- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e1-1854-1138/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- K. J.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) autokrautuvo vairuotoju, anksčiau teistas 2 kartus, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri subendrinta su 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies sudedant ir skirta galutinė bausmė septyni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti darbą, būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. J. 2021 m. lapkričio 17 d., apie 5.50 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,89 promilių), smurtavo prieš savo artimą šeimos narį – sugyventinę E. P., tai yra, tyčia vieną kartą delnu sudavė jai į dešinį skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą. Šiais veiksmais K. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Kaltinamasis K. J. prisipažino visiškai ir parodė, kad į psichiatrinę ar narkologinę įskaitą neįrašytas, psichinėmis ligomis niekada nesirgo, galvos traumų neturėjo, priklausomybių neturi. Su E. P. draugauja septynerius metus, iš jų penkerius metus gyvena kartu. Turi du bendrus mažamečius vaikus. Visą laiką gyveno kaip šeima, yra artimi, vedė bendrą ūkį, kartais, kaip ir visi šeimoje, pasipykdavo. Pykčiai kildavo tik dėl to, kad jis nesaikingai vartojo alkoholį. Šiuo metu su sugyventine E. apie tris savaites gyvena atskirai. Ji po paskutinio jo išgėrimo labai supyko ir supykusi išsikraustė iš jų nuomojamo buto. Tačiau tai laikinas išsiskyrimas, mano, netrukus jie ir vėl susitaikys. Patikslino, kad E. P. nedirba, būna su jų 1,6 metų ir 5 metų amžiaus mažamečiais vaikais, todėl jis ją pilnai išlaiko. Yra dirbantis. Kaip ir sakė, maždaug prieš tris savaites E. P. supykusi ant jo su jų vaikais išsikraustė ir šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis gyvena bute, (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis 2021 m. lapkričio 16 d., po darbo, apie 19.00 val., netoli PC „Maxima“, garaže su draugais vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę. Išgėrė daug degtinės ir stipriai apsvaigo, todėl to, kas vyko vėliau, jis visiškai neprisimena. Prisimena tik, kad kitos dienos naktį nepažįstamas asmuo jį rado prie upelio. Neprisimena, kelinta valanda tuo metu buvo ir kur tas asmuo jį tiksliai rado. Jam iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį parvežė į butą adresu (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad jis negalėjo įeiti į savo butą, nes buvo pametęs raktus, todėl nusprendė eiti pas sugyventinę Ernestą ir pas ją permiegoti. 2021 m. lapkričio 17 d., maždaug įtarime nurodytu laiku, apie 5.50 val., jis nuėjo pas savo sugyventinę E. P., į (duomenys neskelbtini). Jai atidarius lauko duris, jis įėjo į vidų. Prisimena, kad E. P., pamačiusi jį tokios būsenos, neblaivų, kaip visada pradėjo ant jo šaukti, priekaištauti. Supranta, kad E. į vidų jo įleisti nenorėjo, nes bijojo, kad nepažadintų jų mažamečių vaikų, nenorėjo triukšmo, be to ir pyko vėl pamačiusi jį girtą. Nors E. jį ir varė lauk, tačiau jis išeiti nenorėjo, nes realiai neturėjo kur eiti. Raktus nuo buto buvo pametęs. Matydamas, kad su E. nepavyksta gražiuoju susitarti ir nenorėdamas eiti į lauką, prisipažįsta, kad nesusivaldė ir vieną kartą tyčia jai delnu sudavė per veidą. Tiki, kad dėl to ji patyrė fizinį skausmą, todėl dėl padarytos nusikalstamos veikos jis prisipažįsta visiškai. Pripažįsta, kad jo tokius veiksmus įtakojo tai, jog buvo neblaivus. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei, atsiprašys sugyventinės E. P.. Įvykio metu jie su E. koridoriuje buvo dviese. Įvykio niekas daugiau nematė. Neprieštarauja, jog esant galimybei, ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Papildo, kad neprisimena, jog 2021 m. lapkričio 16 d., apie 23 val., t. y. prieš įvykį, būtų dar atėjęs pas E. P. ir tarp jų vykęs žodinis konfliktas. Kaip ir sakė, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, prisimena tik įvykius nuo to laiko, kai policijos pareigūnai jį parvežė namo į butą (b. l. 67–70).
