- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-01
- Bylos Nr.
- 1S-122-348/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-00024-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- I. G.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. I. G. nuteistas:
1.1. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), ir už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant I. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir I. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2013 m. vasario 4 d., pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 4 d.
3. Komisija 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam I. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, jog nuteistas I. G. bausmės atlikimo metu dvidešimt vieną kartą baustas drausmine tvarka, paskutinis pažeidimas fiksuotas 2021 m. birželio 25 d., nuteistajam nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat nustatyti kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką pakartotiniam nuteistojo nusikalstamumui. Komisija, be kita ko, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis anksčiau yra teistas, tačiau teigiamų išvadų nepadarė ir toliau darė nusikaltimus, kas Komisijos vertinimu rodo, jog nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis padarė išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistojo gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, tačiau teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą, pritarė Komisijos nutarime išdėstytoms aplinkybėms ir sprendė, kad nuteistąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas pažymėjo, jog Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Šalies argumentai
5. Skundu apygardos teismui nuteistojo I. G. gynėjas advokatas Mindaugas Vagonis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pateiktą skundą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, jog I. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, veikų skaičius ir padarymo aplinkybės jau buvo įvertintos individualizuojant jam skirtiną bausmę. Tad mano, jog sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo arba netaikymo klausimą, minėtos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, o priešingu atveju, anot gynėjo, tai galėtų būti vertinama kaip pakartotinis asmens persekiojimas už padarytas nusikalstamas veikas.
5.2. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių I. G. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Skunde nuteistojo gynėjas taip pat nurodo programas, kuriose dalyvavo nuteistasis ir pažymi, jog Komisijos nutarime nurodytas argumentas, kad nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, vengė įsitraukti ir dalyvauti korekcinėse programose, orientuotose į asmenybės pokyčius, yra nepagrįstas. Pažymima ir tai, kad užsiėmimų vykdymas įkalinimo įstaigoje buvo apribotas ir dėl šalyje paskelbto karantino, ko pasėkoje dalis užsiėmimų nevyko, taip pat dalis užsiėmimų nevyko, nes nesusidarydavo norinčių asmenų grupės. Tuo tarpu aplinkybę, jog nuteistasis siekė dalyvauti užimtumo programose, anot gynėjo, patvirtina prie skundo pridedamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2021 m. spalio 25 d. raštas iš kurio matyti, jog I. G. kreipėsi su prašymu sudaryti galimybę dalyvauti užimtumo programose, tačiau gavo pasiūlymą praturtinti savo žinias knygų skaitymu, kryžiažodžių sprendimu, mokymusi poezijos, domėjimusi istoriniais faktais ir kt. Anot gynėjo, akivaizdu, jog nuteistajam nesudaromos galimybės dalyvauti užimtumo programose, o tik siūloma kurti eilėraščius ar klausytis žinias. Šios aplinkybės neva vienareikšmiškai paneigia ginčijamo nutarimo argumentus dėl nuteistojo tariamo vengimo įsitraukti ir dalyvauti korekcinėse programose, orientuotose į asmenybės pokyčius.
5.3. Skundo autorius nurodo ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje, o tuo pačiu ir Komisijos nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyti ne visi papildomi mokymai, kuriuose dalyvavo nuteistasis. Teigia, kad nuteistasis baigė mokymus projekte „Išmokti. Suprasti. Keisti“, o tai neva patvirtina, kad Socialinio tyrimo išvada buvo parengta vien formaliais pagrindais bei neatspindi tikrosios faktinės padėties. Anot nuteistojo nepagrįsti ir argumentai dėl nuteistojo problemos, susijusios su priklausomybe nuo psichotropinių ir narkotinių medžiagų. Gynėjas sutinka, kad I. G. buvo baustas dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau tai buvo nuteistajam atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o šiuo metu I. G. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir čia jis niekuomet nebuvo baustas dėl apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo nustatytas jo apsvaigimo faktas, nors nuteistasis buvo tikrintas dešimt kartų.
