Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. S. ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - ŠVTAS) atstovui A. B., neatvykus atsakovui M. A., teismo šaukimas įteiktas tinkamai, nedalyvavimas nelaikytinas dėl svarbios priežasties,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. A. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų išsprendimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šioms aplinkybėms patvirtinti ieškovė prie ieškinio nepridėjo kvitų.

Anot ieškovės šiuo metu minimali mėnesinė alga yra virš 350,00 Eur, o teismų praktika orientaciniu kriterijumi laiko, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo suma turi būti viena minimali mėnesio alga /CK 6.461 str.2d./.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 3.194 str. l d., 3.196 str. l d. l p., CPK 145 str. 1d. 11 p., ieškovė teismo prašė:

1. Priteisti iš atsakovo M. A. po 175 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis išlaikymą nuo vaiko gimimo dienos nepilnamečiam vaikui L. A. iki jos pilnametystės.

2. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko L. A. išlaikymui skirtas pinigines lėšas iki jo pilnametystės uzufrukto teise tvarko vaiko motina A. S..

3. Priteisti iš atsakovo visas teismo ir bylos vedimo išlaidas, remiantis CPK 88 str.

Ieškovė savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Atsakovas M. A. apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai, tai yra teismo šaukimas jam įteiktas tinkamai, tačiau į šį teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimo priežasčių ir atsiliepimo teismui nepateikė (CPK 123 str. 2d.). Dėl to bylą nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad A. S. šeima nėra įrašyta į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos, šeimų auginančių vaikus, apskaitą. Informacijos apie šią šeimą Vaiko teisių apsaugos skyrius nėra gavęs.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalį, kuri nustato tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, taip pat atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdyti vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai vystytis ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai.

Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis ( CK 3.192 straipsnis), šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 3.3 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas. Kadangi vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, ribota laiku iki vaiko pilnametystės, tai pačios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vaiko būtiniems poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma yra 1 minimalios mėnesinės algos dydžio, kuri šiuo metu yra 350 eurų, toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2004, paskelbta Teismų praktika 22). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir interesus, į ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, Skyrius mano, jog tikslinga patenkinti ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą L. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Klausimą dėl išlaikymo dydžio prašytume spręsti teismo posėdžio metu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, Skyriaus atstovas pateiks patikslintą žodinę išvadą teismo posėdžio metu po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovas pateikdamas galutinę išvadą pakartojo jos motyvus ir prašė teismo tenkinti ieškovės prašymą dėl 175 Eur mėnesinių periodinių išmokų priteisimo iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui, bei tenkinti kitus jos pareikštus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. A. yra ieškovės A. S. ir atsakovo M. A. dukra (7 b.l.). Vaiko tėvai gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (1-4 b.l.). Ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) ir gauna išmokas iš valstybės, jos pajamų vidurkis per laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. gegužės mėn. apie 59,71 Eur, mokslo stipendijos vidurkis 22,34 Eur (38,63 b.l.). Ieškovei valstybė moka išmoką vaikui, kurios dydis 28,50 Eur (38 b.l.), tai yra šalių vaikui yra teikiama valstybės parama. Ieškovė kol kas nedirba, nes profesiją įgis tik 2017-06-30 įskaitytinai. Atsakovas dirbo, gali dirbti ir gauti su tuo susijusias pajamas, bet anot ieškovės šeimai nėra perdavęs po vaiko gimimo jokių pinigų jo išlaikymui. Ieškovės teigimu šalių dukrą ji augina viena ir tik po to kai baigs mokslus sieks įsidarbinti. Nors atsakovas kol kas geranoriškai neteikė dukrai tinkamo išlaikymo, dėl to atsižvelgiant į ieškovės prašymą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteistinas 175 Eur išlaikymas. Šis ieškovės prašymu nustatytinas išmokos dydis skirtas šalių dukros išlaikymui kol laikytinas realiu, kadangi abu tėvai privalo dukros išlaikymui teikti paramą kiekvieną mėnesį, o atsakovas dabartiniu metu su ieškove kartu negyvena ir paramos vaikui neteikia. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovas savo pareigą dėl dukros išlaikymui reikalingų išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovė turi būti garantuota, kad tokia parama vaikui bus teikiama nuolat.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas nuo vaiko gimimo būtų teikęs jam reikalingą išlaikymą reguliariai. Atsakovas iki teismo posėdžio nepateikė atsiliepimo į bylą su savo atsikirtimais ir nenurodė, kokio dydžio išlaikymą sutiktų teikti vaikui kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis ar kokį jis teikė tuomet kada jie su vaiko motina dar gyveno kartu. Toks atsakovo elgesys leidžia teismui remtis ieškovės reikalavimu siekiant užtikrinti bent minimalius šalių vaiko poreikius, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Tačiau pastebėtina, kad individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovės ir atsakovo dukra šiuo metu dar kūdikis, tačiau ateityje ji pradės lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje bus siekiama realizuoti jos sugebėjimus bei bus ruošiama savarankiškam gyvenimui. Tačiau kaip ir bet kuris vaikas, ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai yra susiję su papildomomis išlaidomis. Taip pat mergaitei vystantis gali išryškėti ir kiti jos pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovė kaip vaiko motina ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti jam geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovą, nes jis neteikia vaikui jokios paramos, kas laikytina veiksmais prieštaraujančiais vaiko teisėms dėl jam reikalingo išlaikymo. Vertinant tokią padėtį, kuomet motinos parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko tėvo, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog yra spręstinas konkretaus išlaikymo dydžio nustatymas. CK 3.194 str. 2d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl jam reikalingo išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6.461 str. 2d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS išvados argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė tėvų prievolė vaikui, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris būtų skirtas šalių dukrai šiandien nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, atsižvelgiant ir į atsakovo šiandienos statusą, bei anksčiau jo gautas pajamas (25-28 b.l.). Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovės prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas turi nuolat teikti nepilnametei dukrai reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jo dukros išlaikymo našta tektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaiko motinos artimiesiems. Be to teismas laiko, jog atsakovo turtinė, socialinė ir šeiminė padėtis objektyviai leidžia priteisti šį ieškovės nurodytą išlaikymo dydį, kuris šiuo metu yra būtinas sudarant normalias sąlygas vaiko vystymuisi.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė yra įpareigojama iš atsakovo M. A. nepilnamečio vaiko L. A. išlaikymui priteistas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise ( CK 3. 190 str.).

