Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-04-30 · Administracinė byla Nr. AS-822-245-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-30
Bylos Nr.
AS-822-245-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Stasys Gagys, Skirgailė Žalimienė (pran.)
Pareiškėjas
J. T.
Atsakovas
Klaipėdos
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS822 – 245/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 79.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas J. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1. panaikinti Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. BS-234 pirmuoju punktu patvirtinto 1 priedo „Asmenų, kuriems sustabdytas bedarbio statusas, sąrašas“ 2 eilutę, kurioje įrašytas J. T.; 2. įpareigoti Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržą apskaičiuoti, paskirti ir išmokėti pareiškėjui nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2008 m. gruodžio 11 d. Skunde nurodė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. jis buvo įregistruotas Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje (toliau – ir Darbo birža), jam suteiktas bedarbio statusas ir išduota „Ieškančio darbo atmintinė“ (toliau – ir Atmintinė). 2008 m. gruodžio 5 d. atvykus į Darbo biržą, Atmintinėje buvo įrašyta kita atvykimo data – 2008 m. gruodžio 10 d. Tačiau minimą dieną pareiškėjas susirgo ir negalėjo atvykti į Darbo biržą. Apie negalėjimą atvykti nurodytu laiku informavo Darbo biržos darbuotoją. Dėl susirgimo gydėsi namie, o 2009 m. sausio 26 d. pablogėjus sveikatos būklei buvo paguldytas gydymui į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę, iš kurios išrašytas gydytis ambulatoriškai 2009 m. vasario 3 d. Tą pačią dieną nuvyko į Darbo biržą, kurios darbuotoja Atmintinėje įrašė kito atvykimo datą – 2009 m. kovo 12 d. ir padarė įrašą, jog 2008 m. gruodžio 10 d. pareiškėjui sustabdytas bedarbio statusas. 2009 m. kovo 12 d. atvykus į Darbo biržą pateikė medicininę pažymą pateisinančią neatvykimo priežastis nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. sausio 25 d. bei nedarbingumo pažymėjimą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 26 d. iki 2009 m. vasario 3 d., tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir jos nebuvo pripažintos pateisinamomis bei neatstatytas bedarbio statusas. 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje iš kitų bedarbių sužinojo, kad pagal nedarbo draudimo stažą jam priklausytų bedarbio pašalpa, todėl kreipėsi į Darbo biržą. Tačiau pateikus dokumentus buvo apkaltintas, jog jie galimai suklastoti. 2009 m. spalio 15 d. kreipėsi raštu į Darbo biržos direktorių, kuris 2009 m. spalio 29 d. atsakymu Nr. SR-2972(3.15) nurodė, jog vadovaujantis ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašo 20.2.3 punktu, nuo 2008 m. gruodžio 10 d. buvo sustabdytas bedarbio statusas ir dėl to nepaskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nesutikdamas su Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos atsakymu, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2009 m. gruodžio 14 d. atsakymu nurodė, jog bedarbio statusas sustabdytas pagrįstai. Pareiškėjo manymu, atsakovas nuo 2008 m. gruodžio 10 d. sustabdydamas bedarbio statusą, nesilaikė teisinio reglamentavimo ir jį pažeidė, kadangi visi duomenys, pateisinantys neatvykimą į darbo biržą 2008 m. gruodžio 10 d. buvo pateikti, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė paskirti ir išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmoką nuo 2008 m. gruodžio 11 d.

