Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1020-786/2016 pagal ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei V. G. dėl sutarties modifikavimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „4finance“ ieškiniu prašė 2015 m. vasario 23 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 9780996001 šalimis pripažinti ieškovę UAB „4finance“ ir atsakovę V. G., šią sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restituciją, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad Anykščių rajono apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad atsakovė, neteisėtai disponuodama L. K. asmens dokumentu, jos vardu su ieškove sudarė paskolos sutartį ir taip įgijo 500 Eur. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį faktą atsakovė atleista, nes nustatyta, kad, darydama nusikalstamas veikas, negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti.Ieškovė prašė pripažinti, kad faktiškai paskolos sutartį su ieškovu UAB „4finance“ sudarė V. G., nes ji gavo 500 Eur paskolą iš ieškovo, tokiu būdu tarp šalių atsirado teisiniai paskolos santykiai. Kadangi atsakovė sudarė sutartį būdama nepakaltinamumo būsenoje, ieškovės ir atsakovės sandoris yra negaliojantis. Pripažinus sandorį negaliojančiu, prašė taikyti restituciją, t.y. grąžinti šalis į buvusią padėtį. Grąžinus ieškovei iš N. G. suteiktas lėšas, šios padėtis nepablogėtų, o ieškovės nepagarėtų, nes šalys būtų grąžintos į iki sutarties sudarymo buvusią padėtį.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2015 m. vasario 23 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. 9780996001 šalimis UAB „4finance“ ir atsakovę V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažino sutartį negaliojančia ir taikė restituciją, bei priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, neteisėtai pasinaudojusi L. K. asmens tapatybės kortele, šios vardu sudarė paskolos sutartį. Pinigus 500 Eur ieškovė perdavė atsakovei, o paskolos sutartimi V. G. įsipareigojo juos grąžinti bei mokėti nustatyto dydžio palūkanas. Teismas nurodė, kad tai, jog atsakovė sandorio sudarymo metu nesugebėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, nepanaikina fakto, kad ji yra sudaryto sandorio šalis. Todėl teismas pripažino, kad ginčo paskolos sutarties šalimi yra ieškovė UAB „4finance“ ir atsakovė V. G.. Kadangi sutarties sudarymo metu atsakovė buvo nepakaltinamumo būsenoje, teismas pripažino, kad tarp ieškovės ir atsakovės sandoris yra negaliojantis nuo sudarymo momento. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas taikė restituciją, priteisė ieškovei iš V. G. prašomas sumas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė V. G., atstovaujama advokato V. S., prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.Apeliantės nuomone, sprendimas yra prieštaringas, jame nurodyta, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta L. K. vardu, prašoma suma išmokėta, paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolos sumą, o vėliau nurodoma, kad atsakovė V. G. įsipareigojo grąžinti paskolos sumą.Nesutinka, kad ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta su atsakove, nes baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė apgaule įgijo turtą. Prievoliniai paskolos santykiai iš neteisėtų veiksmų negali atsirasti.Atsakovė byloje prašė trečiuoju asmeniu įtraukti L. K., tačiau šio prašymo teismas netenkino. Taip pat teismas netenkino prašymo į bylą įtraukti AB „Lietuvos paštas“, kurio darbuotoja sudarė ginčo sutartį.Atsakovė, siekdama gauti pinigų, pateikė ne jai priklausiusią asmens tapatybės kortelę. Ieškovė, veikdama per įgaliotus asmenis, nesiėmė pakankamų priemonių ir veikė neatsakingai, neįsitikino, ar pateikta tapatybės kortelė priklauso atsakovei V. G.. Jei atsakinga darbuotoja būtų tinkamai atlikus pareigas, žala nebūtų atsiradusi.Ieškovė UAB „4finance“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą praleidusi nustatytą terminą, todėl Anykščių rajono apylinkės teismas jį atsisakė priimti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas naikinamas ir bylą perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str.1 d. 4 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). teismas konstatuoja esant absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą ( CPK 329 str. 2 d. 2 p.).Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo ir trečiuoju asmeniu neįtraukė L. K., kurios vardu formaliai sudaryta ginčo kredito sutartis. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove.Pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ar pareigų. Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2punkte nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra konstatuojamas tada, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju civilinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl pripažinimo negaliojančia 2015 m. vasario 23 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 9780996001 yra tiesiogiai susijęs ne tik su apeliantės, bet ir su L. K. materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. L. K., kurios vardu formaliai sudaryta vartojimo kredito sutartis, turi teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi, nes nuo šios bylos baigties tiesiogiai priklauso jos materialinės teisės ir pareigos. Byloje ji turi teisę teikti paaiškinimus, įrodymus. Atsakovė įteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinta nepakaltinamumo būsenoje padariusi veikas, numatytas LR BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, t.y. neteisėtai disponuodama kito asmens vardu išduota tapatybės kortele, suklastojo dokumentus – vartojimo reikšmingų aplinkybių: kokiomis aplinkybėmis V. G. pasinaudojo jos asmeniniu dokumentu, ar L. K. tai buvo žinoma, ar dokumentas jai grąžintas ir pan.Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą ginčijamu sprendimu ir neįtraukus joje dalyvauti L. K. trečiuoju asmeniu, teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatytas absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pirmos instancijos teismas pripažino, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ne su L. K., o su V. G., t.y. pakeitė vartojimo kredito sutarties šalis, nedalyvaujant asmeniui, su kuriuo formaliai sudaryta sutartis. Kredito sutartį, kredito grąžinimo grafiką ir sutikimą tvarkyti duomenis. Baudžiamojoje byloje yra nustatyti šie atsakovės neteisėti veiksmai, lėmę atsiradusią žalą ieškovei, laikytini prejudiciniu faktu, kurį tiek proceso šalys, tiek teismas turėjo laikyti įrodytu ir vertinti (vadovautis), sprendžiant dėl pareikšto ieškinio reikalavimo laikyti sutarties sudarymo faktą pagrįstumo (CPK 182 str. 1 d. 2 p). Sutartį dėl veiksmų prasmės nesuvokimo gali ginčyti tik jį sudaręs asmuo( CK 1.89 str.).Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą iš naujo būtina nustatyti, ar yra pagrindas iš vis sutartinių santykių su atsakove V. G. atsiradimui ( CK 6.159 str., CK 6.163 str. 3 d..). Juk pati ieškovė sutartį sudarė ne su V. G., o su L. K., šiai teikė kreditą, bet buvo suklaidinta ( CK 1.90 str. 1 d. ) neteisėtais V. G. veiksmais.Esant nurodytoms aplinkybėms 2016 m. spalio 20 d. sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 330 str.).Bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu reiškė du savarankiškus reikalavimus: dėl sutarties modifikavimo ir dėl sutarties panaikinimo ir restitucijos taikymo, todėl turėtų sumokėti žyminį mokestį 103,6 Eur (CPK 80 str. 1 d. 3 p., 7 d. ) ir 15 Eur (CPK 1 d. 1 p.). Ieškovė, pateikdamas ieškinį sumokėjo tik 15 Eur žyminio mokesčio, todėl bylą grąžinus iš nagrinėti iš naujo, turėtų būti sprendžiamas ieškinio trūkumų: žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.