- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-21
- Bylos Nr.
- AS-146-556-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- V.
- Atsakovas
- Rietavo policijos komisariatui
- Kategorijos
- 63.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir V. S. skundą atsakovui Rietavo policijos komisariatui dėl teikimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. M. ir V. S. skundu administracinio teisės pažeidimo byloje prašė teismą panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikimą dėl jų pareiškimo tyrimo bei perduoti medžiagą Rietavo policijos komisariatui tyrimui atlikti ir patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi pareiškėjų skundą atsisakė priimti. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Konstatavo, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2007 m. gruodžio 29 d. buvo gautas V. M. ir V. S. skundas, kuriuo prašyta panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikimą dėl jų pareiškimo tyrimo ir perduoti medžiagą Rietavo policijos komisariatui tyrimui atlikti, patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn (administracinė byla I-178-342/08). Administracinė byla Nr. I-178-342/08 buvo išnagrinėta, 2008 m. balandžio 25 d. nuspręsta pareiškėjų reikalavimo netenkinti. Tuo remdamasis teismas priėjo išvadą, kad teisme buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir priimti skundą atsisakė.
III.
Pareiškėja V. M. 2008 m. rugsėjo 4 d. atskiruoju skundu (kadangi atskirajame skunde nurodyta, kad pareiškėjai yra V. M. ir V. S., tačiau atskirąjį skundą pasirašiusi tik V. M., laikytina, jog atskirąjį skundą pateikė V. M.) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui išnagrinėti iš naujo. Pareiškėja teigia, kad jos įgaliota draugė siųsdama teismui skundžiamą 2008 m. liepos 30 d. teikimą, apsiriko ir prie teikimo pridėjo ne tą skundą. Paaiškino, kad atsakymą į savo 2008 m. birželio 1 d. pareiškimus dėl S. K. ir S. D. 2008 m. birželio 1 d. išpuolio ir grasinimų nužudyti iš Rietavo policijos komisariato gavo 2008 m. liepos 30 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja prie atskirojo skundo pridėjo naują 2008 m. rugpjūčio 8 d. skundą, prašydama, kad panaikinus skundžiamą nutartį Klaipėdos apygardos administracinis teismas nagrinėtų iš naujo šį jos skundą su priedais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėja V. M. 2009 m. rugsėjo 9 d. atskirajame skunde nurodo, kad jos skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis yra priimta dėl jos ir V. S. skundo, kuriuo jie prašė panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. teikimą (teikimo surašymo data nenurodyta), kurį jie gavo 2007 m. birželio 30 d. Iš atskirojo skundo turinio spręstina, kad jame minimas teikimas buvo surašytas dėl pareiškėjų V. M. ir V. S. 2008 m. birželio 1 d. pareiškimų, kuriais jie skundė S. K. ir S. D. galimai neteisėtus veiksmus (2008 m. birželio 1 d. įsibrovimą į pareiškėjų sodybą grasinant smurtu ir susidorojimų). Iš pareiškėjos atskirojo skundo priedų matyti, kad ištyrus V. M., V. S. 2008 m. birželio 1 d. pareiškimus, Rietavo policijos komisariate buvo surašytas 2008 m. birželio 25 d. teikimas, kuriame padaryta išvada, jog traukti S. K. ir S. D. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174 straipsnį (už nedidelį chuliganizmą) nėra pagrindo (b.l.28,30).
Pareiškėjų skunde, kurį 2008 m. rugpjūčio 13 d. gavo Klaipėdos apygardos administracinis teismas, taip pat teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje minimas 2007 m. birželio 29 d. teikimas. Nustatyta, kad 2008 m. birželio 25 d. ir 2007 m. birželio 29 d. teikimai yra procesiniai dokumentai, kuriais atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl skirtingų veikų.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog 2008 m. balandžio 25 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla I-178-342/08, kurioje atmestas pareiškėjų V. M. ir V. S. skundas, kuriuo jie prašė teismą panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikimą. Skundą nuspręsta atmesti kaip nepagrįstą. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimo matyti, kad Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikime buvo pateikta išvada ištyrus pareiškėjų V. M. ir V. S. 2007 m. birželio 13 d., 2007 m. birželio 15 d. pareiškimus dėl A. K. netinkamo elgesio 2007 m. birželio 12 d. (pasiūlyta patraukti A. K. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ ir 181³ straipsnius). Kaip matyti iš minėto teismo sprendimo, 2007 m. rugpjūčio 21 d. A. K. buvo surašyti du administracinio teisės pažeidimo protokolai: pagal ATPK 50³ straipsnį už tyčinį kai kurių daiktų sugadinimą V. S. sodyboje ir pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį už agresyvų elgesį V. S. sodybos kieme ir gyvenamajame name, išgąsdinant mažametę R. M. (Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarimais A. K. šiose administracinio teisės pažeidimo bylose paskirtos administracinės nuobaudos).
