- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-03
- Bylos Nr.
- ATP-7-562/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-08864-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Nuorašas Teisėja, Rosita Patackienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutarties, kuria L. P. skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 14 d. nutarimas panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta tirti iš naujo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. 2013 m. liepos 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ str. 1 d. už tai, kad ji, 2013 m. liepos 14 d., 12 val., Vilniuje, Ateities g., vairuodama automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), į reguliuojamą pėsčiųjų perėją įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, tuo pažeisdama KET 169, 78.11 p. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 14 d. nutarimu L. P. už ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirta 100 Lt bauda.
Nesutikdama su šiuo nutarimu L. P. padavė teismui skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 14 d. nutarimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi L. P. skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 14 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžino tirti iš naujo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, motyvuodamas tuo, kad buvo suvaržytos L. P. teisės susipažinti su jai pareikštų kaltinimų turiniu, bylos medžiaga (ATPK 272 str.).
Šalies argumentai
L. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį: panaikinti nutarties dalį, kuria nuspręsta administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti tirti iš naujo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai ir priimti naują sprendimą administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik kai kuriuos iš jos skunde nurodytų argumentų ir nenagrinėjo įrodymų nepakankamumo, pažeisto nekaltumo prezumpcijos principo ir kitų skunde keltų argumentų. Pasak apeliantės, toks teismo sprendimas neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu. Apeliantė pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas apskritai nevertino dalies jos skundo argumentų ir prašymo bylą nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Apeliantė mano, kad jeigu pirmosios instancijos teismas būtų įsigilinęs į skundo motyvus, tarp jų į tai, jog byloje tinkamai neužfiksuotos faktinės aplinkybės ir nėra pakankamai pažeidimo įvyki pagrindžiančių įrodymų, būtų supratęs, jog nėra prasmės grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK tirti iš naujo. Apeliantė nurodo, kad bylą prasminga grąžinti tirti iš naujo tik tada, kai padarytus pažeidimus galima ištaisyti. Pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju kaltinančių įrodymu nebuvimas yra neištaisomas pažeidimas, suponuojantis administracinės teisenos negalimumą. Apeliantė pažymi, kad ginčijamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nėra nurodyta, kokios bylos aplinkybės tirtinos papildomai, neargumentuota didelė tyrimo apimtis, todėl nutartis grąžinti bylą institucijai nagrinėti iš naujo laikytina nemotyvuota.
Apeliantė mano, kad administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad vieninteliai įrodymai apie tariamą jos pažeidimą yra Vilniaus apskrities VPK patrulio R. K. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, kitų įrodymų Vilniaus apskrities VPK nei apeliantei, nei teismui nepateikė. Apeliantė pažymi, kad jos atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime nėra nurodytas faktinis pažeidimo pagrindas, o tik pacituota ATPK 124¹ straipsnyje įtvirtintos teisės normos dispozicija. Pasak apeliantės, šiuo atveju jos atžvilgiu priimti protokolas ir nutarimas nepagrįsti objektyviais duomenimis, juose apskritai nenurodytos faktinės galimo pažeidimo aplinkybės, kas leidžia teigti, kad jie neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir yra neteisėti. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad iš nutarime pateikto aplinkybių aprašymo „Vairuodama, automobilį į reguliuojamą pėsčiųjų perėją įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui“, pažeidimo vieta – „Vilnius, Ateities“ neįmanoma nustatyti ir suprasti, nei kokioje konkrečioje Ateities gatvės perėjoje, nei kokios spalvos šviesoforo signalui degant, pareigūno nuomone, apeliantė padarė tariamą pažeidimą. Apeliantė pažymi, kad nutarimą priėmęs policijos patrulis R. K. neaprašė faktinių galimo pažeidimo aplinkybių, todėl neaišku, kokį šviesoforo signalą: žalią, mirksintį žalią, geltoną, mirksintį geltoną ar raudoną jis laikė draudžiamu. Apeliantė nurodo, kad tiek mirksintis žalias, tiek mirksintis geltonas signalas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) Kelių eismo taisykles judėjimą leidžia.
Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 14 d. nutarimas buvo priimtas anksčiau nei buvo padarytas pažeidimas ar surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tuo grubiai pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Apeliantė pažymi, kad nutarime nurodyta, kad jis priimtas 2013 m. liepos 14 d. 12 val. 0 min., administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 10P-2762442-13 užfiksuota, kad pažeidimą apeliantė padarė 2013 m. liepos 14 d., 12 val. 0 min, Vilnius, Ateities. Pasak apeliantės, akivaizdu, jog ji dar nespėjo įvažiuoti į perėją, o policijos patrulis R. K. jos atžvilgiu jau priėmė nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodo, kad policijos patrulis R. K. 2013 m. liepos 14 d. jos vairuojamą automobilį sustabdė Ateities gatvėje prie Kaimelio autobusų stotelės ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą bei privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą. Pateikus dokumentus, pareigūnas pasiteiravo, kodėl apeliantė nesustojo prieš perėją, apeliantė paaiškino, kad Ateities gatve važiavo tik degant žaliems šviesoforo signalams. Pasak apeliantės, patrulis su tuo sutiko, tačiau papildė, kad į perėją ji įvažiavo mirksint žaliam šviesoforo signalui ir tuo pažeidė Kelių eismo taisykles. Apeliantė, pasitikrinusi nutarime nurodytus teisės akto punktus, suprato, kad pareigūnas jai inkriminavo visai kitą veiką, kurios ji nepadarė, ir kuria įvykio vietoje patrulis net nekaltino. Apeliantė pažymi, kad ginčijamame nutarime patrulis nurodė, jog ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 169 ir 78.11 punktus, t. y. neva įvažiavo į perėją degant raudonam šviesoforo signalui, nors tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Pasak apeliantės, nesant jokių įrodymų, kad ji važiavo būtent per raudoną šviesoforo signalą, nėra pagrindo tvirtinti, kad ji važiavo per draudžiamą šviesoforo signalą ir padarė administracinį teisės pažeidimą.
