Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Svetlanai Činčiukienei ir Vilijai Rukšėnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui „(duomenys neskelbtini)“, AB dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-11-18 Mažeikių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buv. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dėl 646,84 Eur skolos, 602,90 Eur palūkanų, 62,24 Eur delspinigių, 108,53 Eur palūkanų delspinigių, 38,67 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 proc. dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (646,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 33,00 Eur žyminio mokesčio ir kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2016-01-25 teisme gautas ieškovo pranešimas, kuriame buvo prašoma ieškinį tenkinti visiškai bei į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje „(duomenys neskelbtini)“, AB. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepagrįstai ginčija įsiskolinimo sumą, dėl kurios dydžio buvo informuotas dar 2009-10-09 raštu, jog įsiskolinimo suma yra 2243,67 Lt ir atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog „(duomenys neskelbtini)“, AB yra grąžinęs visą suteiktą kreditą. Taip pat nurodė, jog ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos yra susijusios tiesiogiai su byla, todėl šios išlaidos turi būti priteistos bei nurodė, jog neturi galimybės pateikti įrodymų dėl patirtų išlaidų susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. K. nurodė, kad 2005 m. sausio 24 d. buvo sudaryta EGO kortelės su kredito limitu sutartis, kuri galiojo iki 2007 m. sausio 31 d. Nurodė, jog neneigia, kad sutartis buvo sudaryta, kreditas buvo grąžintas, tačiau apie 2015 m. buvo paaiškinta, kad buvo nesumokėtas skolos likutis, t. y. nuo EGO pradelstos sumos buvo 417,04 litų ir priskaičiuoti delspinigiai, palūkanos už visą terminą iki 2009 m. Pabrėžė, jog sutartis su banku baigėsi 2007 m., o tik po dvejų metų (2009 m. 10 mėn. 10 d.) bankas išsiuntė pranešimą, tačiau sutartyje buvo nurodyta, kad siųstas pranešimas privalo būti raštiškas, tai reiškia, kad turi būti pridėtas kvitas, tačiau bankas nepateikė jokio įrodančio dokumento, kad siuntė šį pranešimą, todėl akivaizdu, kad banko pranešimas, be įrodančio dokumento, yra tarsi tyčinis vilkinimas pačio pranešimo. Nepaisant to, kad sutartyje nėra parašyta, kada bankas, t. y. po kurio laiko, privalo išsiųsti pranešimą, tačiau sutartyje yra nurodyta, kad tai privalo būti kuo greičiau, geruoju būdu ir sąžiningai informuoti skolinimą apie susidariusį įsiskolinimą, tačiau bankas to pats nedarė. Bankas perleido įsiskolinimą 2009 m, UAB „(duomenys neskelbtini)“, perėmus įsiskolinimą, toliau buvo skaičiuojami delspinigiai ir palūkanos ir tik apie 2015 m. paaiškėjo, kad tai yra įsiskolinimas, praėjus 6 metams. Neturi įrodančio dokumento, jog nebuvo 417,04 litų skoloje, 417,04 litų skolą pripažįstą, nurodo sumokėjęs 202 Eur. Nepasirūpino skolos padengimu, kol bankas nesikreipė į jį, nes manė, jog skolą yra sumokėjęs. 202 Eur sumokėjo 2014 m. ar 2015 m. tiksliai nepamena. Pripažįsta tą sumą, kurią teigė bankas, kad nėra sumokėjęs, tačiau nepripažįsta priskaičiuotų sumų (palūkanų, delspinigių), dėl kurių bankas nesąžiningai vilkino laiką ir jas priskaičiavo. Bankas elgėsi nesąžiningai, todėl nesutinka su tokiais banko reikalavimais bei ieškiniu. Teismo prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“, AB (buvęs „(duomenys neskelbtini)“, AB) ir atsakovas A. K. 2005-01-24 sudarė EGO kortelės su kredito limitu sutartį Nr. 05-002343-EG, pagal kurią AB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo minėtoje sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas „(duomenys neskelbtini)“, AB naudai. Sutartyje nurodyta, jog kredito limitas – 868,86 Eur, t. y. 3000,00 Lt, mėnesio mokėjimo suma – 43,44 Eur, t. y. 150,00 Lt. Kadangi Sutartis nebuvo vykdoma, kreditorius „(duomenys neskelbtini)“, AB 2009-10-09 pranešimu pareikalavo iš atsakovo iki 2009-10-25 grąžinti įsiskolinimo sumą ir sumokėti delspinigius ir pranešė skolininkui, jog nevykdant reikalavimų, kreditorius nutrauks sutartį 2009-10-26. Atsakovas šių reikalavimų neįvykdė, todėl sutartis buvo nutraukta.

Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, AB 2009-05-21 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09-20-54, pagal kurią „(duomenys neskelbtini)“, AB perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Nurodyta neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų suma – 682,35 Eur, t. y. 2356,02 Lt.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisės subjektai, sukurdami civilinius teisinius tarpusavio santykius, paprastai turi galimybę pasirinkti jų interesus labiausiai atitinkantį elgesio variantą. Ši jų laisvė gali būti varžoma tik įstatymo leidėjo įtvirtintais imperatyviaisiais reikalavimais, kurių paskirtis – apginti viešuosius, t. y. visos visuomenės, interesus, viešąją tvarką. Civilinių santykių subjektų elgesio dispozityviškumas, be kita ko, pasireiškia per sutarties laisvės principą (CK 1.2, 6.156 straipsniai), kuris leidžia civilinių teisinių santykių dalyviams laisvai spręsti, ar sudaryti sutartį, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti sutartis, kurių CK tiesiogiai neįtvirtinta, jeigu tai neprieštarauja įstatymui. Taigi CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vitrada“ bankroto administratorius v. AB „SEB lizingas“, bylos Nr. 3K-7-2/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija sutarties su „(duomenys neskelbtini)“, AB sudarymo fakto, tačiau teigia, kad su „(duomenys neskelbtini)“, AB yra visiškai atsiskaitęs, neaišku už ką ir kaip skaičiuojama skolos suma.

Remdamasis EGO kortelės su kredito limitu sutartimi, reikalavimų perleidimo sutartimi, ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavo ir reikalauja priteisti iš atsakovo 646,84 Eur skolą, 602,90 Eur palūkanas, 62,24 Eur delspinigius, 108,53 Eur palūkanų delspinigius, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 proc. sutartinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėtina, kad remiantis CPK 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (CK 6.221 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo įsiskolinimo pirminei kreditorei faktą, tuo tarpu, atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog jis nesinaudojo pirminio kreditorius teikiamomis paslaugomis ir įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra atsiskaitęs už suteiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į išdėstyta, 646,84 Eur dydžio skola priteistina iš atsakovo.

Ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalauja priteisti iš atsakovo 602,90 palūkanas, 62,24 Eur delspinigius, 108,53 Eur palūkanų delspinigius, remdamasis sutarties sąlygomis. Atsakovas teigia, kad ieškovas elgėsi nesąžiningas bei prašė taikyti sutrumpintą šešerių mėnesių senaties terminą. Paminėtina, jog atsakovas, sudarydamas EGO kortelės su kredito limitu sutartį, susipažino su numatytomis ir taikytinomis jam palūkanomis ir delspinigiais bei su tuo sutiko, pasirašydamas sutartį. Atsakovas įsipareigojo mokėti kredito davėjai vadinamąsias pelno palūkanas, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Reikalavimas mokėti šias palūkanas yra reikalavimas vykdyti piniginę prievolę natūra (Civilinio kodekso 6.213 straipsnio 1 dalis). Sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo (Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 1 dalis). Iš kitos pusės, sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 3 dalis). Pelno palūkanos, šalims nesusitarus kitaip, mokamos iki paskolos (kredito) grąžinimo (Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį, paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 602,90 Eur palūkanų, taip pat 62,24 Eur delspinigių ir 108,53 Eur palūkanų delspinigių, kurie paskaičiuoti už 180 kalendorinių dienų.

Remiantis EGO kortelės su kredito limitu ir reikalavimų perleidimo sutartimis, pateiktais paskaičiavimais ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.1-6.5, 6.37, 6.38, 6.71, 6.73, 6.101, 6.109, 6.189, 6.210 straipsnių nuostatomis iš atsakovo taip pat priteisiama ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1420,51 Eur sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 procento dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už skolos sumą 646,84 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015-11-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 38,67 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Kaip matyti iš pateikto šių išlaidų detalizavimo, jas sudaro ieškovo darbo priemonės (popierius, vokas, spausdinimas), teisinės paslaugos ir darbuotojo darbo užmokestis. Vertindamas šias išlaidas teismas konstatuoja, jog šios išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusioms su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Pažymėtina, kad ieškovas verčiasi skolų išieškojimu ir prevencija ((duomenys neskelbtini)), t. y. ši veikla yra viena iš jo ūkinės - komercinės veiklos rūšių. Šiai veiklai, kaip ir bet kuriai kitai, būtini tiek žmogiškieji, tiek ir materialiniai resursai. Dėl šios priežasties išlaidos bendrovės tiesioginei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti negali būti laikomos nuostoliais, susijusiais su skolos išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Priešingu atveju, pripažinus, kad šios išlaidos susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, reikėtų konstatuoti, jog atsakovas privalo finansuoti ieškovo tiesioginę veiklą. Pagal ieškovo nurodytą CK nuostatą į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas kaip nuostolių atlyginimą pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, šis reikalavimas atmestinas.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis iš atsakovo ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 33,00 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268,straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), buv. adr. (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“:

skolą: 646,84 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 84 euro centus);palūkanas: 602,90 Eur (šešis šimtus du eurus 90 euro centų);delspinigius: 62,24 Eur (šešiasdešimt du eurus 24 euro centus);palūkanų delspinigius: 108,53 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus 53 euro centus);5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;15 proc. dydžio palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (646,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;žyminį mokestį: 33,00 Eur (trisdešimt tris eurus).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.