Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. Š. ieškinį atsakovui A. B. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2018 m. spalio 3 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimus: 1) nuo ieškinio padavimo dienos priteisti iš atsakovo dukros A. B. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės, pinigus sumokant vaiko mamai – ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 2) priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už dukros A. B. išlaikymą nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 20 d. po 200 Eur per mėnesį, t. y. iš viso 7200 Eur, pinigus sumokant vaiko mamai – ieškovei, kuri vaiko pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise išimtinai vaiko interesais; 3) priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų pagrindu nurodė aplinkybes, kad tarp šalių santuoka nebuvo sudaryta, (duomenys neskelbtini) jiems gimę dukra A. B.. Nurodė, kad su atsakovu negyvena šešerius metus, visą laiką dukra gyvena su ja, ji ja rūpinasi, auklėja, išlaiko, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda. Vidutiniškai per mėnesį vaikui išlaikyti reikalinga 370 Eur suma, šiuo metu augina dar vieną, dviejų metų, dukrą. Nurodė, kad jokio turto neturi, jos gaunamos pajamos nėra pakankamos vaiko poreikiams užtikrinti, todėl prie vaiko išlaikymo prisideda artimieji, draugas. Atsakovas darbingas, sveikas, todėl gali teikti dukrai 200 Eur išlaikymą, be to, yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas.

Atsakovas A. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Ieškovei išaiškintinos procesinės ieškinio dalies (dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo) atsisakymo pasekmės, kad vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 294 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, teismas laiko nustatytomis sekančias teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Gimimo liudijimas patvirtina, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B.. Ieškovei ir R. V. (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. V. (b. l. 6, 7).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Valstybės įmonė „Regitra“ duomenims ieškovės vardu įregistruotų kelių transporto priemonių nėra (b. l. 8, 9).

Iš vaiko poreikių lentelės nustatyta, kad per mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga 368,86 Eur suma, kuriuos didžiąją dalį sudaro išlaidos maistui – 150 Eur, komunaliniai mokesčiai/nuoma – 32,50 Eur, rūbai – 75,74 Eur, mokyklinės prekės – 54,47 Eur, kitos išlaidos (telefono sąskaita, transporto išlaidos, higienos reikmenys, vaistai, laisvalaikis) – 56,15 Eur.

Iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos apie ieškovės valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. augina vaiką iki trejų metų,

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis CK 3.3 straipsnyje numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams.

Ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 200 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio padavimo dienos – 2018 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės ir paskirti ieškovę šių pinigų valdytoja uzufrukto teise. Atsakovas su tokio dydžio išlaikymu nesutinka, sutinka mokėti po 150 Eur.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, šalių dukrai A. B. (duomenys neskelbtini) sukaks vienuolika metų, vaiką prižiūri, išlaiko ieškovė, atsakovas išlaikymo vaikui neteikia. Nurodė, kad vaikui per mėnesį išlaikyti reikalinga apie 370 Eur, tačiau kai kuriuos sumos yra pakitusios – padidėjusios (komunalinių mokesčių dalis, choras), vaikas neturi sveikatos problemų. Ieškovė dirba gaunamos pajamos sudaro apie 450 Eur, bylos duomenimis ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto nėra.

Atsakovas nurodė, kad dirba pavienius darbus, oficialiai yra bedarbis, tačiau Užimtumo tarnyboje (ankstesnis pavadinimas Darbo birža) nesiregistruoja. Posėdžio metu teigė, kad sutinka dukrai teikti 150 Eur išlaikymą, tačiau priežasčių kodėl negali teikti prašomo dydžio išlaikymą nepateikė, be to, nurodė, kad dirba nelegaliai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, jog turi sveikatos problemų byloje nepateikė.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Pažymėtina, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės. Todėl atsižvelgiant į atsakovo amžių, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaikų poreikiai.

Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Teismas atsižvelgia į atsakovo galimybę gauti pajamas (jis yra sveikas ir darbingas), be to, nėra žinomos ir šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos, bei į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo (išskyrus atvejus daiktais, ir vieno karto išlaikymu), neteikė vaikui išlaikymo ir iki ieškinio padavimo, ką patvirtino teismo posėdžio metu ir pats atsakovas, o nepilnamečio vaiko auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo našta tenka ieškovei.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tokio amžiaus vaikų poreikius, atsižvelgiant į vienodas galimybes abiem tėvams teikti vienodo išlaikymo dydį, į tai, kad atsakovas yra darbingas, todėl turi dėti pastangas išlaikyti savo vaikus, darytina išvada, kad 200 Eur dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo yra tinkamas ir atitinkantis vaikų interesus bei tėvų galimybes išlaikyti vaikus.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, papildomo ugdymo poreikius, ieškovės pateiktus vaiko poreikių įvertinimo paskaičiavimus, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį, į šalių gaunamas pajamas kas mėnesį, laiko, jog ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymą priteisiant nuo 2018 m. spalio 1 d. iki šalių dukros A. B. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad priteisto išlaikymo dydis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, teismo sprendimu gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t. y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovas yra vaiko A. B. tėvas, kuris realiai vaikui išlaikymo neteikė. Tik posėdžio metu nurodė, kad nupirko dukrai dviratį (500 Eur vertės), rūbų (už 100 Eur), plančetinį kompiuterį (300 Eur vertės), telefonus (bendrai 400 Eur vertės), per seserį davė 200 Eur, viso 1500 Eur. Šia dalimi ieškovė sutiko atsisakyti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, todėl vietoje ieškovės ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo, prašo priteisti iš atsakovo 5700 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas iš esmės šio įsiskolinimo dydžio neginčijo, byloje priešingų įrodymų nepateikė.

Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės patikslintą reikalavimą dėl išlaikymo vaikui įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d., iš atsakovo priteistinas 5700 Eur išlaikymo įsiskolinimas (už trejus metus).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), kuriai išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo valstybei, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Už ieškinio reikalavimus: išlaikymo dukrai priteisimą – 72 Eur, už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 171 Eur, viso byloje turėjo būti sumokėtas 243 Eur žyminis mokestis (80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus pilnai 243 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo valstybei.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 9,07 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai, šios išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus Eur) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo 2018 m. spalio 1 d. iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5700 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus Eur) išlaikymo nepilnametei dukrai A. B. įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 243 Eur žyminio mokesčio ir 9,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Teismo sprendimą dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.