Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1222-798/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
e2S-1222-798/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13293-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Antanas Rudzinskas
Pareiškėjas
A. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1222-798/2015 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13293-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.; 110.5.; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą prašymu iki ieškinio pateikimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus priverstinio vykdymo ir kitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10052-512/2014 numatytus procesinius veiksmus. Nurodė, kad ketina kreiptis į teismą ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo neveikimo, t. y. jo žinioje esančios civilinės bylos Nr. 2-10052-512/2014 neperdavimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams, ir sumokėti pusės šio Kodekso 80 straipsnyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad 2014-10-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10052-512/2014, kuriuo atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo 2014-10-23 prašymą perduoti civilinę bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10052-512/2014 dar nėra įsiteisėjęs ir priverstinai vykdomas, kadangi yra apskųstas apeliaciniu skundu bei nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme. Tuo tarpu pareiškėjo pradinis prašymas dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą buvo išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-23 nutartimi, o tokio paties pobūdžio pakartotinis prašymas bus sprendžiamas Klaipėdos apygardos teismui grąžinus bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Paaiškino, kad prašyme labai aiškiai nurodė priežastis, kodėl prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėjas teigia, kad teismui pateikė labai išsamų paaiškinimą, kaip yra vedama Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-10052-512/2014. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tyčiojasi iš pareiškėjo dėl pateikto teisėto prašymo perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pareiškėjo nuomone, jo prašymas buvo išnagrinėtas paviršutiniškai. Pareiškėjas teismui nurodė, kodėl kartu su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikia ieškinio – kol nebus gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus miesto apylinkės teismo pareiškėjas negali pradėti rengti ieškinio. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nenustatė trūkumų šalinimo, bet iš karto jį atmetė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo dienos. Pateiktu atskiruoju skundu pareiškėjas nesutinka su šia nutartimi, nurodo, kad ji yra priimta nepagrįstai ir paviršutiniškai įsigilinus į pareiškėjo prašymo argumentus.

Vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti paduodamas teismui, kuris pagal teismingumo taisykles turi nagrinėti patį ieškinį. Ieškovas iki ieškinio padavimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. sustabdyti visus priverstinio vykdymo ir kitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10052-512/2014 numatytus procesinius veiksmus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-10052-512/2014 buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-593-479/2015 paliktas nepakeistu. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje taip pat pasisakė dėl bylos teismingumo ir konstatavo, kad civilinė byla Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta nepažeidus CPK nustatytų teismingumo taisyklių.

CPK 331 str. 6 d. nurodyta, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Iš šios nuostatos darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-04-29 nutartis, kuria Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-05 sprendimas paliktas nepakeistas, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos ir privalomai turi būti vykdoma. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būsimo teismo sprendimo vykdymas nebūtų užtikrinamas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas yra numatytas CPK XVII skyriuje „Bylų procesas kasaciniame teisme“. CPK 363 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėjų atrankos kolegija, teisėjų kolegija, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ar teismo plenarinė sesija dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti kasacine tvarka skundžiamo sprendimo ar nutarties vykdymą tol, kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo nurodytos laikinosios apsaugos priemonės Klaipėdos m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-10052-512/2014 negali būti apskritai pritaikytos Vilniaus m. pirmosios instancijos teismo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Antanas Rudzinskas