Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1294-270/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-29
Bylos Nr.
1-1294-270/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Olegas Zaicevas
Nukentėjusysis
D. L.
Kaltinamasis
M. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1294-270/2012Teisminio proceso Nr. 1-12-1-00390-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.10
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Olegas Zaicevas,sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,gynėjui advokatui Aleksandr Asovskiui,nukentėjusiajam D. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Vilniuje, LR pilietis, lenkas, 11 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirba, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 6 kartus:

1. 2004-11-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 153 str. – 1 m. laisvės apribojimu;

2. 2006-10-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 str. 1 d., – 10 MGL bauda;

3. 2008-11-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., 1402 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

4. 2010-04-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 2 metams laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su 2008-11-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, 2010-08-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi 2010-04-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paskirta bausmė subendrinta su 2006-10-18 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo paskirta ir 2010-01-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme ir galutinė bausmė nustatyta 2 metų 2 mėnesių 1 dienos laisvės atėmimas, 2011-03-03 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 6 mėnesių 21 dienos. 2011-09-26 išbrauktas iš Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos;

5. 2012-03-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

6. 2012-11-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 str. 2 d. (5 nusikalstamos veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.; 187 str. 3 d.; 187 str. 1 d.; 302 str. 1 d.; 214 str. 1 d., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio bausmių sudėjimo būdu paskirta bausmė subendrinta su 2012-03-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė skirta laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams (nuosprendis neįsiteisėjęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 187 str. 3 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2012-01-22 18.00 val. iki 2012-01-28 10.30 val. išdaužęs namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lango stiklą, įsibrovė į vidų, iš kur pavogė elektrines medžio pjovimo stakles, kurių vertė 500 litų, akumuliatorinį suktuvą, kurio vertė 250 litų, kampinį šlifuoklį, kurio vertė 250 litų, grąžtą-perforatorių, kurio vertė 300 litų, tuo padarė nukentėjusiajam D. L. bendrą 1300 Lt dydžio turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d..

Be to, jis tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2012-01-22 18.00 val. iki 2012-01-28 10.30 val. išdaužė namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lango stiklą, 300 Lt vertės, tuo padarė nukentėjusiajam D. L. 300 Lt dydžio turtinę žalą, t.y. paarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 3 d..

Kaltinamasis M. T. apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad savo parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu ir laikosi pirminių savo parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu M. T. parodė, kad jis 2011-03-09 buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę. Nukentėjusiojo D. L. nepažįsta. Tiksliai neatsimena kada, bet jo manymu maždaug laikotarpiu nuo 2012-01-22 iki 2012-01-28 važinėdamas po sodus pamatė, kad soduose esančiame name, kuris stovi posūkyje, yra išdaužtas lango stiklas, durys praviros, todėl nusprendė pasižiūrėti, kodėl išdaužtas lango stiklas ir užėjo į namo vidų. Užeidamas į namą, jis galimai susižeidė ranką į stiklą. Durų užraktas sugadintas nebuvo, durys užrakintos nebuvo. Namo viduje nieko nebuvo, matėsi, kad ten vyksta statybos, jokių daiktų viduje jis nerado. Jis vaikščiodamas po namą, kuris buvo tuščias, apžiūrėjo pirmą namo aukštą, vėliau nuėjo į antrą. Išėjo iš namo ir išvažiavo į miestą. Apie tai, kad į namą yra įsilaužta, jis niekam nepranešė. Jo manymu, jo kraujas minėtame name liko tuomet, kai jis atidarinėjo duris, o stiklas buvo išdaužtas. Durų rankenos iš išorės nebuvo, rankena buvo tik viduje. Durys atsidaro į išorę, todėl jis kišo ranką pro stiklą į vidų, kad atidarytų duris. Žaizda nebuvo didelė, jis jos net pats nepastebėjo. Būdamas namo viduje jis žibintuvėlio neturėjo, buvo tamsu, jokių daiktų viduje nebuvo, jis nieko nelietė (b.l. 61-63). Pagarsinus parodymus, kuriuos kaltinamasis patvirtino, papildomai paaiškino, kad po namą jis vaikštinėjo dėl įdomumo, name esantį kirvį čiupinėjo, kodėl – nepamena. Taip pat paaiškino, jog vaikščiodamas tamsoje jis čiupinėjo daiktus. Su savimi turėjo žiebtuvėlį ir juo pasišviesdavo.

