Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

kaltinamojo D. P. gynėjui advokatui Mariui Kuzminovui, teismo posėdyje nagrinėjo kaltinamojo D. P. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties, kuria D. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Danijoje, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, t. y. tuo, kad

kad 2017 m. vasario 11 d. apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) prospekto sankryžos, veikdamas kartu su L. B. ir R. Ž., L. B. panaudojus kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tai yra per pėsčiųjų perėją ėjusių grupės asmenų neva trukdymą jam, vairuojant automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirsti šią perėją, ir dėl to L. B. tyčia sudavus vieną kartą medine lazda nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį, o R. Ž. spyrus nukentėjusiajam A. Š. į galvos sritį ir jį gulintį spardant, bei L. B. tyčia sudavus vieną kartą medine lazda nukentėjusiajam V. A. į galvos sritį, ir taip jį pargriovus, D. P. ne mažiau vieno karto spyrė V. A. į kairį šoną, taip padarė jam krūtinės kairės pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis ties IX ir X šonkauliais priekinėje pažasties linijoje, taip padarė nukentėjusiajam V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, D. P., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia ne mažiau trijų kartų sudavė kumščiais nukentėjusiajam K. G. į veido sritį, taip padarė jam kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą kairiame žande, nubrozdinimą dešinės plaštakos priekiniame paviršiuje, taip padarė nukentėjusiajam K. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra tokiais įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje

Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartimi D. P. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais.

Skunde taip pat nurodoma, jog veika, kurios padarymu kaltinamas D. P., neįtraukta į BK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą, todėl suėmimas kaltinamajam nepagrįstai pratęstas nurodant, jog yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti kitus nusikaltimus. Pažymima, jog teismas net nesvarstė kitų kardomųjų priemonių taikymo galimybės ir tik formaliai konstatavo, jog BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų švelnesnėmis priemonėmis pasiekti negalima.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, teismo nutartį panaikinti.

Prokurorė prašė skundą atmesti, teismo nutartį palikti galioti.

Įtariamojo D. P. gynėjo skundas netenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis yra teisėta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas D. P. pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui (pratęsimui) būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, jog joje esantys duomenys – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga leidžia pagrįstai D. P. kaltinti padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant (tęsiant) kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, kolegijos vertinimu, byloje pakanka duomenų pagrįstai kaltinti D. P. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi įtariamojo skundą, konstatuoja, jog teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo D. P. klausimą, LR BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio nuostatų nepažeidė, įvertino visas suėmimo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog byloje yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti suėmimo pagrindai.

LR BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Apylinkės teismas spręsdamas dėl šio pagrindo buvimo visapusiškai, tinkamai įvertino visas aukščiau paminėtas įstatyme nurodytas aplinkybes, todėl kolegija neturi pagrindo abejoti teismo išvadų pagrįstumu. D. P. kaltinamas padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, už kurį įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, ilgesnę nei vieneri metai, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies reikalavimai nepažeisti. Vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. P. nedirba, nesimoko, jokio legalaus pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, nevedęs, išlaikytinių neturi, todėl pagrįstai sprendė, jog jis jokiais artimais socialiniais, šeiminiais ryšiais Lietuvoje nesaistomas. Be to, pagrindą manyti, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo suteikė ir tai, kad jis jau buvo pabėgęs nuo teisingumo vykdymo Lietuvoje – pažeidė šioje byloje skirtą kardomąją priemonę, išvyko į užsienį, tenai buvo sulaikytas ir net atliko laisvės atėmimo bausmę. Kas taip pat patvirtina aplinkybę, kad artimais socialiniais bei šeiminiais ryšiais Lietuvoje nesaistomas. Būtent šių aplinkybių visuma teismui leido pagrįstai konstatuoti, jog byloje yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl suėmimą D. P. pagrįstai pratęsė LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Suėmimas kaltinamajam taip pat pratęstas ir kitu – BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. manant, kad būdamas laisvėje jis darys naujus nusikaltimus. Skunde teigiama, jog suėmimas šiuo pagrindu pratęstas neteisėtai, nes veika, kuria kaltinamas, nėra įtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalį, tačiau šį skundo argumentą teismas atmeta kaip nepagrįstą.

Veika, kurios padarymu D. P. kaltinamas, iš tiesų neįtraukta į BPK 122 straipsnio 4 dalies sąrašą. Nepaisant to, šiuo atveju pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, sudaro nuteistojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie ankstesnius teistumus. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKo duomenų, D. P. Lietuvoje yra teistas du kartus, be to, kaip jau paminėta, taip pat yra teistas Danijoje. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. vasario 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, o 2018 m. rugsėjo 12 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Tad, abu kartus D. P. teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tame tarpe ir už analogišką nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas šioje byloje. Be to, veikos už kurias nuteistas šiais nuosprendžiais, padarytos po veikos, kuria kaltinamas šioje byloje, padarymo. Abu minėti procesiniai sprendimai šiai dienai įsiteisėję. Kaip jau nurodyta, net ir pažeidęs kardomąją priemonę šioje byloje, būdamas išvykęs į užsienį, kaltinamasis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal kitos šalies nuosprendį. Esant šiai aplinkybių visumai, net ir nenustačius BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, kolegijos vertinimu yra pakankamas pagrindas manyti, jog D. P. yra pavojingas visuomenei ir būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl konstatuojama, jog suėmimas jam pagrįstai pratęstas taip pat ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, juo labiau, jog BPK 119 straipsnyje įtvirtintas kardomųjų priemonių, o tame tarpe neabejotinai ir suėmimo, tikslas yra ne tik užkirsti kelią sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams, tačiau užkirsti kelią bet kokioms nusikalstamoms veikoms.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes – veikos, kurios padarymu D. P. kaltinamas, pobūdį, pavojingumą, sunkumą, gresiančios bausmės ir atsakomybės sunkumą, griežtumą, kaltinamojo asmenybę bei pastovių, artimų socialinių, šeiminių ryšių nebuvimą, sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu nėra galimybių užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo atžvilgiu taikomas suėmimas yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui, todėl proporcingumo principo nepažeidžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutarė:

kaltinamojo D. P. gynėjo Mariaus Kuzminovo skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.