Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Ž. K.-L. (toliau – Pareiškėjos) skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. Pupeikienės 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimo, nutraukti ikiteisminį tyrimą ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Sevostjanovo 2011 m. spalio 25 d. nutarimo atmesti nukentėjusiojo skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 57-1-00715-10 pagal LR BK 281 str. 3 d. dėl to, kad 2010-04-19 apie 7.25 vai. Vilniaus r., Rastinėnų k., kelio Bubos - Rastinėnai 2 km 110 m M. L., vairuodama M. L. priklausantį automobilį „Citroen XM", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė per kelio važiuojamąją dalį ėjusį pėstįjį V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad V. K. padaryti sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2011-09-22 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A.Pupeikienės nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 212 str. l d. 1 p., 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo V. K. įstatyminei atstovei Ž. K. apskundus minėtą 2011-09-22 nutarimą, 2011-10-25 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V.Sevostjanovo nutarimu skundas atmestas. Nutarime konstatuota, kad skunde nurodyti teiginiai neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, todėl nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis, t.y. kadangi paties V. K. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą.

Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą, kuris 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundą atmetė.

Skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį bei bylą perduoti tyrimui papildyti.

Skunde pareiškėja nurodo, jog LR BK 281 str. numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas yra saugus kelių eismas bei automobilių eksploatavimas. Esminis šio nusikaltimo bruožas yra tai, kad žala padaroma vairuojant ar kitaip eksploatuojant transporto priemonę. Veika gali pasireikšti veiksmais arba neveikimu. Pareiškėjos teigimu, teismas ir prokurorė buvo šališki, nes rėmėsi tik kaltinamosios pateiktais įrodymais. Padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, vairuodama transporto priemones gyvenvietėje, privalėjo laikytis budrumo, be to, toje vietoje stovi kelio ženklai, informuojantys, kad šalia yra mokymo įstaiga.

Pareiškėja pažymi, kad nebuvo apklaustas pagrindinis įvykio liudytojas – mikroautobuso, kurį pralenkė M. L., vairuotojas. V. K. negalėjo numatyti, kad automobilio „Citroen XM“ vairuotoja lenks mikroautobusą neįsitikinusi lenkimo saugumu ir net nebandydama stabdyti. Be to, byloje nesant autoįvykio tyrimo schemos, automobilio „Citroen XM“ stabdymo kelio, pėsčiojo judėjimo trajektorijos negalima nustatyti. Teismas, darydamas išvadą apie pėsčiojo judėjimo greitį ir automobilio stabdymo kelią remiasi tik prielaidomis ir spėlionėmis, tačiau kaip buvo iš tiesų nebuvo nustatyta. Nenustatyta, kokiu tiksliai greičiu važiavo M. L., ir kiek jos veiksmai įtakojo autoįvykį, kokios buvo jos pastangos išvengti autoįvykio.

Pareiškėjos teigimu, nei ekspertai, nei teismas tiksliai nevertino, kodėl M. L. automobilio nepradėjo stabdyti pamačiusi nukentėjusįjį likus 15-20 m, važiuodama 50 km/h greičiu ir, ar iš tiesų stabdymo kelias atitinka nurodytai situacijai. Šiuo atveju, pareiškėjos manymu, reikėtų spręsti apie padidinto pavojaus šaltinį vairuojančio asmens atsakomybę ir jo kaltės klausimą. Tyrimo organai, tarp jų ir prokurorė, nesiaiškino priežastinio ryšio kaltės požiūriu, nesiaiškino, ar buvo galima išvengti autoįvykio, nepriklausomai nuo eismo saugumo taisyklių pažeidimo.

Skundas atmestinas.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Nepagrįstas skundo teiginys, jog teismas ir prokurorė buvo šališki, nes rėmėsi tik kaltinamosios pateiktais įrodymais. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti būtini ikiteisminio veiksmai, siekiant nustatyti autoįvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino, kad būtent nukentėjusiojo V. K. veiksmai, t.y. tinkamas neįvertinimas atstumo iki jo artėjusio automobilio ir jo greičio prieš įžengiant į kelio važiuojamąją dalį, buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis.

Nors pareiškėja teigia, jog nebuvo apklaustas pagrindinis įvykio liudytojas – mikroautobuso, kurį pralenkė M. L., vairuotojas, pažymėtina, kad šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos ir skundžiamos nutarties, tyrimo metu nustatyta, kad automobilis „Citroen XM“ apvažinėjo autobusų stotelėje stovėjusį autobusą, kurio vairuotojas ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. Tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, kad minėto automobilio „Citroen XM“ vairuotoja M. L. būtų tuo pat metu lenkusi maršrutinį mikroautobusą.

Taip pat nepagrįstas ir skundo teiginys, kad teismas, darydamas išvadą apie pėsčiojo judėjimo greitį ir automobilio stabdymo kelią remiasi tik prielaidomis ir spėlionėmis.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadų matyti, jog pėstysis V. K., prieš įžengdamas į kelio važiuojamąją dalį, tinkamai neįvertino atstumo iki iš dešinės pusės artėjusio automobilio ir jo greičio, įžengė į kelio Bubos-Rastinėnai važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje ir taip judėdamas į kitą kelio pusę, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė kliūtį prie jo artėjusiam automobiliui „Citroen XM“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojai M. L., t.y. techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Apklaustas specialistas patvirtino, kad nėra pagrindo teigti, jog M. L. veiksmai įtakojo minėto eismo įvykio kilimą.

Teismui pateiktoje skundo nagrinėjimo bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų teigti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., teismo įsitikinimu net ir atlikus pareiškėjos skunde nurodytus procesinius veiksmus, jokių objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti priešingas išvadas, nebūtų gauta.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos Ž. K.-L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.