- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- e2S-720-258/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34620-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- I. N.
- Suinteresuotas asmuo
- E. N., Ž. N.
- Kategorijos
- 3.1.11.4Dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų priėmimas ir trūkumų ištaisymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 12.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. pareiškimo dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. N., Ž. N., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, priėmimo klausimą
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos sūnų E. N. neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, bei nustatyti E. N. globą ir pareiškėją paskirti jo globėja.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-12-14 nutartimi nustatė pareiškėjai 30 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti.
3. Teisme 2021-01-15 gautas pareiškėjos patikslintas pareiškimas, kuriame nurodė, jog iki šiol E. N. nėra priskirtas socialinis darbuotojas, kuris galėtų įvertinti jo gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, todėl neturi galimybės pateikti socialinio darbuotojo išvados.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi pareiškėjos I. N. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, suinteresuoti asmenys – E. N., Ž. N., išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius, laikė nepaduotu.
5. Teismas nurodė, kad vienas iš būtinų dokumentų, kreipiantis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, yra socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Socialinio darbuotojo išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, numatytoje CPK 465 straipsnyje, socialinis darbuotojas padaro išvadas, ar asmuo, prašomas pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse, nurodomos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant šios išvados buvo padarytos. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nurodė, jog iki šiol E. N. nėra priskirtas socialinis darbuotojas, kuris galėtų įvertinti jo gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, todėl neturi galimybės pateikti socialinio darbuotojo išvados. Teismas konstatavo, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą neištaisė pareiškimo trūkumų.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-01-20 nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
6.1. Pateikdama pareiškimą teismui, pareiškėja nurodė priežastį, dėl kurios negali savarankiškai pateikti nurodytos išvados, t.y. nurodė, kad E. N. nėra priskirtas socialinis darbuotojas. Remiantis Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 (Toliau - Aprašas), 3 punktu Asmens galimybes pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje vertina ir išvadą rengia socialinių paslaugų centro, psichikos sveikatos centro ar kitų įstaigų (išskyrus seniūnijos, savivaldybės administracijos) socialiniai darbuotojai, paskirti savivaldybės institucijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra įtraukta į bylą, kaip institucija teikianti išvadą ir tai yra nurodyta pareiškime.
6.2. Pareiškėja nurodė kodėl negali pateikti išvados ir nurodė prašymo išreikalauti šį įrodymą pagrindą, todėl išvados nepateikimas su pareiškimu negali būti laikomas kliūtimi pasiruošimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Aprašo 4 punkte nustatyta : < Savivaldybės administracija, gavusi asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje, ar teismo rašytinį prašymą ar pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos paveda socialiniam darbuotojui įvertinti asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečioje srityje (-yse) ir parengti išvadą.
6.3. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje nagrinėjamos pagal ypatingos teisenos taisykles, todėl remiantis CPK 443 straipsnio 8 dalimis teismas savo iniciatyva turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, tame tarpe ir išreikalaudamas papildomus įrodymus, kurių pareiškėja nepateikė, tačiau nurodė nepateikimo priežastį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
7. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai, pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Pareiškėja, šalindama 2020-12-14 teismo nutartyje nurodytus trūkumus, pateikė patikslintą pareiškimą ir jame nurodė, kad iki šiol jos sūnui nėra paskirtas socialinis darbuotojas, kuris galėtų įvertinti gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudotis pagalba konkrečiose srityse, todėl negali pateikti socialinio darbuotojo išvados. Dėl nurodytos priežasties pareiškėja prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių atlikti būtinus veiksmus išvadai paruošti bei pateikti išvadą teismui.
10. Pažymėtina, kad visais atvejais teismas atitinkamų duomenų nepateikimą turi įvertinti remdamasis CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytu kriterijumi, tai yra, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1).
11. Pareiškėja pateikė sūnaus Viešosios įstaigos „Centro poliklinika“ medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos sūnui nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl cerebrinio paralyžiaus, sunkaus protinio atsilikimo, vaikystės autizmo. Taip pat nurodyta, kad sūnui nustatytas reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo.
12. CPK 465 straipsnyje numatyta, jog pareiškime dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, taip pat turi būti pateikta sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę, socialinio darbuotojo išvada apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino, kad pareiškėjai nurodytos išvados nepateikus, t. y. pareiškimo trūkumų nepašalinus, pareiškimas negali būti teismo priimtas ir nagrinėjamas.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškime yra išdėstytos aplinkybės, rodančios E. N. psichikos sutrikimą, dėl kurio jis galimai negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti pareiškėjos pareiškime nurodytų sprendimų. Taip pat pateikti tai patvirtinantys dokumentai ir nurodytos konkrečios sritys, kuriose pareiškėja siūlo pripažinti asmenį neveiksniu. Todėl pareiškėjai nurodžius priežastis, kodėl ji negali pateikti išvados ir šią išvadą prašant išreikalauti iš suinteresuoto asmens, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškimo trūkumai pašalinti nebuvo. Šiuo atveju pareiškėja teisi tvirtindama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius yra įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, todėl jis teismui gali pateikti reikalingus dokumentus. Be to, teismas savo iniciatyva tokio pobūdžio bylose privalo padėti įgyvendinti procesines teises surenkant įrodymus, nes pareiškėja dar nėra paskirta sūnaus globėja.
14. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose laikomasi pozicijos, kad neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Taigi nesant objektyvios galimybės pateikti socialinio darbuotojo išvados ir tuo pagrindu nepradėjus teismo proceso, atitinkamose teisinių santykių srityse būtų neapsaugoti tiek asmens, turinčio psichikos sveikatos sutrikimų, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus bylose dėl asmens pripažinimo neveiksniu, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjos prašymą išreikalauti reikalingus bylai įrodymus iš suinteresuoto asmens, o šių įrodymų nesant byloje sprendė, kad pareiškimas paduotas su trūkumais ir bylos nagrinėjimas nėra galimas.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis), teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškimo trūkumai pašalinti nebuvo. Skundžiama nutartis panaikintina, o pareiškėjos pareiškimo priėmimo klausimas grąžintinas Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi ne apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismas rezoliucija išsprendžia ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjos I. N. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.