Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, anksčiau teistas septynis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (bausmė atlikta),

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. B. pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 13.20 val. užėjęs į prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančią parduotuvę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), paėmė: vyriškus marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“, 29,99 Eur vertės; vyriškus marškinėlius, 29,99 Eur vertės; vyrišką megztinį, 109,99 Eur vertės; vyriškus marškinėlius, 79,99 Eur vertės; vyriškus marškinėlius, 49,99 Eur vertės; vyriškus marškinėlius, 79,99 Eur vertės, šias prekes susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę ir praėjo pro parduotuvės vartelius už prekes nesumokėjęs, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi netrukus praėjus pro vartelius buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, t. y. tokiu būdu pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 379,94 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais T. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 5 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas T. B. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, jo esmė jam yra suprantama, savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl pasikėsinimo pagrobti prekes labai nuoširdžiai gailisi. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos detalizavo, kad 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 13.00 val. jis užėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nuėjo į parduotuvę UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Jis šioje parduotuvėje apsižiūrėjo prekyboje esančias prekes, t. y. drabužius. Apsižiūrėjęs parduotuvėje esančius drabužius, jis pasiėmė jam patikusius ir nuėjo į persirengimo kabiną, kurioje juos pasimatavo, o drabužius, kurie jam tiko, susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę. Neprisimena, kokius tiksliai drabužius pasiėmė, tačiau ėmė marškinėlius ir megztinį, t. y. viršutinius drabužius. Taip pat nežino, kokia tų drabužių vertė, tačiau sutinka, kad drabužiai, kuriuos jis paėmė, yra tie patys, kurie nurodyti pranešime apie įtarimą, sutinka su jų (drabužių) nurodytomis kainomis, gali būti, jog jie tiek ir kainavo. Susidėjęs drabužius į kuprinę, jis pradėjo šalintis iš parduotuvės pro praėjimo vartelius, už kurių jį iš karto sulaikė apsaugos darbuotojas, kuris jį nusivedė į savo kabinetą, ten išėmė visus daiktus iš jo kuprinės ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis iš karto prisipažino apsaugos darbuotojui, kad bandė pagrobti drabužius.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. S. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo pastovi darbo vieta yra parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), darbo laikas nuo 10.00 val. iki 21.00 val. 2024 m. rugsėjo 1 d. jam dirbant nurodytu adresu ir dėvint darbinę uniformą, taip pat stebint įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų tiesioginę transliaciją, pastebėjo parduotuvėje du įtartinus asmenis, kurie tarpusavyje (atsargiai) bendravo, abu vaikščiojo su telefonais pridėtais prie ausies. Asmuo (A) apsirengęs baltos spalvos marškinėliais ir tos pačios spalvos šortais, plikas, apie 40 metų amžiaus, susirinko prekes, t. y. 1 vnt. vyriškus marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 29,99 Eur; 1 vnt. vyriškus marškinėlius ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 29,99 Eur; 1 vnt. vyrišką megztinį ((duomenys neskelbtini)), kurio vertė yra 109,99 Eur; 1 vnt. vyriškus marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 79,99 Eur; 1 vnt. vyriškus marškinėlius ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 49,99 Eur; 1 vnt. vyriškus marškinėlius ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 79,99 Eur. Bendra paimtų prekių suma – 379,94 Eur. Minėtas asmuo (A), susirinkęs prekes, nuėjo į persirengimo kabiną, kurioje nuėmė apsauginius žymeklius ir prekes paliko viduje, o pats išėjo, vėliau sulaikytas asmuo (B) atėjo į tą pačią kabiną, joje paliktas prekes susidėjo į atsineštą kuprinę ir išėjo iš parduotuvės pro apsauginius vartelius nesusimokėjęs, asmuo buvo sulaikytas jau išėjęs iš parduotuvės ir patikrinus asmens kuprinę, kurios viduje buvo rastos minėtos prekės. Drabužiai (prekės) nebuvo sugadinti ir grąžinti atgal į prekybą, o sulaikytas asmuo perduotas policijos pareigūnams.

(duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 2 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą mobiliuoju telefonu buvo bendrauta su apsaugos darbuotoju K. S., kuris patikslino įvykio aplinkybes, jog parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ apie 13.20 val. buvo pasikėsinta pagrobti prekes. Minėtas apsaugos darbuotojas nurodė, kad parduotuvės salėje prekes rinkosi vienas vyriškis, kuris su paimtomis prekėmis nuėjo į persirengimo kabiną, kurioje, kaip jis (K. S.) mano, nuo kai kurių prekių nuėmė apsauginius žymeklius, prekes paliko persirengimo kabinoje, o pats iš jos išėjo. Po to į persirengimo kabiną užėjo kitas vyriškis su kuprine, susidėjo į ją kabinoje paliktas prekes ir iš parduotuvės išėjo pro apsauginius vartelius, prie kurių vyriškį sulaikė apsaugos darbuotojas, o vėliau asmenį apsaugos darbuotojas perdavė policijos pareigūnams. Taip pat apsaugos darbuotojas parodė, kad sulaikytas vyriškis su pagrobtomis prekėmis buvo sulaikytas iškart tik išėjęs pro apsauginius vartelius, todėl neturėjo galimybės disponuoti pagrobtomis prekėmis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 1 d. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 13.20 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotojo K. S. buvo pastebėtas ir sulaikytas pilietis, kuris išėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nesusimokėjęs už šias prekes: 1) 1 vnt. vyriškus marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 29,99 Eur; 2) 1 vnt. vyriškus marškinėlius ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 29,99 Eur; 3) 1 vnt. vyrišką megztinį ((duomenys neskelbtini)), kurio vertė yra 109,99 Eur; 4) 1 vnt. vyriškus marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 79,99 Eur; 5) 1 vnt. vyriškus marškinėlius ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 49,99 Eur; 6) 1 vnt. vyriškus marškinėlius ((duomenys neskelbtini)), kurių vertė yra 79,99 Eur. Bendra minėtų prekių vertė – 379,94 Eur, prekės nesugadintos ir grąžintos į prekybą. Iš esmės analogiškos aplinkybės (įvykio laikas, vieta, prekės ir jų kainos) nurodytos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 4 d. pareiškime.

Įvykio vietos apžiūros 2024 m. rugsėjo 1 d. protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esanti parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Parduotuvės įėjimą žymi iškaba „(duomenys neskelbtini)“, kuri kabo virš parduotuvės įėjimo. Parduotuvės įėjime įrengti varteliai nuo vagysčių. Užėjus į parduotuvę matoma daug prekystalių ir pakabų su įvairiomis prekėmis. Prekystaliai išdėstyti chaotiškai. Nuo įėjimo paėjus dešimt žingsnių į priekį, prieinama prie eskalatoriaus, kuris kyla į parduotuvės antrąjį aukštą. Nuo dabartinės vietos pasukama į kairiąją pusę ir einama apie trisdešimt žingsnių. Praėjus minėtą atstumą, prieinama prie prekystalio virš kurio kabo iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Ant šio prekystalio sudėti „(duomenys neskelbtini)“ brendo drabužiai. Nuo dabartinės vietos paėjus dar penkis žingsnius į priekį, prieinama prie prekystalio ant kurio užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, prie šio prekystalio sudėti „(duomenys neskelbtini)“ brendo drabužiai. Netoli aptartų prekystalių, už kasų, kurios įrengtos netoli eskalatoriaus, matomos trys persirengimo kabinos, kurios užsidaro šviesių užuolaidų pagalba. Parduotuvės antrajame aukšte yra atskiras įėjimas, kuriame taip pat įrengti varteliai nuo vagysčių. Parduotuvės antrajame aukšte taip pat yra daug prekystalių, kurie chaotiškai išdėstyti antrajame aukšte. Parduotuvės salė yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, Nr. 2K-73-689/2019 ir kt.).

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 5 dalį tik tokiais atvejais, kai pagrobto turto vertė yra nedidelė ir nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nedidelės vertės turtas yra toks turtas, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.

Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje turto pagrobimas yra suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs šioje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis T. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. 2024 m. rugsėjo 4 d. įvykusios apklausos metu detalizavo, kad jis 2024 m. rugsėjo 1 d., apie 13.00 val. užėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) bei nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apsižiūrėjo prekyboje esančias prekes, o būtent – drabužius. Apsižiūrėjęs drabužius, pasiėmė jam patikusius ir nuėjo į persirengimo kabiną, kurioje juos pasimatavo. Po to drabužius, kurie jam tiko, susidėjo į su savimi atsineštą kuprinę. Neprisimena, kokius drabužius pasiėmė, tačiau ėmė vyriškus marškinėlius ir megztinį, sutinka, jog drabužiai, kuriuos paėmė, yra tie patys, kurie nurodyti jam įteiktame pranešime apie įtarimą, sutinka su drabužių nurodytomis kainomis. Susidėjęs drabužius į minėtą su savimi atsineštą kuprinę, jis pradėjo šalintis iš parduotuvės pro praėjimo vartelius, už kurių jį iš karto sulaikė apsaugos darbuotojas, kuris jį nusivedė į kabinetą, ten išėmė visus daiktus iš jo kuprinės ir iškvietė policijos pareigūnus. Teismas pagrįsto objektyvaus pagrindo abejoti šiais kaltinamojo T. B. parodymais neturi, kadangi juos patvirtina kiti šioje baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas ir tiesiogiai kaltinamojo veiksmus per vaizdo stebėjimo kameras matęs apsaugos darbuotojas K. S. parodė, jog 2024 m. rugsėjo 1 d. jam dirbant kaltinime nurodytoje parduotuvėje ir stebint vaizdo stebėjimo kamerų tiesioginę transliaciją, pastebėjo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ du įtartinus asmenis, kurie tarpusavyje (atsargiai) bendravo, abu vaikščiojo su telefonais pridėtais prie ausies. Vienas iš asmenų, kuris buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais ir tos pačios spalvos šortais, plikas, apie 40 metų amžiaus, susirinko prekes – penkis vyriškus marškinėlius ir vieną vyrišką megztinį, kurių (prekių) bendra vertė 379,94 Eur. Po to minėtas asmuo, susirinkęs prekes, nuėjo į persirengimo kabiną, prekes paliko viduje ir išėjo, po ko sulaikytas asmuo (pastaba. kaltinamasis T. B.) atėjo į tą pačią kabiną ir joje paliktas prekes susidėjo į atsineštą kuprinę bei išėjo iš parduotuvės pro apsauginius vartelius nesusimokėjęs, tačiau asmuo buvo sulaikytas. Kadangi drabužiai (prekės) nebuvo sugadinti, todėl buvo grąžinti atgal į prekybą. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamojo T. B. pasikėsintų pagrobti prekių kiekiai, pavadinimai ir kiti identifikaciniai duomenys, taip pat tikslios drabužių kainos yra nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 1 d. ir 2024 m. rugsėjo 4 d. pareiškimuose, kuriuose detalizuota, jog apsaugos darbuotojo K. S. buvo sulaikytas asmuo, išėjęs iš parduotuvės nesusimokėjęs už šias prekes, t. y. vienus vyriškus marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 29,99 Eur; vienus vyriškus marškinėlius, kurių vertė 29,99 Eur; vieną vyrišką megztinį, kurio vertė 109,99 Eur; vienus vyriškus marškinėlius „(duomenys neskelbtini)“, kurių vertė 79,99 Eur; vienus vyriškus marškinėlius, kurių vertė 49,99 Eur; vienus vyriškus marškinėlius, kurių vertė 79,99 Eur, bendra aptartų ir kaltinamojo bandytų pagrobti prekių vertė yra 379,94 Eur. Akcentuotina, kad kaltinamasis T. B. ikiteisminiame tyrime atliktos apklausos metu neginčijo inkriminuotų ir bandytų pagrobti prekių kiekių, rūšių, pavadinimų, kainų, todėl nėra pagrindo netikėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 1 d. ir 2024 m. rugsėjo 4 d. pareiškimuose nurodytais duomenimis, kurie teismo pripažintini objektyviais ir įrodomąją vertę turinčiais.

Teismas, atsižvelgęs į šios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 4 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis T. B. pasirašytinai sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kurie jam yra aiškūs ir suprantami, taip pat kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pastabų neturėjo. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu, o būtent – 2024 m. rugsėjo 4 d., taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti, tačiau prašymų, skundų iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.

Teismas, skirdamas bausmę T. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis T. B. pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 5 dalis). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis praeityje buvo ne kartą teistas, taip pat ir už vagystes, o pirmasis apkaltinamasis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu priimtas 2016 metais, T. B. būnant 18 metų. Akcentuotina ir tai, kad 2016 m. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir T. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas buvo atidėtas, tačiau parodytas pasitikėjimas asmeniui teigiamos įtakos nepadarė bei pastarasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kol asmens atžvilgiu buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas bei T. B. buvo pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės įkalinimo įstaigoje. Nepaisant minėtų aplinkybių, kaltinamojo elgesys nepasikeitė, o po paskutinės laisvės atėmimo bausmės įvykdymo ir paleidimo į laisvę 2024 m. balandžio 5 d., nepraėjus net pusmečiui, T. B. padarė šiame teismo baudžiamajame įsakyme nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuo 2024 m. balandžio mėnesio (paleidus kaltinamąjį iš įkalinimo įstaigos) asmuo daug kartų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už įvairių administracinių nusižengimų padarymą – važiavimą viešuoju transportu be bilieto; sistemingas smulkias vagystes bei pasikėsinimą jas įvykdyti, paskirtų baudų T. B. nemoka, o tai tik patvirtina susiformavusį kaltinamojo polinkį į plataus pobūdžio vagysčių darymą ir kitų teisės aktų piktybišką nesilaikymą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, o paskutinį kartą oficialiai dirbo dar 2016 m. gegužės mėnesį. Byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – praeityje teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, 2024 m. balandį paleistas į laisvę iš įkalinimo įstaigos sistemingai darė teisės pažeidimus, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – 42 parų areštą. Teismo vertinimu, tokia skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą, kiek tai įmanoma, įtaką kaltinamojo elgesiui, kad pastarasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 28 parų areštą.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimu kaltinamajam T. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų ir daiktų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, bei paskirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. B. atvykimo ar pristatymo į laisvės atėmimo vietų įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

T. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

2) Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

3) Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.