- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- AN2-320-317/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00086-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- P. K.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. K. atstovo advokato T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarties P. K. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir institucija) 2021 m. vasario 4 d. nutarimu P. K. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubausta 800 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2020 m. lapkričio 7 d. 8.55 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas.
2. Institucijos nutarimą P. K. atstovas apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad alkotesterio, kuriuo P. K. buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas, parodymai yra netikslūs, kadangi po patikrinimo alkotesteriu, nubaustajai nuvykus į gydymo įstaigą ir atlikus kraujo tyrimą, pažeidėjos kraujyje rasta 0,28 promilės etilo alkoholio koncentracija, kuri administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neužtraukia.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartimi P. K. atstovo skundas atmestas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Motyvuodamas tokį sprendimą, teismas nurodė, jog policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatas neprieštarauja kraujo mėginio tyrimo rezultatams - atlikus šį tyrimą, pateikta specialisto išvada tik patvirtina alkotesteriu atlikto matavimo teisingumą, kadangi nubaustosios kraujo mėginys buvo paimtas praėjus 1 val. ir 5 min. nuo jos patikrinimo alkotesteriu. Teismas konstatavo, jog per šį laiką alkoholio kiekis jos kraujyje dėsningai sumažėjo pagal moksliškai patvirtiną Vidmarko formulę, kuri numato, jog suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013).
Šalies argumentai
4. Apeliaciniame skunde P. K. atstovas advokatas T. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. kovo 31 d. nutartį ir tenkinti P. K. skundą - panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2021 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.
4.1. Skunde teigiama, jog teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2AT-51-746/2016, nurodoma, kad remiantis Vidmarko formule alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. suaugusio vyro fermentinėje sistemoje. Tuo tarpu kitose dvejose nutartyse nei apie Vidmarko formulės taikymą, nei apie alkoholio metabolizavimą vyro, moters ar apskritai žmogaus organizme nėra pasisakyta. Anot advokato, moksliškai patvirtinta, kad alkoholio metabolizacija vyro ir moters organizmuose vyksta skirtingu greičiu (moters organizme lėčiau), kas šiai bylai turi esminės reikšmės, tačiau į tai, priimant skundžiamą nutartį, atsižvelgta nebuvo. Skunde teigiama, jog skirtingi šaltiniai iš mokslinės literatūros ir straipsnių:
(http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos_straipsniai/kokiu_greiciu_blaivejama/#; http://www.smlpc.lt/media/file/Skyriu_info/Naudingi_patarimai/Alkoholio_vartojimo_padariniai.pdf; https://www.delfi.lt/gyvenimas/grozis_ir_sveikata/kokiu-greiciu-blaivejama-ir-kaip-alkoholis-veikia-vairavima.d?id=53398179; http://www.vilties.vilnius.lm.lt/BUKIME_BLAIVUS.pdf)
patvirtina, kad moterys turi silpnesnę fermentinę sistemą, todėl jų organizme alkoholis skaidomas lėčiau, dėl ko moters organizme alkoholio metabolizacija vyksta 0,085 - 0,10 promilės per valandą greičiu. Anot advokato, jei teismas šioje byloje Vidmarko formulę būtų taikęs tinkamai, t. y. būtų atsižvelgęs į tai, kad P. K. yra moteris, dėl ko alkoholis jos organizme metabolizuoja 0,10 promilės per valandą (arba 0,0016 promilės per minutę) greičiu, imant viršutinę ir nubaustajai nepalankiausią ribą – 0,10 promilės per valandą, būtų prieita išvados, kad per 1 valandą ir 5 minutes P. K. organizmas daugiausia galėjo metabolizuoti 0,104 promilės alkoholio. Tai reiškia, kad vadovaujantis Vidmarko formule, 2020 m. lapkričio 7 d. 08.54 val., kuomet P. K. buvo patikrinta alkotesteriu, jos kraujyje (organizme) negalėjo būti didesnė nei 0,3840 promilės alkoholio koncentracija, kuri yra leistina įstatymo.