Teisme apklaustas nukentėjusysis D. L. paaiškino, kad turi sodo sklypą, esantį adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namas yra pastatytas, tačiau įrenginėjamas namo vidus. 2012-01-22 apie 18.00 val. jis išvažiavo, namo duris užrakino, langai buvo taip pat uždaryti ir tvarkingi, viskas buvo palikta tvarkingai. 2012-01-28 apie 10.30 val. jis atvažiavo prie savo statomo namo ir pastebėjo, kad aplink namą išmindžiotas sniegas, atkreipė dėmesį į paliktus pėdsakus, ir mano, jog tai buvo vieno asmens pėdsakai. Įsibrauta buvo per langą, o išeita per katilinės duris, kurios atsirakina iš vidaus. Apėjęs namą, jis pastebėjo, kad vieno lango stiklas yra išdaužtas, ir prie minėto lango esančios katilinės durys atviros. Įėjęs į namą ir apsižiūrėjęs, jis pamatė, kad buvo versti daiktai. Iki lango buvo atsineštas dujų balionas, susivyniotas senas prožektorius ir pastatytas prie išėjimo, mano, jog galimai mėginta išeiti per langą, tačiau buvo nueita į garažą, kuriame buvo rasti įrankiai ir rastas išėjimas iš namo pro duris. Taip pat jis pastebėjo ir prie kelio paliktas žymes ant sniego, kas patvirtina, jog staklės buvo atneštos, padėtos, vėl buvo grįžtama atgal, tikslu susidėti kitus daiktus. Kelias buvo išvažinėtas, tai buvo automobilio žymės. Pažymėjo, jog lango pamatyti nuo kelio pusės neįmanoma, nes tai langas, kurio niekas negali pamatyti, jį galima pamatyti tik įėjus į kiemą. Durys ir langas yra iš miško pusės. Pamatęs įsilaužimo pėdsakus apie tai jis pranešė policijai ir tik atvykus policijos pareigūnams kartu įėjo į namo vidų. Iš namo buvo pavogtos elektrines medžio pjovimo stakles, kurių vertė 500 litų, akumuliatorinis suktuvas, kurio vertė 250 litų, kampinis šlifuoklis, kurio vertė 250 litų, grąžtas-perforatorius, kurio vertė 300 litų. Dėl išdaužto lango stiklo padaryta 300 Lt žala. Bendra turtinė žala – 1600 Lt. Draudimas padengė lango sugadinimą. Prašo atlyginti 1300 Lt dydžio žalą.

Dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad D. L. pateikė pagrobtų darbo įrankių dokumentų kopijas (b.l. 26-36).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas objektas yra statomas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namas yra vieno aukšto, su langais ir durimis. Durys yra seifinės, vienas lango stiklas yra išdaužtas, iš lauko pusės ant palangės matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Įėjus į namą, dešinėje pusėje matyti praviros durys į garažo patalpą, jos viduje sudėtos įvairios statybinės medžiagos. Koridoriuje – hole yra židinys, kampe stovi medinis stalas, ant kurio yra dujinė viryklė, su juodos spalvos žarna, be dujų baliono. Ant minėtos žarnos matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Šalia guli kirvis, ant jo medinio koto matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Kitas koridorius yra tuščias, matyti išdaužtas lango stiklas, ant palangės iš lauko pusės matyti raudona dėmė, panaši į kraują. Kiti namo kambariai yra tušti. Atlikus apžiūrą buvo paimta: panašaus į kraują pėdsako nuoplova, paimta nuo lango rėmo apačios, panašių į kraują pėdsakų nuoplova, paimta nuo kambaryje gulėjusio kirvio koto ir guminės žarnos (b.l. 6-7).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirtų pateiktų dviejų tamponų su nuopjovomis, padarytomis 2012-01-28 įvykio vietos apžiūros metu name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b.l. 12-13).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro pranešime nurodyta, kad žmogaus kraujo genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys yra M. T. (b.l. 10).

Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu užfiksuota, kaip iš M. T. buvo paimti DNR lyginamieji pavyzdžiai (b.l. 14).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, paimtomis įvykio vietos apžiūros metu, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su M. T. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. T. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000001% (b.l. 18-19).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu M. T. kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino, parodė, jog kaltinime minėtame name jis buvo, tačiau jokių daiktų nevogė, o jo pėdsakai galimai liko, nes jis vaikščiodamas po namą tamsoje iš įdomumo lietė rankomis daiktus. Tokiais kaltinamojo parodymais teismas netiki ir vertina juos kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas ir žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Be to, šie parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo M. T. kaltę patvirtinantiems įrodymams, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o savo parodymų, jog nusikalstamų veikų daryme M. T. nedalyvavo ir daiktų negrobė ir tik dėl įdomumo įėjo į namo vidų, nes važiuodamas pamatė, kad soduose esančiame name, yra išdaužtas lango stiklas, o durys praviros, todėl nusprendęs pasižiūrėti, jis įėjo į vidų, jis teisme įtikinamai paneigti negalėjo. Apklaustas teisme nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, jog lango pamatyti nuo kelio pusės neįmanoma, nes tai langas, kurio niekas negali pamatyti, jį galima pamatyti tik įėjus į kiemą, nes durys ir langas yra iš miško pusės. Taip pat paaiškino, jog daiktai buvo verčiami, palikti pėdsakai sniege buvo vieno asmens pėdsakai, taip pat jis pastebėjo ir daiktų nešimo pėdsakus. Taip pat nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, kad išvažiuodamas iš namo jis namo duris užrakino, langai buvo taip pat uždaryti ir viskas buvo palikta tvarkingai, buvo paimti vertingesni daiktai, tuo tarpu dujų balionas, kuris buvo atneštas prie lango, susivyniotas senas prožektorius, palikti. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta: panašaus į kraują pėdsako nuoplova, paimta nuo lango rėmo apačios, panašių į kraują pėdsakų nuoplova, paimta nuo kambaryje gulėjusio kirvio koto ir guminės žarnos. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, paimtomis įvykio vietos apžiūros metu, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su M. T. genotipu, tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. T. lokusų genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000001%. Kaltinamojo parodymai, kad jo DNR pėdsakai galėjo atsirasti nes jis vaikščiodamas po namą galėjo jos palikti nes lietė daiktus, paneigti virš paminėtais ir aptartais įrodymais, nuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Netikėti nukentėjusiojo parodymais, specialisto išvadomis, teismas neturi pagrindo. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų susiję su kaltinamuoju kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti. Svarbu pažymėti ir tai, kad pats kaltinamasis apklausiamas teisme negalėjo paneigti padarytų nusikalstamų veikų įrodančių požymių, tik bandė visiškai kitaip traktuoti savo veiksmus. Taip pat teismas pažymi, kad nuo M. T. įsibrovimo į patalpą momento iki namo savininko atvykimo ir įsilaužimo žymių aptikimo momento, kaltinime išvardintų daiktų neradus, vertinama kaip jų pagrobimas, kurį, bylos duomenimis, galėjo padaryti tik M. T.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis M. T. padarė jam inkriminuotas veikas, kurios teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d, bei 187 str. 3 d., kadangi jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas tiesiogine tyčia, įsibrovė į svetimo namo vidų ir pagrobė bendros 1300 Lt vertės svetimą, nukentėjusiajam D. L. priklausantį turtą, o turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, M. T. tyčia išdaužė namo lango stiklą, 300 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam D. L. 300 Lt dydžio turtinę žalą, kurios vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę M. T. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jis, esant neišnykusiems teistumams, padarė 1 apysunkį tyčinį nusikaltimą, 1 baudžiamąjį nusižengimą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę, jis praeityje teistas 5 kartus, 2012-11-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tame tarpe ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, išvadų iš praeitų teistumų nedaro, nedirba, dėl ko teismas daro išvadą, jog legalaus pragyvenimo šaltinio M. T. neturi, o lėšas įsigyja pragyvenimui nusikalstamu būdu, jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b.l. 87-89), psichiatrijos ligoninėse negydytas (2 t., b.l. 120, 122), į narkologinę įskaitą neįrašytas (2 t., b.l. 121). Teismas įvertinęs visas minėtas aplinkybes mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą, už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, jis suimtas kitoje byloje, Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka M. T. sulaikytas nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, jog 2012-11-06 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nėra bendrintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti ir tirti: du popieriniai vokai su nuoplovomis, perduoti saugoti į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b.l. 20, 21) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Byloje nukentėjusysis bei civilinis ieškovas D. L. pareiškė civilinį ieškinį 1600 Lt sumai turtinei žalai atlyginti (b.l. 24). Teisminio bylos nagrinėjimo metu jis paaiškino, jog žalą už sugadintą langą jam atlygino draudimas atlygino draudimas, todėl civilinį ieškinį mažina ir prašo iš kaltinamojo priteisti 1300 Lt už pagrobtus daiktus.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Byloje nustatyta, jog dėl M. T. nusikalstamų veikų nukentėjusysis D. L. patyrė turtinę žalą. Ieškinys pagrįstas D. L. pateiktais pagrobtų darbo įrankių dokumentais (b.l. 26-36), nukentėjusiojo parodymais, kita surinkta rašytine bylos medžiaga, žalos dydis yra realus, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308 straipsniais,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.; 187 str. 3 d. ir jam paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (D. L. turto pagrobimas įsibraunant į patalpą) - 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. (dėl D. L. turto sugadinimo) – 40 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes, apėmimo būdu, subendrinti ir paskirti M. T. galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-11-29.

Tenkinti D. L. civilinį ieškinį. Priteisti iš M. T. 1300 Lt D. L. naudai jo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti ir tirti: du popierinius vokus su nuoplovomis, perduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą (b.l. 20, 21) – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Teisėjas Olegas Zaicevas