5.4. Neva analogiška situacija yra ir su nuteistojo nenoru dirbti. Šiuo aspektu nuteistojo gynėjas pažymi, jog nuteistasis I. G. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirbo įvairaus pobūdžio darbus, o būtent, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose I. G. nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2017 m. gegužės 25 d.ir nuo 2018 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. birželio 5 d. dirbo Sveikatos priežiūros tarnyboje tvarkdario pareigose ir buvo atsakingas už savimi negalinčių pasirūpinti asmenų priežiūrą. Vėliau nuteistasis siekį įsidarbinti, teikė prašymus pataisos įstaigose administracijai dėl jo įdarbinimo, tačiau buvo pateikiami atsakymai, jog sudaryti galimybės dirbti pataisos namai neturi. Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis mokėsi bei siekį įgyti išsilavinimą, t. y. bausmės atlikimo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose metu mokėsi Alytaus suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje ir 2016 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) tęsė mokslus Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, kur 2020 m. įgijo vidurinį išsilavinimą. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. nuteistasis buvo pradėjęs mokytis (duomenys neskelbtini) pagal suvirintojo elektra rankiniu būdu, tačiau šių mokslų neturėjo galimybės pabaigti dėl administracijos sprendimo iškelti jį į kitą pataisos namų sektorių.
5.5. Skunde nesutinkama ir su nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Gynėjas teigia, kad visiškai neaišku, kaip nuteistajam bausmės atlikimo metu per tam tikrą laiko tarpą dirbus, jo rizikos vertinimas galėjo pablogėti. Anot gynėjo, tai tik patvirtina, jog Socialinio tyrimo išvada yra aiškiai pagrįstai neobjektyvi ir šališka. Mano, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, suabsoliutino nuteistojo turimų nuobaudų skaičių, o apylinkės teismas dėlto neva visiškai nepasisakė. Gynėjas pažymi, kad didžioji dauguma nuteistojo padarytų pažeidimų sietini su administracijos reikalavimų nevykdymu, t. y. I. G. atsisakymu gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje. Anot gynėjo, svarbu pažymėti, kad šiuos veiksmus lėmė nuteistojo nenoras gyventi su kitais nuteistaisiais, iš kurių nuteistasis neva patirdavo tiek psichologinį, tiek ir fizinį smurtą. Skundo autorius teigia, kad įkalinimo įstaigose nuteistieji yra skirstomi į neformalias kastas, o I. G. neva priklauso „nuskriaustųjų“ kastai, tad jo padėtis dėl neformalaus nuteistųjų suskirstymo ir pareigūnų elgesys toleruojant šį nuteistų asmenų suskirstymą ir sudarė prielaidas nuteistajam siekti pasišalinti iš jam nesaugios aplinkos. Šią aplinkybę neva pagrindžia ir daugkartiniai nuteistojo prašymai, kuriuose jis prašo perkelti į kitą būrį ar kitus pataisos namus. Tokiais argumentais dėl nuteistojo padarytų pažeidimų gynėjas neva siekia parodyti, jog padarytų vidaus tvarkos pažeidimų pavojingumas, kuris kartu parodo ir paties nuteistojo pavojingumą ir leidžia įvertinti jo asmenybę, gynėjo manymu, nėra toks didelis, jog šių pažeidimų padarymas paneigtų nuteistojo teisę būti paleistam iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko.