4.2. Anot skundo autoriaus, svarbu pažymėti ir tai, kad P. K. blaivumas alkotesterio pagalba buvo tikrintas tik 1 kartą, nors ji policijos pareigūnų prašė leisti pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba pakartotinai, kadangi alkotesterio parodymus galėjo iškreipti tai, kad ji ryte vartojo burnos ir dantų priežiūros priemones, kuriose galėjo būti nežymus alkoholio koncentracijos kiekis. Policijos pareigūnų atsisakymas leisti pasitikrinti (ne)girtumą pakartotinai, sunkiai paaiškinamas. Jis neatitinka bendrųjų teisės principų ir bonus pater familias elgesio standarto, ypač kuomet patikrinimo metu rasta alkoholio koncentracija tik nežymiai viršijo leistiną ribą.
4.3. Be to, teismas nedėjo pakankamų pastangų, kad kilusios abejonės būtų šalinamos naudojant kitas procesines priemones, pvz. apklausiant policijos pareigūnus, kraujo tyrimą atlikusius specialistus, o vietoj to rėmėsi ginčo situacijai neaktualia teismine praktika ir alkotesterio parodymais, kurie lyginant su kraujo tyrimo rezultatais, kelia rimtų abejonių dėl jų, nors ir nežymaus, tikslumo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo P. K. atstovo advokato T. P. skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog apylinkės teismo nutartis yra priimta visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus įrodymų visumą bei juos tinkamai įvertinus. Tuo tarpu apeliacinis skundas yra paremtas publicistinės literatūros argumentais, kurie nepatvirtinti kompetentingų institucijų, nepagrįsti jokiais metodiniais ir moksliniais tyrimais, yra išleisti dar 2011 m. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareigūnai, nesuteikę P. K. galimybės pakartotinai pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, veikė tinkamai, kadangi tokios pareigos galioję teisės aktai nenumatė, o nuo to laiko, kai ji paskutinį kartą vartojo alkoholį, buvo praėjęs ilgas laiko tarpas. Teismo medicinos ekspertai ne kartą tokio pobūdžio bylose yra pasisakę, kad alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos procesų dėsningai mažėja ir šis dėsningumas aiškiai išreikštas skaičiais, kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu ir jo koncentracija kraujyje sumažėja 0,15-0,25 promilės per valandą. Todėl šiuo atveju specialisto išvadoje nustatytas P. K. organizme esantis alkoholio kiekis – 0,28 promilės, tik patvirtina ką tik po transporto priemonės vairavimo pažeidėjai nustatytą alkoholio kiekį organizme – 0,48 promilės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
P. K. atstovo advokato T. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Nagrinėjamu atveju institucijos 2021 m. vasario 4 d. nutarimu P. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai, kai jai nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilių neblaivumas. Institucija aplinkybę, jog P. K. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, grindė alkoholio matuoklio rodmenimis, iš kurių matyti, jog 2020 m. lapkričio 7 d. 8.54 val. P. K. buvo nustatytas 0,48 promilės neblaivumas. P. K. tiek prieš patikrinimą, tiek ir po jo, policijos pareigūnams minėjo, kad alkoholį vartojo iš vakaro, prisipažino dėl nusižengimo ir gailėjosi dėl jo padarymo, tačiau po to, kai policijos pareigūnai surašė jai administracinio nusižengimo protokolą, vis tik nuvyko į gydymo įstaigą priduoti kraujo mėginį. Dar administracinio nusižengimo tyrimo metu P. K. pateikė institucijai Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2020 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad P. K. kraujyje, kuris buvo paimtas 2020 m. lapkričio 7 d. 09.59 val., nustatyta mažiausia koncentracija - 0,28 promilių etilo alkoholio. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi pareigūnė, spręsdama P. K. kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį klausimą, nusprendė vadovautis neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatais, o ne specialisto išvada. Grįsdama tokį savo sprendimą, ji nurodė, kad kraujo tyrimo rezultatai tik patvirtina, kad P. K. vairavo automobilį būdama neblaivi.
8. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs nubaustosios atstovo advokato skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, konstatavo, jog P. K. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo patraukta pagrįstai. Kaip ir institucijos specialistė, žemesnės instancijos teismas sprendė, kad policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatas neprieštarauja kraujo mėginio tyrimo rezultatams, nurodė, jog atliktus šį tyrimą pateikta specialisto išvada tik patvirtina alkotesteriu atlikto matavimo teisingumą, kadangi pažeidėjos kraujo mėginys buvo paimtas praėjus 1 val. ir 5 min. nuo jos patikrinimo alkotesteriu, per šį laiką alkoholio kiekis jos kraujyje dėsningai sumažėjo pagal moksliškai patvirtiną Vidmarko formulę, kuri numato, jog suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (nuo 0,0025 prom./min. iki 0,0033 prom./min.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013).