Apeliantė atkreipia dėmesį, kad tariamą pažeidimą užfiksavęs Vilniaus apskrities VPK patrulis R. K. šio įvykio neatsimena ir jo parodymai negali būti laikomi pažeidimo įrodymais. Apeliantė pažymi, kad pati dalyvavo teismo posėdyje ir prisimena, kaip R. K. parodė, jog nagrinėjamas pažeidimas vyko prieš tris mėnesius ir jis šio įvykio nepamena. Pasak apeliantės, toliau patrulis papasakojo galimus administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų elgesio modelius, bet negalėjo nieko nurodyti apie šią konkrečią situaciją, nes jos tiesiog neprisiminė. Apeliantė taip pat turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojui R. K. ir tuo pasinaudojo: paklaustas, ar tikrai atsimena, kad apeliantė pareiškė nevyksianti į teismą ir prašė surašyti jai nutarimą, liudytojas parodė, kad to neatsimena.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje buvo surašyti nesant būtinųjų pažeidimo konstatavimo sąlygų: įrodymų apie teisei priešingą veiką ir apeliantės kaltę, todėl pripažintina, jog administracinė atsakomybė jai pritaikyta nepagrįstai ir neteisėtai. Pasak apeliantės, Vilniaus apskrities VPK nesurinko ir nepateikė objektyvių, nešališkų ir abejonių nekeliančių įrodymų apie pažeidimo įvykį ir sudėtį, nepaneigė apeliantės pateiktos įvykių versijos, todėl nėra pagrindo traukti ją administracinėn atsakomybėn. Apeliantė pažymi, kad tokioje situacijoje, atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant kaltę padarius pažeidimą ir policijai nepateikus neginčijamų įrodymų dėl ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, byla nutrauktina. Anot apeliantės, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylos grąžinimo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybai tirti iš naujo naikintina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. P. 2013 m. liepos 14 d. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. P. pasiaiškinimo nepateikė, nurodė, kad paaiškinimą pateiks vėliau (b. l. 16). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 14 d. nutarime L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad ji nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (b. l. 17). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog L. P. pripažino padarytą pažeidimą, dėl jo pasiaiškino, todėl padarė išvadą, kad tokiu būdu buvo suvaržytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nustatytos administracinėn atsakomybėn traukiamos L. P. procesinės teisės susipažinti su jai pareikštų kaltinimų turiniu, bylos medžiaga, panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino tirti iš naujo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
LR ATPK 280 straipsnis nustato, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t. y. kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose N575-20/2012; Nr. N3-444/2006 ir kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Taigi tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas.
ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriuo vadovavosi apylinkės teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nurodytas sprendimas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Toliau šiame punkte specialiai pabrėžta, kad toks sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Taigi vienintelis ir išimtinis pagrindas šiuo atveju grąžinti bylą yra tai, kad apylinkės teismas be didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo negali priimti sprendimo iš esmės. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą grąžino tuo pagrindu, kad buvo suvaržytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinėn atsakomybėn traukiamos L. P. procesinės teisės susipažinti su jai pareikštų kaltinimų turiniu, bylos medžiaga. Pažymėtina, kad ATPK 272 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Įvertinusi bylos faktinę ir teisinę situaciją, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai, nes procesinių teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje, pažeidimai galėjo ir turėjo būti ištaisyti pirmosios instancijos teisme. Todėl vien faktas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nepateikė paaiškinimų, neužkerta kelio jam teikti paaiškinimus teismo posėdžio metu, o teismui – posėdžio metu pateiktus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus nešališkai įvertinti. Bylos nagrinėjimo betarpiškumo principas įpareigoja teismą tiesiogiai ištirti įrodymus, tarp jų – ir proceso šalių paaiškinimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų nepateikimas yra esminis pažeidimas, užkertantis kelią tolesnei teisenai.
Apeliaciniame skunde L. P. taip pat pažymi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m. liepos 14 d. nutarimo trūkumus, tačiau nepagrįstai prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi toks bylos nutraukimo pagrindas nėra reglamentuotas ATPK 250 straipsnyje. Be to, minėti trūkumai gali būti ištaisyti bylą nagrinėjant apylinkės teisme, teikiant paaiškinimus, prašymus bei įrodymus. Apeliantė skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju kaltinančių įrodymu nebuvimas yra neištaisomas pažeidimas, suponuojantis administracinės teisenos negalimumą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik pažeidimo tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi būti aktyvus ir rinkti bei tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d., 257 str., 284 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas gali imtis papildomų tyrimo veiksmų, kad būtų surinkti objektyvūs duomenys apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, pvz., gauti duomenis iš Vieningos pajėgų valdymo sistemos apie policijos ekipažo, užfiksavusio galimą teisės pažeidimą, maršruto istoriją, tokiu būdu nustatant tikslią įvykio vietą ir laiką, taip pat gauti duomenis, koks įvykio metu buvo įsijungęs šviesoforo signalas bei kt.
Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas netinkamai interpretavo įstatymą, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl priėmė neteisingą bei nepagrįstą nutartį. Kadangi pirmosios instancijos teismas be pagrindo grąžino administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įpareigodamas ją atlikti papildomą tyrimą, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti L. P. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.