5.6. Apibendrindamas skundo argumentus nuteistojo I. G. gynėjas teigia, kad nuteistasis atitinka visas BVK 157 straipsnyje numatytas sąlygas, kurioms esant laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo gali būti paleistas lygtinai. Anot gynėjo, Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nepagrįstai sprendė, kad šiuo metu neįmanoma nuteistojo toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Mano, kad Komisija neatsižvelgė ir neįvertino nuteistojo turimų socialinių ryšių, kurie neva yra tvirti ir nenutrūko jam atliekant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Būdamas paleistas lygtinai jis turėtų kur gyventi, yra įgijęs profesiją, tad turėtų galimybę įsidarbinti. Be kita ko, neva liko neįvertinta ir tai, kad nuteistasis dirbdamas padengė dalį turėtų skolų. Skunde cituojama BVK 157 straipsnio 3 dalies nuostata ir teigiama, kad į šią nuostatą nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta, o tai, gynėjo vertinimu, laikytina šiurkščiu BVK nuostatų, o taip pat ir nuteistojo teisių pažeidimu. Gynėjas pažymi, kad I. G. yra gavęs Kalėjimų departamento raštą, kuriame neva nurodoma, jog svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą nebuvo laikytasi BVK reikalavimų ir šio rašto pagrindu įstaiga neva įpareigota iš naujo svarstyti lygtinio paleidimo klausimą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo I. G. gynėjo Mindaugo Vagonio skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. G. gynėjo Mindaugo Vagonio skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais. Šiame kontekste taip pat pažymėtina ir tai, kad pagal nuoseklią EŽTT praktiką Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, be kita ko, įpareigoja teismą tinkamai išnagrinėti jam pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus, nors nenustato jų vertinimo ar reikšmės sprendimui, nes EŽTT neturi nagrinėti, ar į argumentus atsakyta tinkamai (pvz., 2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje F. prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Šiai pareigai visada yra taikoma išlyga, kad teismas gali manyti, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (F. prieš Moldovą, § 31). Nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus pateikti savo sprendimų motyvus, ji negali būti suprantama kaip reikalaujanti detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 16034/90, § 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Č. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo atsakyta į esminius nuteistojo skundo argumentus, susijusius su lygtinio paleidimo taikymu, o tam tikrų atskirų skundo argumentų neaptarimas savaime negali reikšti, kad nutartis yra neteisėta. Dėl šių skundo argumentų bus pasisakyta šioje nutartyje.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis I. G. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra tam tikrų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų – (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę baigė 8-11 klases, o (duomenys neskelbtini) kolonijoje baigė 12 klasę. Tiek atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, tiek ir Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje dirbo, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, dalyvavo AA užsiėmimuose, Alkoholio prevencijos užsiėmimų cikle, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų, šešis kartus buvo skatintas. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 157 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma.
10. Visų pirma teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad BVK 157 straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai numatyta, jog lygtinai gali būti paleisti tie asmenys, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba nuteistieji, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta nei žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nei akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. O būtent, iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jam buvo nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Su nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika skunde nesutinka nuteistojo gynėjas, teigia, kad aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika I. G. nustatyta nepagrįstai. Tačiau atkreipiamas skundo autoriaus dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje aiškiai nurodyta, kodėl pasikeitė nuteistojo rizikos vertinimas, lyginant jį su 2014 m. vasario 4 d. atliktu vertinimu. O būtent, Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, 2014 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlikto vertinimo metu nebuvo atsižvelgta į tam tikras aplinkybes, susijusias su I. G. predispozicija nusikalstamai veikai, be to, įtakos aukštos rizikos nustatymui turėjo ir paties nuteistojo elgesys, t. y. išryškėjusios probleminės sritys.
11. Vertinamu atveju nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje yra išskirta net dvidešimt penki riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai, iš kurių didžioji dalis (devyniolika) yra dinaminiai, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių: nestabili, maža darbinė patirtis; motyvacijos įsitraukti į darbinę veiklą pataisos įstaigoje stoka; finansinių įsipareigojimų turėjimas, sunkumai, susiję su lėšų tvarkymu; palaikančių santykių su artimaisiais vaikystėje trūkumas; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; piktnaudžiavimas alkoholiu nusikalstamų veikų padarymo metu; piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis pataisos įstaigoje; emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; savitvardos problemos; būdingas impulsyvus elgesys bei jų pačių kartojimas; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; empatijos nukentėjusiesiems stoka; negebėjimas išsikelti tikslų bei kryptingai jų siekti; klaidinga kitų asmenų veiksmų ir ketinimų interpretacija; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų priemonių priėmimas; vidinės motyvacijos keisti savo elgesį stoka.
12. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Bylos duomenimis bausmės atlikimo metu nuteistasis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityviame užimtume, socialinės reabilitacijos programose, tačiau su nuteistojo nuostatomis, mąstymu, požiūriu, galimais gyvenamosios vietos, darbinės veiklos sunkumais susijusių, riziką nusikalsti pakartotinai didinančių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad dalyvavimas užsiėmimuose reikšmingos įtakos pozityviems pokyčiams, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, neturėjo.
13. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat įvertinus nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį (kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus formaliai pripažįsta kaltę, tačiau nedetalizuoja veikų aplinkybių bei ieško savo elgesį pateisinančių veiksnių; negeba atpažinti tikrųjų priežasčių, paskatinusių jį nusikalsti (kaltina alkoholį, nukentėjusius asmenis); jis sunkiai supranta kitų asmenų jausmus, todėl yra empatiškas nukentėjusiųjų atžvilgiu. Itin neigiamai charakterizuoja ir kitos su dinaminiais kriminogeniniais veiksniais susijusios ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės. Vertinamu atveju pažymėtina, kad nors nuteistasis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dirbo ir gana ilgą laikotarpį, tačiau atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) teigiamu požiūriu į darbą nuteistasis nepasižymėjo. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, VĮ „(duomenys neskelbtini)“ siuvimo bare darbininku vienetininku nuteistasis padirbo vos tris dienas (nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. rugpjūčio 27 d.) ir buvo atleistas, nes darbo atsisakė pats nuteistasis. Skunde nuteistojo gynėjas akcentuoja tai, kad nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo ir būtent pataisos įstaigos administracija nuteistajam nesudaro galimybių dirbti, tačiau šie skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantis (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 1 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) iš tiesų patvirtina, jog nuteistasis I. G. 2021 m. sausio 21 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl mokamo darbo suteikimo, tačiau minėtu raštu buvo nurodyta, jog laisvų darbo vietų nėra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tai vienintelis dokumentas, kuris patvirtina, jog nuteistasis bandė ieškotis darbo, tačiau itin reikšminga tai, kad dėl mokamo darbo suteikimo jis kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai pats savo iniciatyva atsisakė dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis pateikė skundą dėl minėto rašto, tačiau pats savo skundo atsisakė nurodydamas, jo problemos yra išspręstos. Visgi, kaip tos problemos išspręstos, teisėjų kolegijai neaišku, nes nuteistasis I. G. nedirba iki šiol ir po paskutinio prašymo įtraukti jį į mokamus darbus pateikimo į pataisos įstaigos administraciją daugiau nesikreipė. Deklaratyviais laikytini ir paties nuteistojo teiginiai, jog lygtinio paleidimo atveju jis planuoja dirbti. Šią išvadą pagrindžia ne tik paties nuteistojo atsisakymas jam pasiūlyto darbo, tačiau ir menka nuteistojo darbinė patirtis iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o taip pat ir jo išrankumas siūlomam darbui. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis yra gana jauno amžiaus, bene gražiausius savo gyvenimo metus jis praleido įkalinimo įstaigoje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokslus baigė tik atlikdamas jam skirtas bausmes ((duomenys neskelbtini)baigė 7-tą klasę; (duomenys neskelbtini) pataisos namuose baigė 12 klasę). Iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų taip pat matyti, kad nuteistajam būnant laisvėje mokslai nesisekė, jis buvo paliktas kartoti kursą, vėliau buvo išbrauktas iš mokinių sąrašų, nes nelankė pamokų, net ir baigus mokslus matyti, jog nuteistajam trūksta tam tikrų žinių, rašomuose tekstuose jis daro gramatines bei stiliaus klaidas. Akivaizdu, jog mokslus nuteistasis baigė ne su savo amžiaus asmenimis, jo išsilavinimas menkas, darbinė patirtis taip pat, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo išrankumas darbui nepateisinamas.
14. Be kita ko, akivaizdu, jog nuteistajam trūksta įgūdžių ir finansų tvarkymo srityje. Nors nuteistasis būdamas laisvės atėmimo vietoje dirbo, tačiau net ir menko finansinio įsipareigojimo nuteistasis nesugebėjo padengti, t. y. iš 388,52 Eur nuteistasis atlygino tik 12,60 Eur. Kas reiškia, jog nuteistasis savo poreikius iškelia aukščiau už turimus įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad I. G. su finansiniais sunkumais susidūrė ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būdamas laisvėje mėgo išlaidauti, gaudavęs pinigų jų netaupydavo, leisdavo juos asmeniniams poreikiams patenkinti. Nekvestionuotinas ir tas faktas, jog anksčiau nuteistasis net tris kartus buvo teistas už vagystes, kurios neabejotinai susijusios su finansinės naudos siekimu, ir šios aplinkybės, vertinant jas nuteistojo negebėjimu net ir būnant laisvės atėmimo vietoje išugdyti teigiamus įpročius dėl piniginių lėšų paskirstymo, vertintinos itin neigiamai.