Su skundu buvo pateiktas prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame nurodytos tos pačios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas neatvyko registruotis į Darbo biržą 2008 m. gruodžio 10 d., bei nurodoma, kokiomis aplinkybėmis sužinojo, jog pagal nedarbo draudimo stažą jam priklausė pašalpa (nedarbo socialinio draudimo išmoka). Taip pat nurodė, kad po susirašinėjimo su Darbo biržos teritoriniu padaliniu bei Lietuvos darbo birža, nusprendė kreiptis į teismą, tačiau kreipimosi į teismą procesas užtruko dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo procedūrų, o vėliau ir dėl skundo rengimo procedūrų.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo J. T. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo atmetė. Pareiškėjo J. T. skundą atsakovui Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje buvo įregistruotas ir bedarbio statusas jam suteiktas 2008 m. gruodžio 3 d. Pareiškėjui išduotoje „Ieškančio darbo atmintinėje“, jos skyriuje „Prašome atvykti į darbo biržą“ įrašyta: pirmoje eilutėje – atvykimo į darbo biržą data – 2008 m. gruodžio 5 d., laikas – 11 val. 40 min., specialisto parašas; antroje eilutėje – tik įrašas 2008 m. gruodžio 10 d. 2008 m. gruodžio 5 d. pareiškėjui sudarytas „Individualus įsidarbinimo planas (kaip asmeniui, negalinčiam konkuruoti darbo rinkoje)“, (plano forma A), kuriame buvo numatyti galutiniai tikslai – įdarbinti nekvalifikuotam darbui – darbininkas, automobilio vairuotojas, planuojama data – 2009 m. rugsėjo 30 d. Individualiame įsidarbinimo plane darbo biržos atstovė – konsultantė ir pareiškėjas parašais patvirtino susitarimą, kad kartu bus planuojamos veiklos priemonės, padedančios jam greičiau integruotis į darbo rinką, kad darbo birža įsipareigoja suteikti galimybę dalyvauti šiame plane numatytose priemonėse, o pareiškėjas įsipareigoja būti aktyviu ir dalyvauti numatytose aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse. 2008 m. gruodžio 5 d. numatytos priemonės susipažinti su darbo paieškos būdais ir metodais bei išmokti naudotis savarankiškomis informavimo priemonėmis, nuvykti pas darbdavį dėl įsidarbinimo. 2008 m. gruodžio 5 d. kliento apsilankymo kortelėje (forma C) įrašyti duomenys apie tai, kad pareiškėjui suteikta informacija apie darbo biržos teikiamas paslaugas, sudarytas individualaus įsidarbinimo planas, duota rekomendacija „Uostamiesčio taksi“ – vairuotojas. Kito apsilankymo data nurodyta 2010 m. gruodžio 10 d., 10:20 val. Pareiškėjui 2008 m. gruodžio 10 d. neatvykus į darbo biržą, 2008 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus įsakymo Nr. BS-234 1 priedu pareiškėjui sustabdytas bedarbio statusas ir neskirta nedarbo draudimo išmoka. Teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs dėl bedarbio statuso sustabdymo ir nedarbo išmokos neskyrimo.

Teismas iš pareiškėjo pateiktos „Ieškančio darbo atmintinės“, jos skyriaus „Informacija apie suteiktą statusą, jo pakeitimą, sustabdymą ir terminus“ nustatė, kad įrašas Atmintinėje apie bedarbio statuso sustabdymą nuo 2008 m. gruodžio 10 d. padarytas 2009 m. vasario 3 d., kai pareiškėjas nuvyko į darbo biržą. Šias įrašo padarymo aplinkybes nurodo pats pareiškėjas (skundo 3 pastraipa). Kartu su skundu pateikti pareiškėjo 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. prašymai, kuriais pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir Lietuvos darbo biržą, nurodydamas, kad nepagrįstai sustabdytas bedarbio statusas ir neskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Atsakovas 2009 m. spalio 29 d. raštu Nr. SR-2972(3.15), o Lietuvos darbo birža 2009 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. Sg-100 nurodė, jog pareiškėjui nuo 2008 m. gruodžio 10 d. bedarbio statusas 3 mėnesiams buvo sustabdytas teisėtai. Taigi iš Atmintinėje padarytų įrašų apie bedarbio statuso sustabdymą, pareiškėjo susirašinėjimo su atsakovu ir Lietuvos darbo birža teismas nustatė, kad pareiškėjas apie ginčijamu atsakovo 2008 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. BS-234 sustabdytą bedarbio statusą ir jo teisines pasekmes turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2009 m. kovo 3 d., kai, jo paties teigimu, jis susipažino su padarytu įrašu „Ieškančiojo darbo atmintinėje“ (skundo 3 pastraipa). Pareiškėjas nuo to momento, kai buvo padarytas įrašas atmintinėje apie bedarbio statuso sustabdymą (2009 m. vasario 3 d.), nurodė eilę kartų nuvykęs į Darbo biržą, kur, jo teigimu, jis reiškė reikalavimą atstatyti jo bedarbio statusą bei skirti nedarbo išmoką, tačiau buvo atsisakyta patenkinti jo prašymą. Apsilankymai darbo biržoje fiksuoti ir „Ieškančiojo darbo atmintinėje“, taigi teismui nekilo abejonių, jog pareiškėjui buvo žinoma apie bedarbio statuso sustabdymą, dėl ko neskirta ir nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tai patvirtina ir 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. prašymai, kuriais pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir Lietuvos darbo biržą, nurodydamas, kad nepagrįstai sustabdytas bedarbio statusas ir neskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas savo prašyme dėl termino atnaujinimo taip pat akcentuoja, jog apie jam priklausančią nedarbo