Atskirai pažymėtina, kad L. A. skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje atsakovas tokio klausimo nekėlė dėl jo teisės bendrauti su sūnumi, o ieškovė dėl to savo pasiūlymo irgi nepateikė. Todėl teismas atsižvelgiant į CPK 376 str. 3d. nuostatą bendrais bruožais pasisako dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi tarp vaiko tėvų dėl to gali kilti konfliktų ateityje. Pirmiausia, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad ieškovė turi būti geranoriška atsakovui siekiant bendravimo su vaiku, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovo bendravimas su vaiku gali būti apsunkintas. Antra, akivaizdu, kad tėvo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, o kai kada pavyzdžiui ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti problemų tėvui bendraujant su vaiku, dalyvaujant jo auklėjime, todėl ir atsakovas irgi turi būti geranoriškas siekdamas bendravimo su dukra.

Trečia, teismas atkreipia atsakovo dėmesį, kad jo bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko bendravimui su tėvu. Be to atsakovui ilgesnį laikant nebendraujant su dukra, gali kilti poreikis, kuomet jų bendravime dalyvaus ir vaiko motina. Tik užsimezgus tvirtam ryšiui tarp vaiko ir tėvo, galimas jų bendravimas ir nedalyvaujant ieškovei.

Šiuo metu konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtina riboti atsakovo bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir tokiu atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovei, nes dukra gyvena kartu su motina. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaiku laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei išaiškintina, kad ji turi sudaryti atsakovui sąlygas dalyvauti dukters auklėjime, jos ugdyme ir kartu abejiems atsižvelgiant į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovė negali daryti kliūčių atsakovui siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pati ieškovė irgi turi pateikti atsakovui visą turimą informaciją apie vaiką.

Kadangi kaip jau minėta įtakos tėvo bendravimui su vaiku turi pastarojo amžius, vaiko psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad vaiko ir tėvo bendravimui įtakos turi dukros amžius, kuriai tėra virš vienerių metų. Tačiau ir tokiu atveju tėvas turi atsižvelgti ir į vaiko norą bei pageidavimą, tėvui siekiant bendravimo su vaiku ar kartu jų išvykimo iš vaiko gyvenamosios vietos.

Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių viena kitai, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, pvz. su vyro tėvais, vaikaičio seneliais.

Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Teismas savo iniciatyva išsprendžia ir dukros L. A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. S. klausimą, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Be to dukros gyvenamosios vietos nustatymas su motina yra nulemtas teigiamo jos, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Be to kaip jau minėta vaikas gyvenamojoje vietoje ateityje galės lankyti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

Ieškovei A. S. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi nėra į bylą pateikti jas patvirtinantys dokumentai. Tačiau į valstybė biudžetą priteistinos ir kitos išlaidos, susijusios su bylos išnagrinėjimu teisme, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovui patenkinti visiškai, įskaitant ir bylinėjimosi išlaidas nuo kurių ieškovė pagal įstatymą yra atleista (CPK 93 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto L. A. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės A. S. ieškinį atsakovui M. A. tenkinti visiškai.

1. Priteisti nepilnamečiam vaikui L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 175,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini)iki vaiko pilnametystės.

2. Nustatyti nepilnamečio vaiko L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su motina A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini)

3. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminę atstovę A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukros L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui tėvo M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.

4. Nustatyti, kad ieškovė A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) neturi trukdyti atsakovui M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamete dukra L. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į vaiko interesus.

5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) 63,00 Eur žyminio mokesčio už vaiko išlaikymui skirtas lėšas, 41,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus, ir 2,76 Lt (du eurus 76 ct) už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto bendrovę, iš viso: 106,76 Lt (vieną šimtą šešis eurus 76 ct).

7. Sprendimą dėl išlaikymo L. A. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

8. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovas M. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovė A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje.

9. Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą.

10. Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovės ieškinį visiškai, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovei išlieka teisė reikalauti iš atsakovo turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.