15. Vertinant kitus nuteistajam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius pažymėtina, jog nuteistasis I. G. neabejotinai turi problemų su narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o taip pat ir alkoholio vartojimu, nors tiek pats nuteistasis, tiek ir jo gynėjas skunde šias aplinkybes neigia. Atliekant nuteistojo I. G. vertinimą šis patvirtino, jog narkotines medžiagas pradėjo vartoti dar būdamas nepilnamečiu, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bylos nagrinėjimo metu pats pripažino, jog alkoholiu piktnaudžiauja. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą buvo nustatyta, jog nuteistasis ne kartą yra baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už sistemingą pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviam bei narkotinių medžiagų vartojimą. Nuteistasis negeba tinkamai spręsti problemų, susijusių su jo priklausomybe narkotinėmis medžiagomis, kadangi būdamas pataisos namuose jis net du kartus buvo baustas drausmine už narkotinių medžiagų vartojimą. Nors nuteistojo gynėjas skunde aukštesniajam teismui nurodo, jog atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) nuteistasis už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą baustas nebuvo, nors ne kartą buvo tikrintas, tačiau paties nuteistojo teigimu, narkotines medžiagas jis vartojo prieš 8 mėnesius, kas vertinamu atveju rodo, kad nuteistasis paskutinį kartą su narkotinėmis medžiagomis susidūrė (duomenys neskelbtini), nepaisant to, kad toks pažeidimas fiksuotas nebuvo.
16. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir kitos Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės. O būtent, nuteistojo socialiniai ryšiai yra ganėtinai menki, paauglystėje jo autoritetu buvo draugai, atlikdamas bausmę susituokė, tačiau su sutuoktine ryšių nepalaiko, nes ši neva jam buvo neištikima, nuteistasis netinkamai pasirenka prioritetus. Be to, I. G. ne tik nusikalsdavo bendrai su kitais asmenimis, tačiau dažnai jo nusikaltimų priežastis buvo bendravimas bei laiko leidimas su tam tikra kompanija, asmenimis, kurie įtakojo jo nusikalstamo elgesio raišką. Vertinant šiuos nuteistojo I. G. asmenybės požymius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nustatytų aplinkybių kontekste pažymima, jog net ir šiuo metu nuteistajam yra svarbios neformalios nuteistųjų taisyklės, jam trūksta moralinių įsitikinimų bei savo nuomonės tvirtumo, jis lengvai pasiduoda neigiamų autoritetų įtaikai, o tai nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis I. G. jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
17. Šią išvadą paneigia ir nuteistojo emocinę gerovę apibūdinančios aplinkybės: nuteistasis negeba išskirti savybių, kurias savyje norėtų pakeisti, save vertina pakankamai gerai, jam trūksta moralinės brandos, vertybės susiformavusios nepilnai, I. G. yra gana egoistiškas, jo savęs vertinimas ne visuomet atitinka realią situaciją, jis lengvai paveikiamas stresinių išgyvenimų. Itin kritiškai vertintina tai, kad nuteistasis I. G. pokalbių metu išlieka gynybiškas tam tikrų temų atžvilgiu, bando kontroliuoti pokalbį, pertraukia, neįsiklauso į užduodamus klausimus, uždavus nepatogius klausimus nuteistasis pasiduoda provokacijai ir kelia balso toną, nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, teigia padaręs būdamas afekto būsenos. Tačiau nuteistojo kriminalinėje istorijoje yra duomenų ir apie ankstesnius fizinio smurto panaudojimo atvejus. Nuteistojo manymu, aplinkiniai yra prieš jį nusiteikę, linkę jam kenkti, o tai rodo menką nuteistojo savivertę ir negebėjimą kritiškai vertinti savo paties indėlio į galimai tokį požiūrį į jį. Bausmės atlikimo metu, be kita ko, buvo fiksuota ne vienas atvejis, kuomet nuteistasis praradęs savitvardą vartojo necenzūrinius žodžius, grasino pareigūnams susidorojimu, grasino sužaloti save ar kitus kameroje esančius nuteistuosius, jei nebus įvykdyti jo reikalavimai administracijai. Analizuojant nuteistojo mąstymą matyti, jog nuteistasis dažnai mato problemas, kurių iš tiesų nėra, bando su jomis kovoti, o pralaimėjęs nusivilia ir tampa piktas.
