Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

2025 m. vasario 11 d. apie 17²⁰ val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje tyčia kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai I. G. į veido sritį ir padarė veido sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairio skruosto-žando srityje, kraujosruva kairio žando gleivinėje, poodine kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-žando-nosies srityje, kraujosruva po kairės akies jungine, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamojo (įtariamojo) G. A. paaiškinimais, užfiksuotais 2025 m. vasario 26 d. ir 2025 m. kovo 27 d. apklausos protokoluose, kuriuose nurodyta, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Kaltinamojo (įtariamojo) teigimu, jis dėl (duomenys neskelbtini) gulėjo į (duomenys neskelbtini) ir ten gydėsi. Tai buvo pirmas kartas, kai buvo gydomas dėl minėtos (duomenys neskelbtini). Anksčiau gana dažnai vartodavo alkoholį, tačiau prieš metus ((duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) ir iki 2025 metų vasario (duomenys neskelbtini). Likus kelioms dienoms iki įvykio ėmė vartoti alkoholį, po to nebegalėjo sustoti ir jam pasidarė labai blogai, visiškai nesiorientavo, kas vyksta, todėl ir buvo paguldytas į (duomenys neskelbtini). I. G. yra jo pažįstama. Ją pažįsta daugiau kaip 20 m. Anksčiau su I. (G.) artimų ryšių nepalaikė, prieš apie 8 mėnesius pradėjo susitikinėti, draugauti. Jis pas ją dažnai nueidavo, kartu leisdavo laiką, tačiau bendro ūkio nevedė ir partneriais, kurie gyvena neįregistravę santuokos, nebuvo.

Kaltinamasis (įtariamasis) 2025 m. vasario 11 d. namuose išgėrė 0,7 l butelį degtinės ir du „bambalius“ alaus. Apie 17⁰⁰ val. nusprendė nueiti į parduotuvę ir dar nusipirkti alkoholio. Eidamas į parduotuvę, nutarė užeiti pas I. Žinojo, kad ji iki 17⁰⁰ val. dirba ir kaip tik tuo metu turėjo grįžti. I. jam buvo davusi savo buto raktą. Atsirakinęs duris, jis pateko į jos butą. I. namuose dar nebuvo. Jos laukdamas atsigulė į lovą ir užmigo. Kas buvo po to, dėl girtumo neprisimena. Neneigia, kad I. sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, kaip parašyta pranešime apie įtarimą, ir ją sužalojo. Savo elgesio negali paaiškinti. Mano, kad supyko ant I., nes ši jam liepė išeiti iš buto, taip pat tokiam jo elgesiui įtakos turėjo neblaivumas. Blaivus tikrai nebūtų taip pasielgęs. Neprisimena, kad I. būtų prašęs atiduoti savo banko kortelę. Prieš kelias savaites iki įvykio pas I. paliko banko kortelę, kuri jam buvo nereikalinga. I. jo banko kortele nesinaudojo ir po įvykio ją atidavė. Su I. visada sutarė labai gerai ir jokių pykčių tarp jų nebuvo. Po įvykio I. atsiprašė. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant viešųjų darbų bausmę.

Nukentėjusiosios I. G. parodymais, užfiksuotais 2025 m. kovo 21 d. apklausos protokole, kuriame teigiama, kad G. A. yra buvęs jos draugas. G. (A.) pažįsta daug metų, anksčiau artimų ryšių su juo niekada nepalaikė. Nuo 2024 m. rugpjūčio-rugsėjo pradėjo daugiau bendrauti, susitikinėti, kartu leisdavo laiką, bet bendro ūkio niekada nevedė. G. kažkada buvo užsiminęs apie jų bendrą gyvenimą, tačiau ji kategoriškai pasakė, kad su juo negyvens, gali tik draugauti. Ji daug metų pažįsta G. seserį L. A. ir pastaroji jai sakė, kad G. (duomenys neskelbtini) ir alkoholio nevartoja. Tik todėl sutiko su juo draugauti. Iš pradžių jos ir G. tarpusavio santykiai buvo labai geri. Po Naujųjų metų, tiksliai datos neprisimena, G. davė savo buto durų raktus, nes šis žadėjo atvežti tam tikrus daiktus jos katinui, o be to, pasisiūlė pavedžioti jos šunį, kol ji yra darbe.

