Utenos apylinkės teismo sprendimas

2018-01-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-173-732/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-09
Bylos Nr.
e2YT-173-732/2018
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00850-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudvikas Myško
Pareiškėjas
R. S., D. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-173-732/2018Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00850-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 9 d.Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. S. ir D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos S. K. mirties priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjai, būdami vieninteliai pirmos eilės įpėdiniai, faktiškai pradėjo valdyti ir naudotis paliktu turtu kaip savu, t. y. pasidalino tarpusavyje baldus, buitinę įrangą, kitus daiktus, santaupas, tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. S. K. vardu registruota nekilnojamojo turto nebuvo, todėl kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo įpėdiniams poreikio nebuvo. Kelios dienos po motinos mirties, (duomenys neskelbtini), mirė pareiškėjų tėvas K. K., jo palikimą priėmė pareiškėjai. Pareiškėjai, sužinoję apie po motinos mirties likusį palikimą - teisę atkurti nuosavybę į 0,95 ha žemės, ėmė rūpintis nuosavybės teisės atkūrimo į žemę klausimais. Tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po motinos mirties palikimą priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti, pareiškėjai turės galimybę pabaigti S. K. nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūrą, teisę kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui bei bylos nagrinėjimui rašytinio proceso tvarka neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjai yra jos vaikai. S. K. vyras ir pareiškėjų tėvas K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl S. K. palikimo priėmimo nesikreipta. Šią aplinkybę patvirtina 2017-11-07 Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro raštas Nr. S-449, kuriuo pažymima, kad paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus S. K., nepradėta. 2000-06-30 Utenos apskrities išvadoje Nr. 4537 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nustatyta, kad S. K. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,95 ha žemę.

Tam, kad pareiškėjai galėtų priimti ir įregistruoti motinos palikimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai po S. K. mirties palikimą priėmė. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju S. K. vardu registruoto nekilnojamojo turto nebuvo, po mirties paliktą turtą (baldus, kitus daiktus, santaupas) pareiškėjai pasidalino tarpusavyje. Sužinoję apie galimybę atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą motinos vardu, pareiškėjai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdami įgyvendinti palikimo priėmimo teises. Byloje nėra duomenų, kad po S. K. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjai po motinos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jie laikomi priėmusiais palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis).

Pareiškėjams teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas Liudvikas Myško