Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Š. S. atskirąjį skundą ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Demata“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20759-862/2019 pagal ieškovo Š. S., atstovaujamo bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokumo valdymo sprendimai“, ieškinį atsakovei B. S. dėl skolos priteisimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Teisme 2019-07-26 gautas UAB „Demata“ prašymas, kuriame prašyta: i) pakeisti pradinį ieškovą (Š. S.) į naująjį ieškovą UAB „Demata“ reikalavimo perleidimo pagrindu pagal 2019-07-17 varžytinių aktą Nr. JNS/2019/007; ii) perkelti parengiamąjį teismo posėdį į bet kurią kitą 2019 m. rugsėjo mėnesio dieną.

4. Į parengiamąjį teismo posėdį, vykusį 2019-07-29, atvyko atsakovės B. S. atstovas advokatas P. G., neatvyko – ieškovas Š. S., ieškovo Š. S. atstovės bankroto administratorės įgaliotas atstovas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtą. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarties priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2019-08-05.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo Š. S. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pagrįstumo bei teisėtumo.

Dėl ieškovo Š. S. atskirojo skundo

14. Š. S. atskirajame skunde nurodė argumentus, jog jis negali būti laikytinas ieškovu iškeltoje civilinėje byloje, kadangi ieškovu turėjo būti bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.

15. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-08-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-24657-861/2017 Š. S. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą (el. b. l. 41–44). Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog bankrutavusio fizinio asmens (Š. S.) mokumo atkūrimo planas buvo patvirtintas 2017-11-13. Š. S. bankroto byla baigta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-05 nutartimi (el. b. l. 168). Ieškinys Š. S. vardu teisme pareikštas 2019-05-15 (el. b. l. 1–7). Ieškinys grįstas tuo, kad Š. S., prašė priteisti iš atsakovės B. S. 6 140,50 Eur skolą remdamasis tuo, kad iki santuokos nutraukimo Š. S. su buvusia sutuoktine B. S. turėjo bendrą 14 481 Eur prievolę atsakovės B. S. tėvui V. V.. Kadangi Š. S. iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 12 281 Eur bendros sutuoktinių prievolės V. V., todėl turi teisę regreso tvarka į pusę sumokėtos kreditoriui V. V. sumos. UAB „Demata“ 6 140,50 Eur reikalavimo teisę įgijo 2019-07-17 varžytinių aktu Nr. JNS/2019/007 (el. b. l. 140).

16. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuo teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius imasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 8 punktas) bei gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog fizinio asmens bankroto proceso metu siekiama užtikrinti bankrutuojančių fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą, bankroto administratorius yra tarpininkas tarp šių dviejų grandžių, ginantis fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl fizinio asmens bankroto administratorius, veikdamas pagal savo kompetenciją fizinio asmens bankroto procese, turi pareigą užtikrinti ne savo, o bankrutuojančio asmens, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesus, siekdamas šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019, nutarties 11–14 punktai). Aptariama kasacinio teismo nutartis buvo priimta Š. S. ir B. S. santuokos nutraukimo byloje, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-40044-967/2015, kuria buvo siekiama proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje dėl bendros 14 481 Eur prievolės padalinimo tarp sutuoktinių (el. b. l. 8–11, 58–80).

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, jog ieškinys dėl piniginio reikalavimo atgręžimo buvo pareikštas 2019-05-15, t. y. jau patvirtinus Š. S. mokumo atkūrimo planą, tačiau dar iki Š. S. bankroto bylos pabaigos 2019-08-05, ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad Š. S. iš savo asmeninių lėšų bendram Š. S. ir B. S. kreditoriui V. V. sumokėjo 12 281 Eur iš savo asmeninių lėšų, sprendžia, jog Š. S. argumentai dėl to, kad jis nelaikytinas ieškovu – teisiškai nepagrįsti. Kadangi ieškinį bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ dėl piniginių prievolių priteisimo regreso tvarka pareiškė gindama ne savo asmeninius, tačiau bankrutavusio asmens Š. S. ir jo kreditorių interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 8–9 punktai), todėl ieškovu byloje pagrįstai laikytas Š. S., kuris atstovaujamas bankroto administratorės UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.

18. Ieškovas Š. S. atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi palikti 2019-05-15 ieškinį nenagrinėtą. Ieškovo teigimu, visų pirma byloje turėjo būti išspręstas klausimas dėl tinkamo ieškovo.

19. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų matyti, kad ieškinys paliktas nenagrinėtu vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktu. CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir jis neturi atstovo, teismas bylos nagrinėjimą atideda. Bylos nagrinėjimas atidedamas taip pat tuo atveju, kai ieškovas bylą veda per atstovą, tačiau į teismo posėdį neatvyksta ieškovas ir jo atstovas ir tinkamai apie teismo posėdžio vietą ir laiką nepranešta ieškovo atstovui. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą.

20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje: 2019-07-16 buvo gautas atsakovės atstovo prašymas dėl posėdžio datos perkėlimo (el. b. l. 138); 2019-07-26 buvo gautas UAB „Demata“ prašymas dėl šalies pakeitimo, t. y. pakeisti pradinį ieškovą Š. S. naujuoju ieškovu UAB „Demata“, kadangi UAB „Demata“ 2019-07-17 varžytinių aktu Nr. JNS/2019/007 nusipirko ieškovo Š. S. reikalavimo teisę (el. b. l. 139–140). Kaip matyti iš proceso eigos, apylinkės teismas nei rezoliucija, nei parengiamajame teismo posėdyje, nei skundžiama nutartimi UAB „Demata“ prašymo pakeisti šalį neišsprendė.