draudimo išmoką sužinojo 2009 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ar rugsėjo mėnesio pradžioje. Tačiau nežiūrint minimų aplinkybių, pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi tik 2010 m. vasario 26 d., t.y. praėjus metams nuo to momento, kai jam tapo žinoma informacija apie bedarbio statuso laikiną sustabdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Asmeniui, kurio teises įtakoja administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis pats turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos. 2009 m. vasario 3 d. pareiškėjui atvykus į darbo biržą ir pateiktoje „Ieškančiojo darbo atmintinėje“ darbo biržos darbuotojai padarius įrašą apie bedarbio statuso sustabdymą nuo 2008 m. gruodžio 10 d., vėliausiai 2009 m. kovo 3 d. pareiškėjui tapo žinoma (taip nurodoma skunde) apie bedarbio statuso sustabdymą. Šios aplinkybės dar detaliau jam tapo žinomos atsakovui 2009 m. spalio 29 d. raštu atsakius į jo 2009 m. spalio 15 d. skundą ir Lietuvos darbo biržai 2009 m. gruodžio 14 d. raštu atsakius į jo 2009 m. lapkričio 11 d. skundą. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas siekdamas savo teisių gynybos turėjo galimybę kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą, t.y. per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie ginčijamo akto priėmimą dienos. Net ir pripažinus, kad minimais raštais pateiktoji informacija apie ginčijamo akto turinį dėl subjektyvių priežasčių pareiškėjui buvo nepakankama, jis veikdamas apdairiai turėjo galimybę kuo operatyviau prašyti išsamesnės informacijos apie aktą ar reikalauti pateikti patį aktą, tačiau dėl šio akto pateikimo ar jo turinio detalizavimo nesikreipė ilgiau nei vienerius metus. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad apie ginčijamą aktą iki šiol jam nebuvo žinoma ir jis apie jį sužinojo tik kai advokatas iš atsakovo išreikalavo reikalingus skundui paruošti dokumentus. Tačiau teismas konstatuoja, kad aukščiau aptariamų faktinių duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėjui akto turinys ir juo sukeliamos teisinės pasekmės tapo žinomos žymiai anksčiau, ką patvirtina ir pats pareiškėjas savo skunde, bei teikiamais skundo priedais. Tai patvirtina ir jo atliekami procesiniai veiksmai, kadangi pats pareiškėjas teikia prašymą, kuriuo prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, kadangi jis pats pripažįsta, jog praleido terminą kreiptis skundu į teismą ginčijant administracinį aktą ir prašant įpareigoti atsakovą skirti nedarbo draudimo išmoką.

Teismas pažymėjo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. Tai, kad pareiškėjas galimai siekė ginčo sprendimo kitais būdais (administracine tvarka), nesudaro pagrindo skaičiuoti skundo padavimo terminų kitaip, kadangi nėra numatyta neteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, nėra svarbi priežastis terminą skaičiuoti kitaip, nei tai numato ABTĮ 33 straipsnio nuostatos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-263/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-1098/2006; AS8 – 339/2007, AS8-630/2007; A16-932/2007 ir kt.). Taigi pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad ginčą siekė išspręsti kreipdamasis administracine tvarka į atsakovą ir Lietuvos darbo biržą, nėra pripažintina aplinkybe, objektyviai trukdžiusia pareiškėjui kreiptis skundu į teismą per įstatymo nustatytą terminą. ABTĮ 5 straipsnyje aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Teismo vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju nepagrįstai delsė įgyvendinti savo teises, susijusias su 2008 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos įsakymo Nr. BS-234 apskundimu ir atsisakymu skirti nedarbo socialinę išmoką apskundimu ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai ir laiku bei sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.). Taigi visuma aptartų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjui nebuvo objektyvių kliūčių tinkamai realizuoti teisės skųsti ginčijamą aktą per įstatymo nustatytąjį terminą, o pareiškėjo įvardintas priežastis, dėl kurių jis šios teisės tinkamai nerealizavo, teismas pripažino subjektyviomis aplinkybėmis, priklausiusiomis nuo pareiškėjo valios ir jo pasirinkto savo teisių gynimo būdo. Todėl konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti skundo padavimo termino ir vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, jog skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis pradėti teisminį procesą, kartu iš pareiškėjo atima teisę į teisminę gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gruodžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr.A8-514/2004, Administracinių teismų praktika. Nr. 6. p. 224-233; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/07). Taigi skundo padavimo terminas yra sąlyga, ribojanti konstitucinę teisminės gynybos teisę, nes skundo padavimo termino praleidimas yra kliūtis teisminiam ginčo nagrinėjimui iš esmės (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 34 straipsnis, 101 straipsnio 6 punktas). Todėl atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo pareiškėjo skundą atsisakė priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III.