9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. K. atstovas advokatas T. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padarytos galutinės išvados - jog byloje surinktų įrodymų pakanka P. K. kaltei dėl administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje pagrįsti - konstatavimu. Advokatas mano, kad teismas, vadovaudamasis Vidmarko formule, nepagrįstai sprendė, jog per laikotarpį nuo P. K. patikrinimo alkotesteriu iki jos kraujo mėginio paėmimo alkoholio kiekis jos kraujyje galėjo dėsningai sumažėti 0,2 promilėmis. Apeliantas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje byloje Nr. 2AT-51-746/2016, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nurodoma, kad remiantis Vidmarko formule alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. suaugusio vyro, o ne moters fermentinėje sistemoje, tuo tarpu kitose dvejose nutartyse nei apie Vidmarko formulės taikymą, nei apie alkoholio metabolizavimą vyro, moters ar apskritai žmogaus organizme, nėra pasisakyta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas skunde pateikė nuorodas į internetinių portalų straipsnius ir, vadovaudamasis jais, teigia, kad moters organizme alkoholio metabolizacija vyksta 0,085 - 0,10 promilės per valandą greičiu. Taigi advokato teigimu, jei teismas būtų atsižvelgęs į tai, kad P. K. yra moteris, dėl ko alkoholis jos organizme metabolizuoja 0,10 promilės per valandą greičiu, imant viršutinę ir nubaustajai nepalankiausią ribą, būtų prieita išvados, kad per 1 valandą ir 5 minutes P. K. organizmas daugiausia galėjo metabolizuoti 0,104 promilės alkoholio, kas, anot advokato, reiškia, jog vadovaujantis Vidmarko formule 2020 m. lapkričio 7 d. 8.54 val., kuomet P. K. buvo patikrinta alkotesteriu, jos kraujyje (organizme) negalėjo būti didesnė nei 0,3840 promilės alkoholio koncentracija, kuri atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį neužtraukia.
10. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad institucijos 2021 m. vasario 4 d. nutarimu P. K. inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra tinkamai kvalifikuotas ir pilnai įrodytas bylos medžiaga. Sutiktina su skundo argumentu, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog per laikotarpį nuo P. K. patikrinimo alkotesteriu iki jos kraujo mėginio paėmimo, alkoholio kiekis jos kraujyje dėsningai sumažėjo 0,2 promilėmis, nepagrįstai rėmėsi Vidmarko formule, kadangi analogiško pobūdžio administracinio nusižengimo bylose, tiek išnagrinėtose apeliacine tvarka, tiek kasacine tvarka, paminėta formule remiamasi tik analizuojant įprastą alkoholio pasišalinimą iš vyro, o ne moters organizmo. Tačiau vien šis skundžiamos nutarties trūkumas pagrindo jos naikinti nesudaro, kadangi pats sprendimas netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo ir palikti institucijos 2020 m. vasario 4 d. nutarimą nepakeistą, nepaisant dalies jo motyvų, yra teisingas.
12. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai rodo asmens būseną vairavimo metu. Paprastai policijos pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-36-628/2018, 2K-121-697/2018, 2AT-12-2013, 2AT-24-2013). Tuo tarpu medicininės apžiūros, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, metu nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikro laiko tarpą. Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų.
13. Alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARFF-0060“, kuriuo ir buvo patikrintas P. K. neblaivumas, policijos pareigūnams sustabdžius jos vairuojamą transporto priemonę, patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARFF-0060“ buvo pripažintas tinkamu naudoti iki 2020 m. gruodžio 29 d. (b. l. 35, 36). Taigi jo patikra galiojo ir pažeidimo padarymo dieną – 2020 m. lapkričio 7 d. Taip pat nėra objektyviai nustatyta, kad P. K., praėjus mažiau nei 15 minučių iki jos neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, būtų vartojusi bet kokių produktų, kurie galėjo iškreipti alkoholio matuokliu gautus rezultatus. Kaip matyti iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio P. Ž. tarnybinio pranešimo, įvykio vietoje nubaustoji paaiškino tik tai, kad alkoholinius gėrimus ji vartojo iš vakaro (b. l. 32). Tas pats nurodyta ir administracinio nusižengimo protokolo grafoje, kurioje pateikiamas asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo aplinkybių, kuri yra pasirašyta pačios pažeidėjos parašu (b. l. 31). Turinys paminėto tarnybinio pranešimo, P. K. paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole, jos atstovo skunde, taip pat institucijai pateikto prašymo dėl administracinės teisenos nutraukimo (b. l. 20), neleidžia spręsti, kad iš karto po to, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų, pažeidėja buvo nurodžiusi pareigūnams, kad likus mažiau nei 15 minučių iki jos neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, ji vartojo alkoholio ar kitokių gėrimų, maisto produktų, galinčių pateikti klaidingus duomenis apie neblaivumą. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatus galėjo iškreipti tai, kad P. K. ryte vartojo burnos ir dantų priežiūros priemones, kuriose galėjo būti nežymus alkoholio kiekis, tačiau apygardos teismas atmeta tokį skundo argumentą kaip nepagrįstą gynybinę versiją. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokių aplinkybių P. K., kaip jau buvo minėta, iki šiol nebuvo nurodžiusi. Kita vertus, skunde taip pat nedetalizuojama, kokias konkrečiai burnos ir dantų priežiūros priemones nubaustoji vartojo, nors tikrai ne visų burnos higienos priemonių sudėtyje yra alkoholio. Tai pat skunde nenurodoma ir kiek laiko galėjo praeiti nuo jų vartojimo iki P. K. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARFF-0060“, ar po jų panaudojimo pažeidėja ką nors valgė, gėrė ir t. t.
14. Nenustatyta ir tai, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, vadovaudamiesi aptariamo įvykio metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, privalėjo atlikti pakartotinį P. K. neblaivumo patikrinimą. Pagal pažeidėjos patikrinimo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklių) 4 punkto redakciją, pakartotinį tikrinimą pareigūnai privalėjo atlikti tik nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių. Taigi policijos pareigūnai, patikrinimo metu nustatę, kad P. K. iškvėptame ore yra 0,48 promilės etilo alkoholio, ir nenustatę, kad ji vairuodama transporto priemonę pateko į eismo įvykį, pagrįstai neatliko pakartotinio jos neblaivumo patikrinimo. Juo labiau, kad pati pažeidėja įvykio vietoje neginčijo alkotesterio rodmenų, nereikalavo atlikti pakartotino patikrinimo, nenurodė aplinkybių, dėl kurių toks patikrinimas būtų tikslingas.
15. Taigi, šiuo atveju nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo alkoholio matuokliu procedūrą, abejonių dėl alkotesterio tinkamumo naudoti, ar abejonių, jog juo atliktos patikros rezultatus galėjo iškreipti kokios tai kitos aplinkybės, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo nesivadovauti juo gautais rezultatais. Patikrinimo alkotesteriu rezultatų objektyvumo ir patikimumo, šiuo atveju, kraujo mėginio tyrimo rezultatai niekaip nepaneigia. Nors pažeidėja jau po to, kai jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pati savarankiškai nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje jos neblaivumas buvo patikrintas atlikus kraujo laboratorinį tyrimą, tačiau apygardos teismas svarbia aplinkybe laiko tai, kad kraujo tyrimas atliktas praėjus 1 val. ir 5 min. nuo P. K. patikrinimo alkotesteriu. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Taisyklių 29 straipsniu, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 29 punkte įtvirtintas griežtas reikalavimas prisistatyti per valandą po patikrinimo nustatytas tam, kad sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti tyrimai būtų kuo aktualesni ir, būdami tikslesni, mažiau skirtųsi nuo pirminio tikrinimo metu gautų rezultatų. Būtent atvykimas į medicinos įstaigą laiku, užkerta kelią spekuliacijoms dėl alkoholio galutinio pasišalinimo iš organizmo momento. Kitu atveju, atvykus po ilgesnio laiko tarpo (nepriklausomai nuo tokio vėlesnio atvykimo priežasčių) ir kraujo mėginyje jau neaptikus alkoholio arba aptikus gerokai mažesnę jo koncentraciją (kaip tai atsitiko nagrinėjamu atveju) bei konstatavus, kad jis per laiką nuo pirmojo tikrinimo momento galėjo išsiskaidyti, organizme vykstant natūraliems oksidacijos procesams, nustatyti tikslaus išblaivėjimo momento nebėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018, 9 punktas).