2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 13 d. gautą pareiškėjų skundą priimti atsisakė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu (yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo). Teismas konstatavo, jog Klaipėdos apygardos administraciniame teisme 2007 m. gruodžio 29 d. buvo gautas V. M. ir V. S. skundas, kuriuo prašyta panaikinti Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikimą dėl V. M. ir V. S. pareiškimo tyrimo ir perduoti medžiagą Rietavo policijos komisariatui tyrimui atlikti, patraukti A. K. baudžiamojon atsakomybėn (administracinė byla I-178-342/08). Teismas pažymėjo, kad administracinė byla Nr. I-178-342/08 išnagrinėta, 2008 m. balandžio 25 d. nuspręsta šio pareiškėjų reikalavimo netenkinti. Tuo remdamasis Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. priėjo išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjų skundą vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas.
Pateikta medžiaga nesuteikia pagrindo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį pripažinti pagrįsta.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 23 dalis nustato teismui pateikiamo skundo turinio ir formos reikalavimus. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundą (prašymą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Byloje esantis V. M. ir V. S. skundas nepasirašytas (į bylą Nr.I-541-163/2008 pateikta 2008 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme užregistruoto 2008 m. vasario 12 d. pareiškėjų skundo kopija be pareiškėjų parašų). Teismas šios aplinkybė neįvertino, nors pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatas jei skundas neatitinka įstatymo reikalavimų, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti. Skundo priėmimo klausimas sprendžiamas suėjus terminui, kurį teismas nustatė skundo trūkumams pašalinti. Atsižvelgusi į pareiškėjos V. M. atskirojo skundo argumentus, jog skundą teismui išsiuntusi jos draugė (pareiškėja teigia esanti neįgali, sirgusi ir pati išsiųsti atskirojo skundo negalėjusi) supainiojo siunčiamus dokumentus, o taip pat į aplinkybę, kad teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi išsprendė pareiškėjų nepasirašytą skundą, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra aiški tikroji pareiškėjų valia, t.y. kokį sprendimą ar veiksmą pareiškėjai skundžia 2008 m. rugpjūčio 13 d. Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautu skundu (skunde nurodyta, kad jis surašytas 2008 m. vasario 12 d.). Todėl pareiškėjų 2008 m. rugpjūčio 13 d. pateikto skundo priėmimo klausimas turėtų būti sprendžiamas iš naujo.
Teismas 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje nurodė, kad dėl Rietavo policijos komisariato tyrėjo A. P. 2007 m. birželio 29 d. teikimo apskundimo teisme jau buvo nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau neatsižvelgė į pareikšto reikalavimo turinį ir nepasisakė dėl pareiškėjų reikalavimo ta apimtimi, kuria teismo prašoma perduoti medžiagą policijos komisariatui dėl asmens patraukimo į baudžiamąją atsakomybę, priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnis).
Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai yra skundžiami procesiniai dokumentai, kuriais atsisakoma pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, teismas turi patikrinti, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino skundui paduoti, kadangi tiek atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, tiek procedūros pradėjus šią teiseną turi būti atliekamos ir sprendimai priimami bei apskundžiami vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689-03 konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodekso normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kitas procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus, administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Remdamasis minėta plenarinės sesijos nutartimi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 21 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A4-912-2004) konstatavo, jog organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria pagal šio įstatymo 3 straipsnį sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 bei 109 straipsnių nuostatas, taip pat teismų (apylinkės ir administracinio) bei kitų valstybės institucijų kompetenciją administracinių teisės pažeidimų bylų procese, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad procesinių sprendimų, kuriais atsisakoma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, teisėtumą ir pagrįstumą turi įvertinti teismas: rajono (miesto) apylinkės teismas dėl tų pažeidimų, kurių bylos jiems priskirtos nagrinėti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsnį; kitais atvejais, t. y. kai tam tikrų rūšių administracinių teisės pažeidimų bylas priskirta nagrinėti atitinkamoms valstybės ar savivaldybių institucijoms, procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną teisėtumą ir pagrįstumą turi nagrinėti apygardos administracinis teismas. Teismas konstatavo, jog skundai dėl procesinių sprendimų atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną, taikant įstatymo analogiją, turi būti priimami ir nagrinėjami laikantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų procesą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 3 dalis). Taigi, dėl skundo, kuriuo teismui skundžiamas atsisakymas pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, turi būti taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 293 straipsnio nuostatos dėl skundo teismui padavimo terminų bei tvarkos. Nagrinėjamu atveju teismas minėtomis Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis nesivadovavo.
Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato, kad kartu su atskiruoju skundu, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atsisakymo priimti skundą, apeliacinės instancijos teismui galėtų būti pateiktas naujas skundas ir prašoma, kad grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, būtų nagrinėjamas naujas skundas. Skundo priėmimo klausimą turi spręsti pirmosios instancijos teismas Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų V. M. ir V. S. skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.