Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-02-04 · Administracinė byla Nr. eI3-541-789/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
eI3-541-789/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00521-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdyba
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. D., uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekotopas“
Pareiškėjas
UAB „Evus LT“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-541-789/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00521-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 14.15; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atsakovei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus valdybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. D. ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Ekotopas“ dėl nurodymo (įpareigojimo) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Evus LT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – ir Departamentas) Vilniaus valdybos 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-1992 „Dėl skundo“ (toliau – ir Raštas) priimtą sprendimą, kuriuo pareiškėjai nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas; 2) įpareigoti atsakovę iš naujo nagrinėti klausimą dėl atliekų pašalinimo iš sklypo adresu: (duomenys neskelbtini); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Bendrovei, Lietuvos Respublikai, E. V. ir E. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,6826 ha kitos paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypas suformuotas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise 2008 m. balandžio 8 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. 2.3-3942-(01) pagrindu. Bendraturčiai Bendrovė, E. V. ir E. T. atitinkamų sklypo dalių savininkėmis tapo tik 2019 metų gegužės, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. 2020 metų vasario mėnesį Bendrovė gavo Departamento 2020 m. vasario 7 d. raštą Nr. (18.8)-AD5-1992 „Dėl skundo“, kuriame nurodoma, kad, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats.

Nurodo, kad Departamentas nustatė Bendrovei terminą iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas, sutvarkius atliekas, informuoti inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.). Pažymi, kad iki 2019 m. Žemės sklypo savininkė buvo Lietuvos Respublika, sklypą patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT). Bendrovė nurodo, kad yra nesuprantama ir neaišku, kokiais kriterijais vadovaudamasis Departamentas terminą atliekoms pašalinti nustatė tik vienam iš bendraturčių. Nurodo, kad atliekos Žemės sklype atsirado dar tuomet, kai jis priklausė Lietuvos Respublikai. Mano, kad ji turėtų būti laikoma atliekų turėtoja.

Atsiliepimas

Atsakovė Departamento Vilniaus valdyba atsiliepime į skundą pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad iš skundo matyti, kad Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, Lietuvos Respublikai, E. V. ir E. T..

Paaiškina, kad Departamento Vilniaus valdyba neturi duomenų, kad būtų notariškai patvirtinta Žemės sklypo naudojimosi tvarka. Atsižvelgdami į tai, kad šis Žemės sklypas priklauso ir pareiškėjai, aplinkos apsaugos pareigūnai jai surašė ne privalomąjį nurodymą, įpareigojantį sutvarkyti atliekas, po kurio neįvykdymo jai kiltų jau privalomos teisinės pasekmės pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnį, o 2020 m. vasario 7 d. raštą Nr. (18.8) -AD5-1992 ,,Dėl skundo“, kuriame paprašė pareiškėjos sutvarkyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas, sutvarkius atliekas, informuoti inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.). Aplinkosaugos būklę nuosavybės pagrindais valdomose žemėse prižiūri jų teisėti savininkai, valdytojai.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Departamento Vilniaus valdyba privalomo pobūdžio sprendimus įformina tik per privalomųjų nurodymų institutą, įtvirtintą Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo IV skyriaus II skirsnyje. 2020 m. vasario 7 d. raštas Nr. (18.8)-AD5-1992 ,,Dėl skundo“ buvo parengtas Vilniaus valdybai atlikus aplinkybių patikrinimą pagal skundą. Pažymi, kad tai yra su skundo tyrimu susijęs informacinis dokumentas, jame suformuluotas prašymas, o ne privalomasis nurodymas, įpareigojantis pareiškėją atlikti kokius nors veiksmus ar nuo jų susilaikyti, todėl šis raštas nesukelia ir negali sukelti jai materialinių teisinių pasekmių.

Teigia, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Skundžiamas dokumentas yra raštas, kuriame yra Vilniaus valdybos pareigūnų prašymas, paraginimas, o ne įpareigojimas, už kurio neįvykdymą pareiškėjos teisės ar pareigos pasikeistų. Neįvykdžius tokio prašymo, atsakomybė pareiškėjai nėra nustatyta. Vilniaus valdyba turi įgaliojimus prašyti sklypo savininkų sutvarkyti teritoriją, gerinti jos aplinkosaugos būklę.

Atsakovė paaiškina, kad reikalavimai privalomojo nurodymo turiniui įtvirtinti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnyje. Privalomojo nurodymo forma naudojama priimant privalomo pobūdžio sprendimus.