Nukentėjusioji I. G. 2025 m. vasario 11 d., baigusi darbą, apie 17¹⁰ val. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). Atsirakinusi buto duris ir įėjusi, svetainėje pamatė ant sofos-lovos miegantį G. Žadino G. ir suprato, kad jis neblaivus. Liepė jam išeiti iš buto. Atsikėlęs G. ją plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Supykusi ji per pokalbių programėlę „Messenger“ paskambino G. seseriai L. (A.) ir papasakojo, kas vyksta. Su L. kalbėjo įjungusi garsiakalbį ir ji girdėjo, kaip G. ją plūsta. Ji norėjo, kad L. arba jos dukra atvažiuotų ir pasiimtų G. L. pasakė, kad nevažiuos, ir pasiūlė kviesti policiją. Nežino, ar G. girdėjo jų pokalbį. Jis tuo metu buvo svetainėje, o ji – virtuvėje. Po to ji trumpam įėjo į svetainę ir pasakė, kad jis apsiramintų ir eitų lauk iš jos buto. Eidama į virtuvę, girdėjo, kad G. eina paskui ją. Virtuvėje ji staiga pajuto smūgį į kairę veido pusę. G. jai sudavė kumščiu vieną kartą į kairį skruostą. Smūgis buvo labai stiprus, todėl jai labai skaudėjo. Sukeltą fizinį skausmą įvertina 10 balų. Vėliau kairys skruostas pamėlynavo. Nuo smūgio sužalota kairio žando gleivinė. Bijodama, kad G. jai vėl nesuduotų, jį stumtelėjo nuo savęs ir, rankoje laikydama mobilaus ryšio telefoną, išbėgo iš buto į kiemą, o po to į kiemą išėjo ir G. Jis reikalavo atiduoti banko kortelę. G. po Naujų metų pas ją namuose paliko jo vardu išduotą banko kortelę, nes buvo pasiėmęs paskolą ir bijojo išleisti visus pinigus. Baimindamasi G., pasakė, kad kol neatvažiuos policija, tol į kambarį neis ir kortelės neatiduos. Tada G. pradėjo šaukti „užmušiu“. Tuo metu ji jau buvo paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešusi apie įvykį. Pirmieji atvyko medikai, su jais grįžo į butą. Medikai ją apžiūrėjo, davė raminamųjų ir į gydymo įstaigą nevežė, patarė kitą dieną kreiptis į šeimos gydytoją. Išvykus medikams, atvyko policijos pareigūnai. Ji kieme išlydėjo medikus. Su pareigūnais ir G. grįžo į butą ir jam padavė banko kortelę, o iš jo pasiėmė savo buto raktą. Policijos pareigūnai išsivedė G. iš jos buto. Ji norėjo rašyti pareiškimą, tačiau pareigūnai pasakė kitą dieną kreiptis į (duomenys neskelbtini) dirbančius pareigūnus. Ji taip ir padarė. Dvi pareigūnės ją atvežė į policijos komisariatą (duomenys neskelbtini), apklausė ir surašė pareiškimą. Tą pačią dieną ji kreipėsi į šeimos gydytoją, nes labai skaudėjo kairę akį, akis buvo sutinusi. Jai iki 2025 m. kovo 10 d. išdavė laikino nedarbingumo pažymėjimą, nes pamėlynavimas persimetė į dešinę akį. Į kitus medikus dėl įvykio metu jai padarytų sužalojimų nesikreipė. 2025 m. vasario 13 d. nuvyko pas teismo medicinos ekspertus apžiūrai. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai išaiškinta. Jo byloje ji nereikš ir pretenzijų G. neturi, tačiau taikytis su juo nenori.

