvybės atėmimo atveju - mokama maksimali galima mokėti pagal Įstatymą išmokos suma dėl neturtinės žalos;tais atvejais, kurių nenumato šių Taisyklių 12.1 - 12.3 punktai, atlygintinos neturtinės žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusiojo trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį.

V. Č. draudimo išmokos dydis dėl neturtinės žalos nustatytas atsižvelgiant į 12.1, 12.2 ir 12.4 punktų nuostatas bei pateiktus medicininius ir kitus dokumentus apie laikino nedarbingumo trukmę ir išmokėta 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

V. Č. prašo priteisti dar 2500 eurų ir bendroje sumoje 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, kas, teismo nuomone, nėra adekvatu sukeltų pasekmių pobūdžiui nukentėjusiajai, todėl draudimo bendrovės išmokėta suma yra pakankama, dėl ko 2500 eurų suma nepriteistina iš draudimo bendrovės ar kaltinamojo.

Iš draudimo bendrovės priteistina 24,79 eurų suma turtinei žalai atlyginti už dokumentus ir povandeninį masažą, 10 eurų už kaulų tyrimą nepriteistina, nes šis tyrimas buvo skirtas nukentėjusiosios ligos, kuri nesusijusi su eismo įvykiu, ištyrimu. Taip pat priteistinos negautos pajamos.

Nustatyta, kad už advokato pagalbą nukentėjusioji V. Č. sumokėjo 800 eurų (b.l. 91, 92), atsižvelgiant į bylos apimtį ir advokato atliktą darbą, iš kaltinamojo priteistina 500 eurų suma.

Vadovaujantis LR BPK 297-299, 301-305, 307-308 str. str., teismas, -

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nubausti 24 MGL 903,84 eurų bauda.

Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir galutinę bausmę N. K. paskirti 16 MGL 602,56 eurų baudą.

V. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ 24,79 eurų turtinei žalai atlyginti ir po 74,56 eurų (viso 894,72 eurų) negautų pajamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2016-06-30 iki 2017-06-29 V. Č. naudai.

Priteisti iš N. K. 500 eurų advokato pagalbai apmokėti V. Č. naudai.

Bauda turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Robertas RainysNuorašas tikras