3. Kaltinamojo K. J. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nukentėjusioji E. P. nurodė, kad kartu su savo buvusiu sugyventiniu K. J. ne santuokoje gyveno apie septynis metus, gyveno jo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Kartu augino jų bendrus vaikus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini). Jos iniciatyva dėl netinkamo sugyventinio K. J. elgesio ji nusprendė išsiskirti su juo ir gyventi atskirai. Kartu nebegyvena nuo šių metų spalio 30 dienos. Šiuo metu su vaikais ji gyvena nuomojamame name, (duomenys neskelbtini). Kadangi K. J. nedraudžia matytis su vaikais, jis dažnai ateina juos aplankyti. Su jos sprendimu gyventi atskirai K. J. nesusitaikė, todėl dažnai jai rašo į mobilų telefoną bandydamas susitaikyti. 2021 m. lapkričio 16 d., apie 23.00 val., K. J. paskambino jai į mobilų telefoną ir pasakė, kad nori ateiti pasikalbėti. Ji atsakė, kad dėl to, kad jis yra neblaivus, jos namuose jis yra nepageidaujamas. Apie 23.15 val. K. J. vis tiek atėjo. Tada jis iš kiemo pasišalino. Apie 05.45 val. ji išgirdo beldimą į lauko duris ir prašymą įsileisti į vidų. Iš balso suprato, kad tai jos buvęs sugyventinis K. J.. Jai atidarius duris ir pakartojus, kad jis šiuose namuose nepageidaujamas, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, jai būnant koridoriuje, K. J. delnu vieną kartą sudavė jai į dešinį skruostą, tokiu būdu sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Iškart po suduoto smūgio į veidą, ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė pagalbą. Atvykę pareigūnai K. J. sulaikė. Konflikto metu namuose buvo, tačiau konflikto nematė, nes miegojo, jos mažamečiai vaikai. Papildo, kad K. J. jos atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, ji jam atleido ir pretenzijų nebeturi. Civilinio ieškinio nereiškia. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 12–13; 43–45).
5. 2021 m. lapkričio 17 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas E. P. pareiškimas, įvykio vietos ir patalpų apžiūra, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–24).
6. 2021 m. lapkričio 17 d. asmens apžiūros protokole, foto lentelėje, užfiksuoti E. P. padaryti sužalojimai – dešinės pusės žandikaulio apačioje matomas paraudimas. Apžiūrint kaklą ir kitas veido vietas akivaizdžių sužalojimų nesimato (b. l. 25–30).
7. 2021 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotas ant nukentėjusios E. P. dešinės pusės žandikaulio apačios paraudimas. Didelis susijaudinimas. K. J. buvo akivaizdžiai neblaivus (2,89 promilės) (b. l. 31–34).
8. 2021 m. lapkričio 17 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą užfiksuota, jog E. P. atsisakė vykti pas ekspertą dėl pirminio vienos srities kūno tyrimo (b. l. 39–40).
Motyvuojamoji dalis
9. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą nepaliekant žymių bei sukeliantį fizinį skausmą.
10. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis K. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamojo K. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, jis savo kaltę pripažino.
11. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis K. J. smurtavo savo šeimos nario – sugyventinės E. P. atžvilgiu, t. y. 2021 m. lapkričio 17 d. apie 5.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,89 promilių), tyčia šeimos nariui – sugyventinei E. P. – delnu sudavė į dešinį skruostą, tuo padarydamas dešinės pusės žandikaulio apačios paraudimą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai E. P. fizinį skausmą.
12. Kaltinamojo K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
13. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo K. J. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 20 parų arešto bausmę.
14. Kaltinamasis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 92–97).
15. Teismas, skirdamas K. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jo asmenybę, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 89), teistas, paskutinį kartą 2019 m. lapkričio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri subendrinta su 2019 m. sausio 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme iš dalies sudedant ir skirta galutinė bausmė septyni mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti darbą, būti namuose nuo 23 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 74–83), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 84–87), taip pat atsižvelgia į K. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
16. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą (BK 46 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas taip pat sprendžia, kad nėra pagrindo kaltinamajam atidėti bausmės vykdymo, kadangi jau buvo nuteistas laisvės apribojimo bausme, savo nuostatų nekeičia, konfliktus sprendžia smurtu.
17. Į K. J. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. lapkričio 17 d. 6.10 val. iki 2021 m. lapkričio 18 d. 10.15 val. (dvi paros) (b. l. 53; 63).
18. Kaltinamajam K. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. J. galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į K. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 17 d. 6.10 val. iki 2021 m. lapkričio 18 d. 10.15 val. (dvi paras), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad dvi paras arešto bausmės kaltinamasis yra atlikęs.
Kaltinamajam K. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.
Nuteistasis, kuriam paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.