18. Visas paminėtas aplinkybės skunde nuteistojo gynėjas nutylėjo, nuteistąjį pateikė kaip asmenį, kuris, gynėjo teigimu, yra paliekamas likimo valiai. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis visgi pats nuteistasis nesugeba koreguoti savo elgesio teigiama linkme. Tai patvirtina aplinkybės, susijusios su jo ankstesniais teistumais ir jo atžvilgiu taikytomis bausmėmis. O būtent, nuteistasis anksčiau yra ne kartą teistas, jo atžvilgiu buvo taikytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės. BK 129 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja tai, kad naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu bei būdamas įpareigotas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be kita ko, nuteistasis praeityje yra pažeidęs ir lygtinio paleidimo sąlygas, dėl ko buvo grąžintas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę. Visos šios aplinkybės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.
19. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis šešis kartus buvo skatintas, tačiau jis net dvidešimt tris kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų, už ką net dvidešimt vieną kartą jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, be to, paskutinis nuteistojo pažeidimas padarytas visai neseniai (2021 m. birželio 25 d.). Ir nors šios nuobaudos nebegalioja, tačiau tai pažeidimo fakto nešalina ir tuo pačiu parodo, kad nuteistasis susiduria su sunkumais, laikydamasis visiems bausmę atliekantiems asmenims privalomų, laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų sąlygotų reikalavimų. Tai, kad dalis pažeidimų buvo padaryti nuteistajam bausmę atliekant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, taip pat nešalina šių pažeidimų padarymo fakto, kadangi nepaisant to, kokiuose pataisos namuose pažeidimai buvo padaryti, jie buvo padaryti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir yra vertinamos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Esant aptartoms aplinkybės nuteistojo elgesį vertinti kaip nuosekliai koreguojamą išimtinai tik teigiama linkme ir tuo pačiu pripažinti, kad pataisos procesas nuteistajam buvo pakankamai efektyvus ir turėjo reikšmingą įtaką teigiamų pokyčių stabilumui, dar nėra pagrindo. Deklaratyviais laikytini nuteistojo gynėjo skunde pateikti argumentai, jog dalis padarytų pažeidimų yra susiję su pataisos įstaigos administracijos neveiksnumu. Duomenų, kad nuteistasis neva yra patyręs fizinį ar psichologinį smurtą iš kitų nuteistųjų, skundo nagrinėjimo medžiagoje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir skundo autorius. Iš tiesų, dalis nuteistojo pažeidimų susiję su atsisakymu gyventi tam tikrame skyriuje, tačiau atsisakydamas gyventi tam tikroje patalpoje nuteistasis nepateikė jokių atsisakymo priežasčių. Priešingai, savo reikalavimus administracijai siekia įgyvendinti neteisėtais būdais (grasina susižaloti pats ar sužaloti kitus nuteistuosius, jeigu administracija nevykdys jo reikalavimų). Be to, pats nuteistasis palaiko neformalias nuteistųjų taisykles, todėl nuteistojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl nuteistojo priklausymo „nuskriaustųjų“ kastai ir dėl jo atžvilgiu naudojamo smurto, atmetami kaip nepagrįsti.
20. Atsakant į skundo argumentus dėl BVK 157 straipsnio 3 dalies taikymo nuteistojo I. G. atžvilgiu pažymėtina, kad bet kokiu atveju, tiek vertinant galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tiek vadovaujantis BVK 157 straipsnio 3 dalimi, analizuojamos visos su lygtinio paleidimo instituto taikymu susijusios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju I. G. asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, mąstymas bei kitos aplinkybės leidžia jį charakterizuoti kaip itin neigiamą asmenybę. Todėl nenustačius jokių pagrindų lygtinio paleidimo taikymui jo atžvilgiu, nesvarstytinas ir lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra galimybė.
21. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus visą I. G. charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo gynėjo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. G. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.