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu, iš kurio matyti, kad 2025 m. vasario 11 d. 17²⁰ val. gautas I. G. pranešimas, kad pažįstamas asmuo ką tik įsiveržė į jos namus ir trenkė kumščiu į veidą. Pranešėja pabėgo iš namų. Pokalbio metu užpuolikas atėjo prie pranešėjos ir grasina. Pranešėja bėgioja po kiemą nuo užpuoliko. Pranešėjai (duomenys neskelbtini) m., ištinusi akis.

Greitosios medicinos pagalbos 2025 m. vasario 11 d. kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad 2025 m. vasario 11 d. 17³³ val. pagal pranešimą atvyko į butą adresu (duomenys neskelbtini). I. G. nustatyta preliminari diagnozė – (duomenys neskelbtini). Skiltyje „Kita“ rašoma, kad vyras kumščiu trenkė į kairę veido pusę.

Nukentėjusioji I. G. 2025 m. vasario 11 d. parašė pareiškimą apie padarytą nusikalstamą veiką ir tą pačią dieną buvo apklausta.

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. vasario 11 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra.

Asmens apžiūros 2025 m. vasario 12 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota nukentėjusiosios I. G. kūno apžiūra. Ant nukentėjusiosios veido, ties kaire akimi, matyti apie 4 cm ilgio ir pločio sumušimas, kraujosruva. Taip pat žemiau sumušimo matyti apie 1 cm ilgio įbrėžimas. Daugiau akivaizdžių sužalojimų ant I. G. veido nematyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2025 m. vasario 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 185/2025(04) teigiama, kad I. G. nustatytas veido sumušimas pasireiškė odos nubrozdinimu kairio skruosto-žando srityje, kraujosruva kairio žando gleivinėje, poodine kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-žando-nosies srityje, kraujosruva po kairės akies jungine. I. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš 1-3 paras iki apžiūros. Jai nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (-ais). I. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. I. G. nustatyti kūno sužalojimai – visi ir kiekvienas atskirai – kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, I. G. nustatytų kūno sužalojimų visuma nėra būdinga vienkartiniam griuvimui iš stovimos padėties vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. vasario 21 d. protokolu, kuriame aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kamera darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. kovo 19 d. protokole užfiksuota garso įrašo, I. G. 2025 m. vasario 11 d. skambinant į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių, apžiūra.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai, fiziškai smurtavus prieš nukentėjusiąją ir padarius jai nežymų sveikatos sutrikdymą, įrodyti, abejoti jo kalte nėra pagrindo ir teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose.

IV. Bausmės skyrimo ir kiti su tuo susiję klausimai

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 6 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant jį visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 30 val./ mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 6 mėnesius viešųjų darbų sumažinti trečdaliu iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant kaltinamąjį visuomenės labui neatlygintinai dirbti po 30 val./mėn. Panaikinti kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Priedus – į IBPS įkeltus vaizdo ir garso įrašus – palikti integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS).

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). Diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Turi oficialaus darbo stažo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol registruotas (duomenys neskelbtini). 2015 m. teistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, 201 straipsnio 2 dalį (už neteisėtą namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimą, laikymą, gabenimą ar realizavimą). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, jog, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastį, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, jų dydį parinkdamas artimą sankcijos vidurkiui (BK 46 str. 2-3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimo bausmė mažinama trečdaliu.

Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam skirta bausmė nebendrinama su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžiu skirta sumažinta 36 MGL (1 800 €) bauda (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam), nes nuosprendis neįsiteisėjęs.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikoma, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė, vėliau panaikinama (BK 139 str. 3 d.).

V. Dėl daiktinių įrodymų

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninis garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje daryto vaizdo ir garso įrašas, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigodamas jį visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 val./mėn.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 6 mėnesius viešųjų darbų sumažinti trečdaliu iki 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigodamas G. A. visuomenės labui neatlygintinai išdirbti po 30 val./mėn. (iš viso – 120 val.).

Viešųjų darbų pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė; vėliau panaikinti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: skaitmeninį garso įrašą iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus; policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytą vaizdo ir garso įrašą, palikti saugoti prie bylos (IBPS); suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Išaiškinti G. A., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.