Atsakovė pažymi, kad skundžiamas raštas nėra privalomasis nurodymas ir pats savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, nedaro įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Teisines pasekmes jai galėtų sukelti tik privalomasis nurodymas ar kitoks procesinis sprendimas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo. Pareiškėjai nebuvo surašytas privalomasis nurodymas ar kokie nors kiti sprendimai Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalies, 18–24 straipsnių pagrindais, netaikytos kokios nors poveikio priemonės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama Vilniaus miesto skyriaus, atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo teismo dėl skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo vadovautis teisės aktais ir veikti pagal jam suteiktą kompetenciją ir priimti būtent tokio pobūdžio raštus, kuriuos jį įgalina priimti jų nuostatai arba jų veiklą reglamentuojantys įstatymai. Teigia, kad privalomi vykdyti aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų įpareigojimai yra duodami privalomaisiais nurodymais, o ne rašto forma (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas). Mano, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukeltų privalomasis nurodymas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekotopas“ atsiliepime į skundą pareiškėjos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad UAB „Evus LT“ yra tik vienas iš Žemės sklypo bendraturčių. Nurodo, kad jam nėra žinoma, iš kokio subjekto UAB „Evus LT“ įsigijo Žemės sklypą. Nurodo, kad iš skundo yra aišku, kad pareiškėja E. V. ir E. T. tapo Žemės sklypo bendraturėmis 2019 m. gegužės–liepos mėnesiais. Taigi, yra keturi Žemės sklypo bendraturčiai. Teigia, kad nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė, kad pareiškėja sutiko įsigyti Žemės sklypą, kuriame, jos teigimu, yra daug atliekų, kodėl iki įsigijimo ji nereikalavo pardavėjo sutvarkyti Žemės sklypą. Daro išvadą, jog jeigu pareiškėja Žemės sklypą įsigijo su atliekomis ir nereiškė dėl to pretenzijų buvusiam savininkui, tai, tikėtina, ji sutiko su tuo, kad atliekas reikia susitvarkyti ir priduoti jas įstatymais nustatyta tvarka atliekų tvarkytojams.

UAB „Ekotopas“ teigia, kad pareiškėja savo skundą grindžia teikiamais rašytiniais ir vaizdo įrodymais, kurių dauguma yra nesusiję su byla. Pareiškėja iškreipia faktus nurodydama, kad ji ir kiti bendraturčiai negali patekti į savo Žemės sklypą. Pažymi, kad naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra nustatyta. Įvažiuoti transportu į Žemės sklypą galima pro UAB „Ekotopas“ priklausančius vartus. Nurodo, kad UAB „Ekotopas“ nedaro jokių kliūčių patekti į Žemės sklypą.

Nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad UAB „Ekotopas“ Žemės sklype laiko medicinines atliekas. UAB „Ekotopas“ yra medicinines atliekas surenkanti, bet jų nesandėliuojanti, nesauganti ir netvarkanti įmonė. Surinktas atliekas įmonė nustatyta tvarka pateikia tokias atliekas tvarkančioms įmonėms.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centro išraše (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo NŽT), pareiškėjai ir V. D..

Iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus archyve saugomos Žemės sklypo archyvinės bylos dokumentų nustatyta, kad Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gegužės 15 d. atliko žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Patikrinimo metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-317 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame užfiksuota, kad pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas žemės sklypo plane indeksu 1F1Ž, nuosavybės teise priklausęs UAB „Senovė“, yra nugriautas, likusi viena pastato siena ir išbetonuotas pastato grindinys. Greta buvusio pastato esančioje asfaltuotoje aikštelėje, kuri yra aptverta metaline tvora, nepašalintos statybinės medžiagos, statybinės atliekos, metaliniai vagonėliai, transporto priemonės, greta Žemės sklypo užfiksuotos sukrautos lentos. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta pastaba, kad aikštele naudojasi UAB „Ekotopas“. Aikštelės ties nugriautu sandėliu plotas – 6 320 kv. m (pažymėta pridedamoje kadastro žemėlapio ištraukoje ML1000).

UAB „Ekotopas“ yra medicininių atliekų surinkimu užsiimanti licencijuota įmonė. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Ekotopas“ 2015 m. gruodžio 1 d. iš BUAB „Senovė“ įsigijo kiemo statinius (tvorą su vartais ir aikštelę). Įsigijimo metu daiktai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, dėl šių daiktų įregistravimo yra kilęs teisinis ginčas su valstybės įmone Registrų centru.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 49SDŽ-451-(14.49.22) „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybė), prašydamas išnagrinėti rašte pateiktą informaciją ir imtis priemonių atliekoms pašalinti iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. sausio 22 d. gavo Savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus 2018 m. sausio 18 d. raštą Nr. A51-5169/18(1.1.50-SM4) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriame prašoma suteikti informacijos, kam priklauso atitverta teritorija, ar teisėtai ši teritorija atitverta nuo likusios Žemės sklypo dalies, prašoma nurodyti, kuri Žemės sklypo dalis priklauso rašte nurodytai pilietei ir, nustačius žemės užėmimo atvejį, atlikti tyrimą dėl valstybinės žemės užėmimo ir valstybinės žemės atlaisvinimo.

NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pranešimą, kad UAB „Senovė“ priklausančio turto Žemės sklype nėra, 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. 49SDŽ-152-(14.49.22) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“ Savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus prašė pakartotinai išnagrinėti 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 49SDŽ-451-(14.49.22) ir imtis priemonių atliekoms pašalinti iš Žemės sklypo.

Savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius 2018 m. birželio 23 d. raštu Nr. A51- 49106/18(3.3.2.26E-SM) „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydamas imtis veiksmų pagal kompetenciją.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 49SK-1082-(14.49.109) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šiuos žemės sklypus įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ nusprendė pertvarkyti Žemės sklypą padalijimo būdu į 2 (du) žemės sklypus (projektiniai Nr. 1 ir Nr. 2) ir patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „NT VALDA“ matininko L. K. 2018 m. gegužės 28 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Padalijus daiktą, t. y. Žemės sklypą, atsirado ir Žemės sklypas 2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 9 d. atliko žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio šalia (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-834-(14.49.81.). Patikrinimo metu nustatyta, kad Žemės sklypas 2 yra aptvertas tvora. Žemės sklype 2 sukrautos įvairios atliekos, stovi įvairūs statiniai.

Pareiškėja 2020 m. sausio 16 d. su skundu kreipėsi į Departamento Vilniaus valdybą dėl galimai savavališkai laikomų medicininių ir kitų atliekų.

Departamento Vilniaus valdyba, atsakydama į pareiškėjos skundą, 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-1992 ,,Dėl skundo“ informavo, kad skundas pasitvirtino iš dalies. Nurodė, kad Departamento Vilniaus valdybos Šalčininkų aplinkos apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) pareigūnai 2020 m. sausio 20 d. nuvyko į skunde nurodytą vietą. Dalyvaujant UAB ,,Ekotopas“ atstovei, pareigūnai apžiūrėjo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu Žemės sklype užfiksuotos statybinės atliekos (taip pat ir pavojingos asbesto lakštų atliekos), medicininių atliekų nenustatyta. Nurodė, kad UAB ,,Ekotopas“ atstovė neigė, kad atliekos priklauso jai, apžiūros metu atliekų turėtojo (darytojo) nustatyti nepavyko. Paaiškino, kad, vadovaudamasis ATĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti jas pats, atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka, ir paprašė Bendrovės iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuotas atliekas, t. y. perduoti jas atliekų tvarkytojui (-ams), turinčiam (-tiems) teisę tvarkyti tokias atliekas. Sutvarkius atliekas, informuoti Inspekcijos specialistus bei pateikti tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio lydraščius ar kt.). Rašte taip pat nurodė, kad šį įpareigojimą per vieną mėnesį galima skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėja, nesutikdama su 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (18.8)-AD5-1992 ,,Dėl skundo“, pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Teismas nusprendė, kad skundžiamame rašte yra išreikštas tik prašymas, kuris neturi jokio imperatyvaus pobūdžio ir nėra pareiškėjui privalomas, t. y. jam nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali lemti jokios teisinės atsakomybės atsiradimo už šio prašymo nevykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Evus LT“ atskirąjį skundą patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos UAB „Evus LT“ skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinę bylą, nes neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad, vadovaujantis ABTĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektas administraciniame teisme gali būti viešojo administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkintus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. ABTĮ 17 straipsnyje įtvirtintas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teismo nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.

Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, ar ginčijamas raštas pareiškėjai nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau LVAT ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 359–378; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-776-502/2020). Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010).

Pareiškėja teigia, kad atsakovė skundžiamame rašte davė jai privalomą nurodymą (įpareigojimą) iki 2020 m. balandžio 5 d. sutvarkyti žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančias atliekas.

Teismas, įvertinęs ginčijamo Departamento Vilniaus valdybos rašto turinį, konstatuoja, jog šis raštas yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, pats savaime pareiškėjai savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukeliantis. Kaip matyti iš pareiškėjos skundžiamo rašto turinio, jame nustatyta, kad Bendrovės valdomame Žemės sklype apžiūros metu užfiksuotos atliekos, todėl Bendrovė buvo paprašyta iki 2020 m. balandžio 5 d. jas sutvarkyti. Šis raštas yra informacinio pobūdžio, jame tik nurodomos nustatytos faktinės aplinkybės. Rašte atsakovė nenustatė įpareigojimo pareiškėjai, kaip Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vienai iš bendraturčių, iki atitinkamos datos sutvarkyti minėtas atliekas. Rašte išdėstytas prašymas sutvarkyti Žemės sklype esančias atliekas. Skundžiamas raštas nėra privalomasis nurodymas ir pats savaime nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjai, nedaro įtakos jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

LVAT ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atmetus pareiškėjos skundą, netenkinamas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Mefodija PovilaitienėRasa Ragulskytė-MarkovienėEglė Žulytė-Janulionienė