- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 1-332-610/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Kaltinamasis
- N. M.
susipažinęs su Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta Didžioji Britanija, nevedęs, dirba UAB "Biuro" (darbo vieta "Ikea industry", laikinasis darbuotojas), teistas: 2015-08-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendis pagal LR BK 178 str. 2 d., paskirtas 30 parų areštas, 2016-01-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 284 str. 1 d., paskirta 75,32 Eur bauda, 2016-04-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendis pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., paskirtas 55 parų areštas, bauda 75,32 Eur, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. M. sugadino svetimą turtą, o būtent: 2019-01-01 apie 03.00 val., nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apgadino lauko duris, 200 eurų vertės, sulankstė pašto dėžutę, 30 eurų vertės, apgadino stiklinį svetainės šviestuvą, 50 eurų vertės, sulaužė gipsinę dušo sienelę su stiklo detalėmis, 100 eurų vertės, išdaužė miegamojo langą, 230 eurų vertės, sulaužė medinę komodą, 150 eurų vertės, sugadino miegamojo lovą ir čiužinį, 300 eurų vertės, išlaužė miegamojo gipsinę sieną, 100 eurų vertės, sugadino roletą – žaliuzę, 20 eurų vertės, taip padarydamas nukentėjusiajai E. Š. 1180 eurų turtinę žalą.
N. M. parodė, jog buvo išsinuomojęs butą adresu (duomenys neskelbtini), į kurį susirinko draugai švęsti Naujųjų metų išvakares, vartojo alkoholį. Tiksliai kaip viskas vyko nepamena, dėl girtumo, tik tarpais pamena, kaip įsiutęs daužė bute viską kas pasitaikė po ranka. Kokiais veiksmais apgadino daiktus negali įvardinti, tik žino, jog juos daužė ir po to išėjo iš buto. Kurį laiką pasivaikščiojęs lauke parėjo. Pamatęs, jog durys užrakintos, o butas tuščias, tuo metu nesuprato kas ir kodėl užrakino butą, nors buvo mintis, jog galbūt galėjo būti iškviesta policija. Kadangi negalėjo patekti į butą, lauke buvo šalta, bute buvo palikti asmeniniai daiktai, todėl pasiėmęs lauke plytgalį juo išdaužė miegamojo kambario langą ir per jį įlipo į vidų. Atvykus policijai ir buto savininkei jis su ja pasikalbėjo, atsiprašė, susitarė, kad viską sutvarkys ir atlygins žalą. Kol L. G. išvažiavo paimti plokštės išmuštam langui uždengti, pas jį vėl atėjo draugai pasiimti savo likusių daiktų, grįžus L. G., ši pamačiusi draugus supyko ir liepė visiems išeiti. Jis gailisi, mano, jog tokį elgesį lėmė suvartotas per didelis alkoholio kiekis (b. l. 118-119).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.
E. Š. pareiškimas policijai, kuriame nurodyta, jog naktį iš 2018-12-31 į 2019-01-01 sužinojo, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo suniokotas jai priklausantis butas, kurį nuomavo N. M.. Apgadintas jai priklausantis turtas, tai yra, lauko durys, pašto dėžutė, svetainės šviestuvas, dušo sienelė, miegamojo langas, komoda, miegamojo lova, miegamojo čiužinys, miegamojo siena, roletas – žaliuzės. Padaryta turtinė žala apie 1230 eurų. (b. l. 9).
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vieta - butas, teritorija prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) ant namo medinių lentelių yra pašto dėžutė, kurioje matomi apgadinimai ir įlenkimai (b. l. 16-17), buto viduje aptikti netvarkingai pakabinti laidai (b. l. 18), apgadintas stalčius ir išmušimas sienoje (b. l. 21-22), išdaužtas plastikinis lango stiklas, kuris užkaltas raudonos spalvos medinėmis plokštėmis (b. l. 20), neaiškiu skysčiu apipilta lova (b. l. 23), vonios kambario sugadinta siena (b. l. 24), sugadintas šviestuvas, likusi tik lemputė (b. l. 27), apžiūrėjus buto teritoriją rastos išdaužto lango stiklo šukės (b. l. 29-30), rasta plyta, kuria galimai buvo išdaužtas lango stiklas (b. l. 30-31).