21. CPK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal CPK 48 straipsnį, procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės; procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje (pvz., reikalavimo perleidimas); perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles; proceso teisės normos nustato teismo pareigą savo iniciatyva imtis veiksmų tinkamai išspręsti šalies ir jos teisių perėmėjo procesinės padėties klausimus, t. y. teismas, gavęs informaciją ir įrodymų, pagrindžiančių įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242-421/2019, nutarties 33 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-422-915/2018, nutarties 29 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, neišsprendus 2019-07-26 prašymo dėl proceso šalies – ieškovo Š. S. – pakeitimo, tolesnis procesas šioje byloje buvo negalimas. Aptariamu atveju susiklostė procesinė situacija, jog po 2019-07-17 varžytinių akto surašymo ieškovas Š. S. nebeliko materialiojo teisinio santykio subjektu, kuris galimai turi reikalavimo teisę į atsakovę, tačiau civilinėje byloje, net ir esant atitinkamam prašymui dėl šalies pakeitimo, nebuvo pakeistas procesine prasme, t. y. aptariamu atveju Š. S. jau nebeturi materialiųjų teisių ir pareigų, kurias varžytinių aktų perėmė UAB „Demata“, tačiau asmuo, kuris įsigijo reikalavimo teises į teisminį procesą nebuvo įtrauktas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato, kad prašymas dėl proceso šalies pakeitimo gali būti paliktas nespręstu dėl to, kad toks prašymas paduotas likus vienai dienai iki posėdžio. Priešingai, CPK 48 straipsnio 1 dalis numato, kad toks prašymas gali būti paduotas bet kurioje proceso stadijoje. Konstatuojama, jog apylinkės teismui neišsprendus procesinių teisių perėmimo klausimo apylinkės teismas negalėjo tęsti proceso ir juolab palikti ieškinį nenagrinėtu esant nurodytoms aplinkybėms. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių, skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama į stadiją, buvusią iki 2019-07-26 prašymo dėl proceso šalies pakeitimo. Nagrinėjamų klausimų kontekste aplinkybė, jog nei Š. S., nei Š. S. bankroto administratorė, nei UAB „Demata“ neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį teisinės reikšmės neturi. Apeliacinės instancijos teismas šalių argumentų, susijusių su neatvykimu į parengiamąjį teismo posėdį, neanalizuoja kaip teisiškai nereikšmingų.

Dėl UAB „Demata“ atskirojo skundo

23. Nustatyta, kad apylinkės teismas UAB „Demata“ 2019-07-26 prašymo dėl proceso šalies pakeitimo neišsprendė, UAB „Demata“ į bylos nagrinėjimą neįtraukė jokiu procesiniu statusu. Tai reiškia, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu UAB „Demata“ nelaikytina proceso dalyviu. Nors apylinkės teismas skundžiama nutartimi, neįtraukęs UAB „Demata“ jokiu procesiniu statuso į bylos nagrinėjimą, netenkino UAB „Demata“ prašymo skirti kitą parengiamąjį teismo posėdį, tačiau UAB „Demata“ atskirajame skunde neįrodinėjo aplinkybių, jog buvo pasisakyta dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ir pareigų.

24. Kadangi skundžiama nutartis buvo panaikinta, o bylos eiga grąžinama į UAB „Demata“ 2019-07-26 prašymo dėl šalies pakeitimo išsprendimo etapą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad UAB „Demata“ neturėjo teisės paduoti atskirojo skundo dėl skundžiamos nutarties (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnis, 338 straipsnis). Nors apylinkės teismas UAB „Demata“ atskirąjį skundą 2019-08-14 priėmė ir persiuntė apeliacinės instancijos teismui, tačiau aptartos aplinkybės duoda pagrindą apeliacinį procesą, pradėtą pagal UAB „Demata“ atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties, nutraukti (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktai, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas (CPK 48 straipsnį, 296 straipsnio 1 dalies 5 punktą), nepagrįstai visų pirma neišsprendė klausimo dėl procesinių ieškovo Š. S. ir UAB „Demata“ teisių perėmimo (CPK 48 straipsnis 1 dalis), kuris leidžia nustatyti (identifikuoti) proceso dalyvius byloje ir būtent jų atžvilgiu, esant aiškiems proceso dalyviams, taikyti galimas procesines neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, todėl ieškinį nepagrįstai paliko nenagrinėtu. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių ieškovo Š. S. atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama į proceso stadiją, buvusią iki 2019-07-26 prašymo dėl proceso šalies pakeitimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o apeliacinis procesas pagal UAB „Demata“ atskirąjį skundą nutrauktinas, kaip pradėtas neturinčio teisės paduoti atskirojo skundo asmens (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-20759-862/2019 panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti į bylos proceso stadiją, buvusią iki 2019-07-26 UAB „Demata“ prašymo dėl proceso šalies pakeitimo.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal UAB „Demata“, juridinio asmens kodas 304240565, atskirąjį skundą (reg. Nr. DOK-183010) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-20759-862/2019, nutraukti.