16. Šiuo atveju P. K. medicininė apžiūra buvo atlikta praėjus daugiau nei valandai po jos neblaivumo patikrinimo alkotesteriu. Įvertinus natūralų alkoholio koncentracijos mažėjimą organizme per tam tikrą laiko tarpą, natūralu, kad kiek daugiau nei po valandos laiko P. K. kraujyje etilo alkoholio kiekis sumažėjo ir jos patikrinimo alkotesteriu metu jos kraujyje galėjo būti 0,48 promilės. Itin svarbu pažymėti, kad kraujo ėminys neparodė absoliutaus P. K. blaivumo, kas keltų abejonių, o priešingai - parodė 0,28 promilės alkoholio koncentraciją kraujyje, kuri jos organizme vykstant natūraliems procesams, dėsningai praėjus daugiau kaip valandai laiko, jau buvo mažesnė nei policijos pareigūnų tikrinimo metu. Skunde paminėti straipsniai iš interneto svetainių, kuriuose nurodyta, kad moters organizme alkoholio metabolizacija vyksta 0,085-0,10 promilės per valandą greičiu, teismo vertinimu nepaneigia ir negali paneigti aukščiau padarytos išvados, kad per 1 val. ir 5 min. alkoholio kiekis P. K. organizme galėjo sumažėti 0,2 promilėmis. Paminėti straipsniai yra išimtinai informacinio pobūdžio, publikuoti ne moksliniuose žurnaluose, o tiesiog internetiniuose portaluose, neaišku kokiais moksliniais šaltiniais jie yra pagrįsti. Be to, kaip teisingai pastebėta institucijos viršininko atsiliepime į apeliacinį skundą, jie yra publikuoti pakankamai seniai – 2011-2012 m., todėl juose nurodyta informacija gali neatitikti naujausių mokslinių tyrimų alkoholio šalinimo iš žmogaus organizmo greičio tematika. Dėl šių priežasčių apygardos teismas jų nevertina kaip patikimų duomenų ir jais nesiremia, spręsdamas P. K. kaltės dėl jai inkriminuoti nusižengimo padarymo klausimą. Be to, pažymėtina, jog policijos pareigūnams sustabdžius P. K. ir alkotesteriu nustačius jos neblaivumą, ji patyrė stresą, dėl ko paprastai kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl tikėtina, kad ji išblaivėti galėjo ir greičiau, nei įprastomis sąlygomis. Taigi, šiuo atveju visiškai sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, kad atlikto laboratorinio kraujo mėginio tyrimo rezultatai ne tik neprieštarauja patikros alkotesteriu rezultatams, bet ir juos patvirtina, kadangi alkoholio koncentracijos organizmo terpėse mažėjimas rodo, kad alkoholis buvo vartojamas prieš ilgesnį laikotarpį (P. K. aiškino, kad alkoholį vartojo iš vakaro), kai organizme vyksta ne rezorbcijos, o jo šalinimo procesas.
17. Pažymima ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis P. K. neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo požymius. Tiek institucijai, tiek ir pirmosios instancijos teismui pakako byloje esančių įrodymų padaryti pagrįstai ir neabejotinai išvadai dėl P. K. neblaivumo laipsnio iš karto po to, kai ji buvo sustabdyta vairuojanti transporto priemonę. Su šia pozicija sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Todėl nei apklausti policijos pareigūnus, nei kraujo tyrimą atlikusią teismo medicinos ekspertę ir (ar) jame dalyvavusią teismo medicinos technologę, šiuo atveju, nebuvo tikslinga ar būtina. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinio teismo nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).
18. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad P. K. kaltė padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas prašo administracinio nusižengimo bylą nutraukti, tačiau nenustačius teisinio pagrindo, nurodyto ANK 591 straipsnio 1 punkte (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo. Todėl P. K. atstovo advokato T. P. apeliacinis skundas atmestinas ir paliktina nepakeista skundžiama apylinkės teismo nutartis (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą ir P. K. atstovo advokato T. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.