Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės byla Nr.e2-2878-375/2017 Teisminio proceso Nr.2-69-3-15064-2015-5; Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.; 2.6.7.; 3.2.6.1.;

;

2017 m. sausio 27 d.

dalyvaujant atsakovui V. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S. BIĮ ieškinį dėl atliktų mokėjimų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atsakovui V. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2015-06-20 bankroto administratoriui perėmus buhalterinės apskaitos dokumentus tapo žinoma, jog įmonės savininkas (atsakovas) prieš ir po bankroto bylos iškėlimo išsimokėjo pinigines lėšas iš įmonės sąskaitos savo asmeninėms reikmėms: 2015-01-02- 7000 Eur, 2015-04-30 -1200 Eur, 2015-06-10 - 600 Eur. Įmonės 2012 m. buhalterinės apskaitos dokumentai yra sunaikinti. Atsakovas už tai yra gavęs baudą bei negalėjo pateikti bankroto administratoriui dokumentų, jog buvo suteikęs paskolą. 1200 Eur ir 600 Eur išmokėti pagal kasos išlaidų orderius.

Minėti mokėjimai buvo žalingi įmonės komercinei veiklai ir pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo principą. Su prašoma priteisti suma atsakovas sutinka, tačiau nurodė, kad šiuo metu pajamų negauna, o 8 800 Eur sumą pajėgus sumokėti per 6 metus.

Bankroto byla įmonei iškelta 2015-05-26. Atsakovas, nepaisydamas ĮBĮ nustatytos tvarkos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, net po bankroto bylos iškėlimo išsimokėjo 600 Eur iš įmonės kasos savo asmeninėms reikmėms. Kauno apygardos teismas 2015-05-26 nutartyje preziumavo, kad įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, o pastaruoju metu įmonė veiklos nevykdė. Nors įmonė buvo nemoki jos savininkas atsakovas išėmė iš įmonės kasos 8200 Eur, nors tuo metu jau turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

Ieškovas dar iki pirmojo ginčijamo išmokėjimo 2015-01-02 turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui. Ieškovas nebuvo verčiamas kitos sandorio šalies atsiskaityti, nes pinigines lėšas išmokėjo tas pats fizinis asmuo, kuris valdė ieškovę, kaip juridinį asmenį. Atlikti mokėjimus nebuvo privaloma nei pagal įstatymą, nei pagal teismo sprendimą. Mokėjimai pažeidė kreditorių teises, nes atsakovas, būdamas piniginių lėšų gavėju ir pinigų davėjo savininku turėjo suvokti, jog tokie prioritetiniai mokėjimai vien tik su juo padarys žalos ne tik įmonei, bet ir kitiems kreditoriams. Įmonės savininkas privalėjo puikiai žinoti bendrovės finansinę padėtį.

Atliktų mokėjimų metu ieškovė atitiko nemokios įmonės sampratą įmonių bankroto įstatymo prasme, o atliktas mokėjimas dar daugiau prisidėjo prie įmonės nemokumo. Mokėjimus atliko ir gavo tas pats asmuo t.y. atsakovas iš vienos pusės – piniginių lėšų gavėjas, iš kitos – savininkas, todėl galima pagrįstai teigti, kad atsakovas puikiai žinojo sunkią įmonės finansinę padėtį bei numatė, kad greitu laiku įmonė bankrutuos, ko pasekoje įmonės piniginės lėšos bus išdalintos kreditoriams. Remiantis CK 2.135 str. įžvelgiamas atsakovo interesų konfliktas, nes įmonės vadovas privalėjo užtikrinti įstatymuose reglamentuotą įmonės veiklą, o atsiradus aplinkybėms, kurios sąlygojo nemokumą, pirmiausia privalėjo atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, o tik tuomet išsimokėti pinigines lėšas sau.

Pripažinus atliktus mokėjimus negaliojančiais taikytina restitucija ir atsakovas įpareigotinas grąžinti 8 800 Eur sumą ieškovei.

Skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos po 5 procentus iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nesutikimą grindžia tuo, jog jo nuomone 7000 Eur mokėjimas 2015-01-02 pagrįstas. 2008-2012 m. laikotarpiu atsakovas, susidurdamas su pasaulinės finansinės ekonominės krizės ir prieš šios krizės pradžią priimtų įmonės veiklos sprendimų padariniais bei siekdamas nenutraukti įmonės veiklos nuolat finansavo įmonės veiklą savininko lėšomis. Atsakovo įnešti pinigai 2008 - 2015 m. buvo naudoti trūkstamoms apyvartinėms lėšoms, prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, nuomos mokesčiui, teisminių procesų išlaidoms ir kt., Tai matyti iš įmonės apskaitos dokumentų , perduotų bankroto administratoriui. Dalis įmonės 2010-01-01 – 2012-12-31 laikotarpio apskaitos dokumentų, (tame tarpe ir kasos dokumentai) neišsaugota. Už tai tiek V. S. IĮ, tiek V. S. jau yra paskirtos bausmės. 2015-01-02 buvo grąžinta dalis minėtų savininko įneštų lėšų (7000 Eur), kurie dažnai finansuoti skolintomis lėšomis, kurias atsakovas turėjo grąžinti kaip fizinis asmuo.

1200 Eur ir 600 Eur mokėjimai savo reikmėmis laikyti pajamomis , susijusiomis su darbo santykiais. Šios lėšos buvo skirtos minimaliam pragyvenimui ( komunalinių paslaugų apmokėjimui, maistui), nes atsakovas per visą savo įmonės veiklos laikotarpį nuo 2006 m. darbo užmokesčio ar pajamų šioje ir iš kitų įmonių negavo. Jis pats kiek sugebėjo tvarkė individualios įmonės apskaitą, neturėjo žinių ar galimybių konsultuotis, kaip turėtų būti tinkamai įformintas minimalaus darbo užmokesčio jam išmokėjimas. Tokios sumos savininko reikmėms išmokėjimas (per mėnesį susidarytų mažesnė suma nei nustatytas minimalus darbo užmokestis) leido tik minimaliai užtikrinti žmogaus teises į orumą, teisingą darbo apmokėjimą už darbą. Dėl 1200 Eur piniginių lėšų išmokėjimo skirta bauda.

Įmonės veiklą labai apsunkino 2009 m. prasidėjusi pasaulinė krizė. Įmonių finansinių ataskaitų nerengė, nes savininkas neturėjo nei tinkamo išsilavinimo, nei žinių, kaip atlikti įmonės finansinės veiklos analizę, todėl iki 2014 m., nors ir buvo įsiskolinimų, vykdyta iš esmės normali veikla, siekiant padengti įsiskolinimus. Didžiausios sumos VMI susidarė tik 2014 m., po VMI patikrinimų, kurių ginčyti, apskųsti įmonė neturėjo nei finansinių galimybių, nei teisinių ar buhalterinių žinių.

Atsakovo materialinė padėtis labai sunki – ilgą laiką negavo jokių pajamų, šiuo metu pajamos mažesnis nei minimalus darbo užmokestis. Neturi turto, kurį galėtų parduoti, turi neįgalią motiną, turi neįvykdytų finansinių įsipareigojimų.

Administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų perdavimo apie šių sandorių sudarymą dienos. Bankroto administratoriui V. S. BIĮ buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti 2016-06-20. Tuomet administratoriui tapo žinoma apie atliktus mokėjimus. Ieškinys pateiktas po daugiau kaip metų nuo sužinojimo apie atliktus mokėjimus, todėl yra praleistas CK 6.66 str. 3 d. numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2015-05-26 Kauno apygardos teismo nutartimi Nr.B2-1859-259/2015 V. S. įmonei buvo iškelta bankroto byla. 2015-06-20 įmonės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui. Perėmus dokumentus įmonės bankroto administratorius nustatė, jog pagal 2015-01-02 kasos išlaidų orderį Nr.001 atsakovas išsimokėjo 7000 Eur, 2015-04-30- 1200 Eur, 2015-06-10 – 600 Eur. Atsakovas pripažįsta, kad išsimokėjo sau nurodytas sumas, tačiau mano, kad jo veiksmai yra teisėti, nes tai yra pajamos, susijusios su darbo santykiais arba jo asmeniškai investuotos lėšos įmonės veiklai vykdyti. Ieškovas reiškia ieškinį atsakovui actio Pauliana ieškinio pagrindu.