Nukentėjusioji E. Š. parodė, kad jai priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini), kurį jai padovanojo mama L. G.. Kadangi bute niekas negyvo, nukentėjusiosios mama nusprendė, leisti gyventi nuomininkams bute neatlygintinai, tik sumokant mokesčius. Nuo 2018-08-10 iki 2020-08-10 dienos nukentėjusiosios mama L. G. nusprendė išnuomoti, dabar jau E. Š. priklausantį butą, N. M. neatlygintinai. Pasirašė nuomos raštelį. Buto savininkė buvo ir anksčiau girdėjusi iš kaimynų pastabas, jog bute renkasi pašaliniai asmenys, galimai vartoja narkotines medžiagas. Nukentėjusiajai naktį iš 2018-12-31 į 2019-01-01, apie 04 val. 03 min. paskambino mama ir pranešė, kad N. M. suniokojo E. Š. priklausantį butą. Kadangi pati neturėjo galimybės nuvykti apžiūrėti buto, dėl to į įvykio vietą atvyko L. G.. Buvo apgadinta: lauko durys, medinės, šviesios spalvos 200 eurų, pašto dėžutė juodos spalvos, metalinė 30 eurų, svetainės šviestuvas stiklinis, 50 eurų, dušo sienelė, gipsinė su stiklo detalėmis 100 eurų, miegamojo langas, stiklinis, apie 130 ilgio 100 cm pločio, lango vertė apie 230 eurų, komoda medinė, geltonos spalvos, komoda su trimis stalčiais, vertė apie 150 eurų, miegamojo lova su čiužiniu, medinė, tamsiai rudos spalvos, su mediniu rėmu, dvigulis čiužinys, vertė lovos su čiužiniu apie 300 eurų, miegamojo siena gipsinė, žalios spalvos, vertė apie 100 eurų, roletas-žaliuzė žalios spalvos, medžiaginė 20 eurų. Iš viso padaryta turtinė žala apie 1180 eurų. Kiek jai žinoma, jos mama įvykio dieną matė N. M., su juo kalbėjo. Kaip jis nurodė, jos butą suniokojo dėl išgerto per didelio alkoholio kiekio. Su N. M. susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis per 7 mėnesius. (b. l. 36-37, 48).
Liudytoja L. G. parodė, kad butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai E. Š., vėliau pagalvojo, kad galima išnuomoti jį nuomininkams, kurie sumokėtų komunalinius bei prižiūrėtų butą. Nuo 2018-08-10 iki 2020-08-10 dienos išnuomojo butą N. M. neatlygintinai. Pasirašė nuomos raštelį. Vėliau liudytojai pradėjo skambinėti kaimynė ir pasakoti, jog išnuomotame bute yra nuolat švenčiama, renkasi įtartinos kompanijos ir galimai vartoja narkotines medžiagas. Naktį iš 2018-12-31 į 2019-01-01 paskambino kaimynė ir pranešė, jog dukrai E. Š. priklausančio buto raktus turi policijos pareigūnai. Jai atvykus patikrinti įvykio vietos, pamatė suniokotą butą, apgadintus baldus, sienas, išdaužtą langą, lovą ir kitus baldus. Kai policija parvežė N. M., jo paklausė, kodėl jis taip pasielgė, N. M. atsakė, jog dėl per didelio alkoholio kiekio kartu su draugais suniokojo butą, atsiprašė liudytojos ir policijos pareigūnų. Pokalbio metu susitarė, jog leis ir toliau gyventi bute, jeigu įtariamasis padės sutvarkyti butą, ji nuvažiavo atvežti plokštės langui užkalti, tačiau grįžusi, pamatė, jog N. M. vėl atsivedė draugus. Liudytoja iškvietė policijos pareigūnus, jog šie išprašytų asmenis iš buto. Atvykus policijai, N. M. girdint policijos pareigūnams pradėjo šaukti, jog padegs butą (b. l. 57-58).
Nukentėjusioji savanoriškai pateikė nuomos raštelį, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, nuotraukas, kuriose matosi žalos pobūdis ir mąstas (b. l. 64-81).
Policijos pareigūno M. K. tarnybiniame pranešime yra duomenys, kad, atvykus į įvykio vietą, buto nuomininko pareigūnai nerado, išprašė jame buvusius asmenis, butą užrakino. Gavę dar vieną pranešimą tuo pačiu adresu policijos pareigūnai atvyko ir rado nuomininką N. M.. Apžiūrimas butas buvo akivaizdžiai apgadintas. N. M. prisipažino, jog kai atvyko pareigūnai pirmąjį kartą, jis pasišalino, ko pasekoje butas buvo užrakintas ir negalėdamas patekti į jį, metė plytą. N. M. taip pat pasakė, jog butą suniokojo pats, kadangi buvo pergėręs ir norėjo pasirodyti prieš draugus. (b. l. 83).
Aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis 2019-01-01 apie 03.00 val., nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, tokiais savo veiksmais padarydamas E. Š. 1180 eurų turtinę žalą, teismo abejonių dėl jo kaltės nekyla, pats kaltinamasis savo kaltės neginčija, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje požymius.
Kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, padarytą žalą.
Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. N. M. teistas (b. l. 86-89), baustas administracine tvarka (b. l. 104-109), dirbantis. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma vidutinio sunkumo bausmė – laisvės apribojimas.
Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina (BPK 119 str., 139 str.).
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: plyta, saugoma Marijampolės apsk. VPK Kazlų Rūdos PK (b. l. 33), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintina kaip menkavertė.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys. Civilinė ieškovė E. Š. pareiškė civilinį ieškinį 1180 Eur turtinei žalai atlyginti. Kadangi žalą nusikalstamais veiksmais padarė N. M., todėl jis ją ir privalo atlyginti. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutinka. Esant nurodytoms aplinkybėms civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą - 1180 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų).
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant N. M. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir per 7 (septynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiai nusikaltimu padarytą žalą - 1180 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų).
Tenkinti nukentėjusiosios E. Š.(gim. 1986-02-24) civilinį ieškinį ir priteisti iš N. M. 1180 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytą žalos atlyginimą.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – plytą, saugomą Marijampolės apsk. VPK Kazlų Rūdos PK, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kaip menkavertę sunaikinti.
Paaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.