- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-09
- Bylos Nr.
- 2S-1776-555/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas (pirm.), Nijolia Indreikienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- L. Š.
- Kategorijos
- 94.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Evaldo Burzdiko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas L. Š. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl nesąžiningų sutarties sąlygų pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti 2006 m. rugsėjo 8 d. su atsakovu sudaryto Susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytos 2005-11-22 dalinio sąlygų pakeitimo ir papildymo, 10 punktą, išdėstant jį sekančiai: „Šiuo Susitarimu nustatytos palūkanos yra nekeičiamos iki sutarties pabaigos“. Ieškinį teismas rezoliucija priėmė. Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašė bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinę bylą pagal teismingumą perdavė nagrinėti Vilniaus mieto 1 apylinkės teismui, argumentuodamas tuo, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Nurodė, kad ieškovo ginčijama sutartis, kurios sąlygas ieškovas prašo pakeisti, nelaikoma vartojimo kredito sutartimi, kadangi kreditas suteiktas įkeičiant nekilnojamąjį turtą (CK 6.886 straipsnio 3 dalis), todėl CPK 30 straipsnio 11 dalies nuostatos, leidžiančios ieškovui pasirinkti teismingumą dėl vartojimo sutarties, netaikytinos. Kadangi juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, todėl teismas sprendė, jog byla iškelta pažeidus teismingumo taisykles ir perduotina Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pagal teismingumą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. Š. prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti. Mano, kad teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nukrypo nuo teismų praktikos. Nurodo, kad ginčijama sutartis atitinka vartojimo sutarčių kvalifikavimo kriterijus: kreditą gavo fizinis asmuo savo asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikių tenkinimui, kreditą suteikė verslininkas - juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra teikti kreditus. Su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, kad už gautą kreditą buvo įsigytas žemės sklypas, gyvenamasis namas su priklausiniais, kuriame iki šios gyvenu su savo šeima, bei atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija. LAT yra nurodęs, kad nustačius minėtus požymius šalių sudaryta sutartis turi būti kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių ir, atsižvelgiant į tai, ginčo santykiui greta bendrųjų sutarčių teisės normų turi būti taikomos specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Taip pat LAT yra konstatavęs, kad civilinėje teisėje vartojimo sutartys nuo komercinių, taip pat nuo kitų sutarčių yra atskiriamos pagal vartojimo sutarties šalių (subjektų) specifiką bei vartotojo tikslus, bet ne pagal sutarties turinį ar papildomos prievolės - nekilnojamojo daikto įkeitimo, atsiradimą. Teigia, kad 2005 m. lapkričio 22 d. su atsakovu Danske Bank A/S Lietuvos filialu (buvęs Sampo bankas) sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, yra vartojimo sutartis, o iš vartojimo sutarčių atsirandantiems teisiniams santykiams turi būti taikomos vartotojų teises ginančios teisės normos, tame tarpe ir CPK 30 str. 11 d., nustatanti ginčų sprendimo teismingumą pagal vartotojo gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 30 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų (alternatyvusis teismingumas), kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis dėl teisminės gynybos.
Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas yra pareiškęs reikalavimą juridiniam asmeniui, kurio juridinių asmenų registre nurodytas filialo buveinės adresas yra Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Saltoniškių g. 2, tačiau spręsdamas, kad ginčo dalykas yra susijęs su vartojimo sutartimi, pasirinkęs alternatyvųjį bylos teismingumą, ieškinį pareiškė pagal savo – vartotojo gyvenamąją vietą Kauno rajono apylinkės teismui. Teismas skundžiama nutartimi bylą perdavė nagrinėti pagal bendrąjį teritorinį teismingumą, nes ieškovo ginčijama sutartis, kurios sąlygas ieškovas prašė pakeisti, nelaikytina vartojimo kredito sutartimi.
Civiliniame kodekse vartojimo sutartys išskiriamos kaip atskira sutarčių grupė (CK 6.160 straipsnio 1 dalis). CK 1.39 straipsnio 1 dalyje ir atitinkamai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad „Vadovaujantis vartotojų apsaugos srityje priimtomis Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų normomis, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius. Pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės-komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais)“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių sudaryta ginčo sutartis atitinka visus vartojimo sutarčių kvalifikavimo kriterijus, todėl kvalifikuotina kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių ir, atsižvelgiant į tai, ginčo santykiui taikytinos specialiosios taisyklės, užtikrinančios vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių apsaugą. Pažymėtina, kad ginčo sutartis yra viena iš vartojimo sutarčių - kredito sutartis, tačiau nėra vartojimo kredito sutartis, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK XLIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatas.
Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. CPK 30 straipsnyje numatytais atvejais ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš nurodytų teismų, kuriam byla teisminga (CPK 30 straipsnio 12 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pagrindo byloje taikyti alternatyvųjį teritorinį teismingumą (CPK 30 straipsnio 11 dalis), bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė netaikytina..
Esant išdėstytiems argumentams, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą (CPK 30 straipsnis), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 4 punktu, kolegija
nutarė:
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo prašymą dėl bylos perdavimo nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui atmesti.