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Šio teisinio instituto pagalba siekiama atkurti su skolininku sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą susigrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomojo pagrindo perleido kitiems asmenims. Tai yra priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.

Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teisesSkolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorioSkolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti , kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teisesTrečiasis asmuo, sudaręs sandorį, buvo nesąžiningasKreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą ( ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Bankrutuojančios įmonės atveju visų jos kreditorių teisės yra pažeidžiamos, jei įmonė sudaro sandorius, pažeisdama savo pačios interesus, todėl bankroto administratorius, atstovaudamas visų kreditorių interesus, turi teisę ir pareigą ginčyti tokius sandorius, reikšdamas actio Pauliano ieškinį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Liteko programos duomenimis 2015-08-25 Kauno apygardos teismo, iškėlusio bankroto bylą V. S. individuliai įmonei, nutartimi buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai: antros eilės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 16727,55 Eur, Valstybinė mokesčių inspekcija- 71426,20 Eur, trečios eilės - UAB“REIKALAVIMAS LT“ – 280,61 Eur, 1-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija – 5557,31 Eur, UAB“Baltic Car Color Service „ – 1909,76 Eur, UAB“Kauno parkas“ – 18709,69 Eur. Iš 2015-05-26 Kauno apygardos teismo nutarties, kuria įmonei buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo įmonė jau turėjo didelės sumos įsiskolinimą valstybės biudžetui bei kitiems kreditoriams – pagal teismui 2015-05-05 pateiktą kreditorių sąrašą įmonė pradelsti įsipareigojimai sudarė 105 255,40 Eur, kai tuo tarpu įmonės turtas buvo tik kelios bevertės ir eisme nedalyvaujančios transporto priemonės, kurių likutinė vertė buvo tik 408,09 Eur.

Liteko duomenimis 2015-11-04 Kauno apylinkės teismas nutarimu Nr. A2.2-7063-982/2015 atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka už kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas nustatė, jog atsakovas, būdamas individualios įmonės savininku, suprato, jog nuo 2010-10-20 neturėjo pakankamai lėšų vykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus, nes 2013-05-23, 2013-11-05, 2014-09-02, 2014-09-23 buvo priimti sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas, tačiau nežiūrint į tai atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo 2015-01-02 bei 2015-04-30 išsimokėjo sau 8200 Eur,o po bankroto bylos iškėlimo 2015-06-10 išsimokėjo dar 600 Eur (CPK 182 str.2 p.).

Nagrinėjant sandorio privalomumo pobūdį teismas privalo nustatyti ir įvertinti kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus kreditoriai žinojo, ar jį būtina buvo sudaryti, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi. Vykdydamas pareigas ir sudarydamas sandorius skolininkas turi siekti , kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditorių interesai, todėl privalo pasirinkti tokį sandorį ir tokias sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriais. Bylos duomenys suponuoja išvadą, jog šių išmokėjimų atsakovas neprivalėjo sudaryti ir akivaizdu, kad nebuvo verčiamas tai daryti kitos sandorio šalies, nes pinigines lėšas sau išsimokėjo tas pats fizinis asmuo, kuris valdė ieškovę, kaip juridinį asmenį t.y. atsakovas. Atsakovas, būdamas įmonės savininku ir neginčijamai žinodamas įmonės prievoles ir sunkią įmonės finansinę padėtį, bet išsimokėdamas pinigines lėšas , vienareikšmiškai pažeidė kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, buvo nesąžiningas, nes sumažino kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų nors dalinį patenkinimą.