Pareiškėjas J. T. atskiruoju skundu (b. l. 32 – 33) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį, atnaujinti terminą skundui paduoti bei skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškino, 2009 m. kovo 10 d. jam tikrai tapo žinoma, kad nuo 2008 m. gruodžio 10 d. iki 2009 m. kovo 10 d. jam buvo sustabdytas bedarbio statusas, tačiau pažymi, kad bedarbio statuso sustabdymo pasekmės jam tuo metu nebuvo žinomos, jis tuo metu manęs, kad jam, neturinčiam 18 mėnesių nepertraukiamo nedarbo draudimo stažo, nedarbo draudimo išmokos nepriklausė. 2009 m. rugpjūčio mėnesį sužinojęs, kad jam priklausė nedarbo socialinio draudimo išmoka, jis žodžiu kreipėsi į Darbo biržos darbuotojus bei direktorių, o, nesulaukęs atsakymo, 2009 m. spalio 15 d. jis raštu kreipėsi į Darbo biržos direktorių. Nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo 2009 m. spalio 15 d. ir 2009 m. lapkričio 11 d. prašymuose Klaipėdos darbo biržai ir Lietuvos darbo biržai jis buvo nurodęs, kad jam nepagrįstai sustabdytas bedarbio statusas ir neskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Teigia 2009 m. spalio 15 d. prašyme, adresuotame Klaipėdos darbo biržai, jis rašęs tik dėl neišmokėtos nedarbo draudimo (bedarbio) pašalpos. Tik gavęs 2009 m. spalio 29 d. atsakymą, jis sužinojęs, kad nedarbo socialinio draudimo išmoka jam neišmokėta ne dėl reikalingo nedarbo draudimo stažo neturėjimo, o dėl to, kad buvo sustabdytas bedarbio statusas. Tačiau pabrėžia iki atsakymo gavimo nežinojęs, kad bedarbio statusas pareiškėjui buvo sustabdytas Darbo biržos direktoriaus įsakymu. Gavęs Lietuvos darbo biržos 2009 m. gruodžio 14 d. atsakymą, pareiškėjas teigia nedelsęs nė dienos – kreipėsi į advokatą, susirinko reikiamus dokumentus valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, o 2009 m. gruodžio 24 d. pateikė prašymą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kuri tik 2010 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą suteikti pareiškėjui teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjas savo skundu kelia ginčą dėl bedarbio statuso sustabdymo ir nedarbo išmokos neskyrimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2008 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržos direktoriaus įsakymo Nr. BS-234 1 priedu pareiškėjui sustabdytas bedarbio statusas ir neskirta nedarbo draudimo išmoka. Įrašas Atmintinėje apie bedarbio statuso sustabdymą nuo 2008 m. gruodžio 10 d. padarytas 2009 m. vasario 3 d., kai pareiškėjas nuvyko į darbo biržą. Šias įrašo padarymo aplinkybes nurodo pats pareiškėjas (b. l. 9, skundo 3 pastraipa). Skunde pareiškėjas nurodo pastarąjį įrašą pastebėjęs tik po mėnesio.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ), 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jei specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per 1 mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo tos dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Pareiškėjas pirmuoju skundo reikalavimu siekia, kad jam būtų panaikintas bedarbio statuso sustabdymas. Apie šį faktą, paties pareiškėjo teigimu, jam tapo žinoma 2009 m. kovo 3 d., perskaičius įrašą Ieškančio darbo atmintinėje. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui apie jo galimai pažeistas teises tapo žinoma 2009 m. kovo 3 d., nuo šios dienos ir pradedamas skaičiuoti skundo padavimo terminas. Tai, kad pareiškėjas suvokė, kad jo teisės pažeistos, rodo ir jo susirašinėjimas su atsakovu ir Lietuvos darbo birža, todėl atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas negalėjęs kreiptis į teismą, nes jam nebuvo aiškios bedarbio statuso sukeliamos teisinės pasekmės, atmestini.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysDainius RaižysSkirgailė Žalimienė