Atmestini atsakovo argumentai, kad pinigai buvo išmokėti teisėtai, nes 7000 Eur tai yra atsakovo asmeniškos, kaip įmonės savininko veiklos finansavimui įneštos lėšos 2012 m., kad įmonė galėtų vykdyti savo veiklą, o 600 ir 1200 Eur mokėjimas yra laikytinas pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais. Visų pirma, jokiais įrodymais nėra pagrįsta aplinkybė, jog atsakovas, kaip įmonės savininkas, įmonės veiklos finansavimui užtikrinti buvo investavęs 7000 Eur ( CPK 178 str.). Atsakovas pripažino, jog 2010-01-01 – 2012-12-31 laikotarpio įmonės apskaitos dokumentai buvo neišsaugoti. Šią aplinkybę pavirtina 2015-03-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendis Nr.1-5332-573/2015, kuriuo nustatytas faktas, kad atsakovas nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų ir už tai bei už kitas nusikalstamas veikas buvo nuteistas. Pagal visuotinai priimtą teisės principą iš neteisėtumo jokių teisių atsirasti negali, todėl aplinkybė dėl lėšų investavimo įmonės veiklą 2012 m. laikytina nepagrįsta ir neįrodyta.

Antra vertus, net jei atsakovas ir investavo savo asmenines lėšas į įmonės veiklą, esant tokiai sunkiai įmonės finansinei situacijai ir dideliems įsiskolinimams valstybės biudžetui, kitiems kreditoriams, jo reikalavimui suteikti prioritetiškumo pobūdį nebuvo jokio teisinio pagrindo, apie ką ir yra pasisakyta jau minėtu 2015-11-04 Kauno apylinkės teismo nutarimu Nr.A2.2-7063-982/2015.

Atliktus mokėjimus 1200 bei 600 Eur atsakovas laiko pajamomis, susijusiomis su darbo santykiais. Jis nurodė, kad nežinojo kaip tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, neturėjo žinių ar galimybių konsultuotis, nebuvo įdarbinęs buhalterio, todėl tinkamai neįformino minimalaus darbo užmokesčio sau išmokėjimo.

Kaip rodo duomenys iš minėto 2015-03-09 Kauno apylinkės teismo nuosprendžio Nr.1-533-573/2015, V. S. įmonė įregistruota 2006-03-24. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pakankamai ilgą laikotarpį užsiiminėjo verslu, todėl jo asmeniui, kaip verslininkui, taikyti didesni atidumo, protingumo, rūpestingumo reikalavimai. Tačiau minėtas nuosprendis patvirtina, jog atsakovas elgėsi kaip tik neatidžiai , nerūpestingai, nes aplaidžiai vedė įmonės buhalterinę apskaitą, neišsaugojo dalies dokumentų, nesikonsultavo su atitinkamos srities specialistais dėl įstatymo reikalavimus atitinkančios įmonės veiklos apskaitos, nedarė įmonės finansinės veiklos analizių. Atkreiptinas dėmemsys jog kasos išlaidų orderiuose išmokėtos piniginės lėšos net ir nebuvo įvardintos kaip darbo užmokestis, nes buvo nurodyta : „nurašyti pinigai savininko reikmėm“.

Atsakovas , nesutikdamas su ieškiniu, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad actio Pauliana pagrindu kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Termino pradžią atsakovas skaičiuoja nuo 2015-06-20, kai įmonės bankroto administratoriui buvo perduoti įmonės dokumentai. Tuo tarpu ieškinys teisme užregistruotas 2016-07-21. Ieškovė laikosi pozicijos, jog ji termino nepraleido , kadangi:

Termino pradžia laiko 2015-09-11, kai atsakovas atsiuntė bankroto administratoriui VMI operatyvaus patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad atsakovas pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką . Bankroto administratoriui perėmus įmonės dokumentus buvo nustatyta, kad atsakovas savo asmeninėms reikmėms atliko mokėjimus iš įmonės sąskaitos, tačiau siekiant išvengti teisminio proceso buvo vykdomos derybos dėl pinigų grąžinimo. Atsakovas sutiko , kad piniginės lėšos buvo paimtos apeinant kitus įmonės kreditorius, tačiau nurodė, kad pinigus grąžins per 6 metus, todėl derybos nutrūko. Atsižvelgiant į tai vienerių metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo atsakovo rašto bankroto administratoriui atsiuntimo dienos – 2015-12-09.

Bylos duomenimis įmonės dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2015-06-20, tame tarpe ir ieškovo ginčijami kasos išlaidų orderiai, todėl sutiktina su atsakovo argumentais, jog ir ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo šios dienos, kai bankroto administratorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie atliktus mokėjimus, pažeidžiančius kitų kreditorių teises ( ĮBĮ 11 straipsnio3 dalies 8 punktas, CK 11.127 straipsnio 1 dalis).). Tuo tarpu ieškinys šioje byloje buvo pareikštas tik 2016-07-21. Tačiau ieškovės pateikti duomenys , kuriuos patvirtina Liteko programos duomenys, rodo, jog ieškovė į teismą kreipėsi ir anksčiau, nepraleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino – 2016-06-03 civilinėje byloje Nr.2-16120-748/2016. 2016-06-08 nutartimi teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė trūkumų pagal šią nutartį nepašalino, o 2016-07-21 pateikė naujai patikslintą ieškinį. Šiuo atveju ieškinio senaties eiga nenutrūko ir terminas pasibaigė, nes ieškinio senaties eigą gali nutraukti tik tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, o ieškovė – teismui nusprendus, kad ieškinio senaties terminas praleistas – jį atnaujinti.

Įstatymų leidėjas numatė, kad teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių , pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas ( CK 1.131 str. 2 d.).. Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką , yra akcentavęs, jog sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą būtina įvertinti praleidimo trukmę, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių , trukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Svarbu nustatyti ir tai, kiek termino praleidimas turės įtakos teisingumui ar kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams, todėl turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros.

Nagrinėjamu atveju manytina, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iškėlus įmonei bankroto bylą jis geranoriškai bendradarbiavo su bankroto administratoriumi. Bylos duomenys rodo, jog tarp šalių buvo vedamos derybos dėl piniginių lėšų sugrąžinimo bendrovei. Jos nutrūko dėl atsakovo pasiūlyto pernelyg ilgo 6 metų grąžinimo termino. Tai rodo, jog bankroto administratorius aktyviais veiksmais siekė susigrąžinti lėšas išvengiant teisminio proceso ir tik nepavykus deryboms 2016-06-03 jis savalaikiai kreipėsi į teismą. Teisė į teisminę gynybą nebuvo realizuota, nes teismas nustatė ieškinio trūkumus. Nors teismo nustatytu terminu (per 7 dienas) nepašalino ieškinio trūkumų, tačiau jau 2016-07-21pateikė naują ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, jog terminas praleistas nežymiai – tik vieną mėnesį. Pritaikius nežymiai praleistą ieškinio senaties terminą būtų akivaizdžiai pažeista privataus ir viešojo interesų pusiausvyra, teisingumo ir sąžiningumo principai, nes ne tik didžiausi kreditoriai šioje byloje - Valstybinė mokesčių inspekcija bei Sodra, bet ir kiti prarastų galimybę nors dalinai patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Tuo tarpu atsakovui, kurio veiksmų neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje bei nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, nežymus vieno mėnesio ieškinio senaties termino praleidimas sąlygotų galimybę disponuoti neteisėtai išsimokėtais pinigais ir apribotų kitų kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutavusiai įmonei priklausančių piniginių lėšų.

Išnagrinėjus visas bylos aplinkybes bei pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovo atlikti mokėjimai actio Pauliana ieškinio pagrindu pripažintini negaliojančiais. Pripažinus mokėjimus negaliojančiais taikytina restitucija – atsakovas įpareigotinas grąžinti 8 800 Eur sumą ieškovei (CK 6.67 str. 4 d.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo spendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis. Byloje valstybės patirtų pašto išlaidų sumą yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pašto išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str. 1, 6 d.).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2015-01-02 mokėjimą 7000 Eur sumai, 2015-04-30 mokėjimą 1200 Eur sumai, 2015-06-10 mokėjimą 600 Eur sumai negaliojančiais sandoriais ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą V. S. a.k(duomenys neskelbtini) grąžinti ieškovei V. S. BIĮ kodas (duomenys neskelbtini) 8 800 Eur ( aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus eurus).

Priteisti iš atsakovo V. S. 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 8 800 Eurų sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-07- 27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. S. 198 Eur ( vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.