Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-08-25 · Civilinė byla Nr. 2-1487-359/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-25
Bylos Nr.
2-1487-359/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Pareiškėjas
E. Š.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities VMI
Advokatai
Laimutė Leonavičienė
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1487-359/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01252-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 116.; 128.2. (S)
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 25 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo E. Š. atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, nedalyvaujant pareiškėjui E. Š., jo įgaliotam atstovui N. P. ir suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. Š., atstovaujamas įgalioto atstovo N. P., kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po savo tėvų M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2008-02-19, ir motinos M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2011-08-28, mirties.

Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime, bei patvirtintais pareiškėjo E. Š. atstovės advokatės Laimutės Leonavičienės teismo posėdžio metu: 2008-02-19 mirė pareiškėjo tėvas M. Š., o 2011-08-28 – mirė motina M. Š.. Pareiškėjo tėvai M. Š. ir M. Š. iki mirties gyveno ir buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas adresu (duomenys neskelbtini). sav. Po tėvų mirties įstatyminiu pirmos eilės įpėdiniu liko jis, jų sūnus E. Š., kitų jo mirusių tėvų įstatyminių ar testamentinių įpėdinių nėra. Nei po 2008-02-19 mirusio tėvo M. Š., nei po 2011-08-28 mirusios motinos M. Š. mirties į notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą nesikreipė ir paveldėjimo bylos po tėvo ir motinos mirties neužvedė. Todėl Kaišiadorių r. savivaldybės 2-ame notaro biure paveldėjimo byla po abiejų tėvų: M. Š. ir M. Š. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas. Po palikėjų M. Š. ir M. Š. mirties liko niekieno nepaveldėtas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su jame esančiais pastatais – gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu, tvartu, viraline, kiemo statiniais (šulinys), esantys (duomenys neskelbtini). Į notarą dėl M. Š. ir M. Š. palikimo priėmimo – niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta, todėl šiuo metu pareiškėjas laikomas praleidusiu įstatymų nustatytą terminą palikimui po tėvų mirties priimti, todėl neturi jokių įstatyminių galimybių pradėti paveldėjimo procedūras ir paveldėti mirusiems tėvams priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Paveldėjimo procedūrų po tėvų mirties nepradėjo, nes mirus tėvui, motina dar buvo gyva, jis visą laiką gyveno su tėvais jiems priklausančiuose namuose, bendras tėvų turtas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tėvo vardu, dėl to manė, kad kreiptis po tėvų mirties į notarą nėra būtina, nes jis ir toliau gyveno tėvų namuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už valdomą turtą, šienavo, dirbo žemę, daržus, perėmė po tėvų mirties likusius jų buities ir asmeninius daiktus. Tėvams esant gyviems, pareiškėjas rūpinosi tėvais, juos prižiūrėjo, rūpinosi ūkio darbais, tėvai kitų vaikų neturėjo, jis yra jų vienintelis sūnus. Visus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą atliko per įstatyme numatytus terminus. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. Z. nurodė, kad M. Š. ir M. Š. turėjo tik vieną sūnų E. Š., jis ir šiuo metu yra pareiškėjo kaimynas. Paaiškino, kad E. Š. šiuo metu tvarko namus, prižiūri žemę, grįžęs į Lietuvą gyvena tėvams priklausiusiame name. Po tėvų M. Š. ir M. Š. E. Š. mirties taip pat liko gyventi sodyboje, ja rūpinosi, ūkininkavo.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. Z. nurodė, kad M. Š. ir M. Š. turėjo tik vieną sūnų E. Š., ji ir šiuo metu yra pareiškėjo kaimynė. Paaiškino, kad E. Š. šiuo metu tvarko namus, prižiūri žemę, grįžęs į Lietuvą gyvena tėvams priklausiusiame name, o kol jo namuose nebūna sodybą tvarko kiti joje gyvenantys žmonės. Po tėvų M. Š. ir M. Š. mirties jų sūnus E. Š. taip pat liko gyventi sodyboje, ja rūpinosi, ūkininkavo.

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (b.l. 37-38, 41).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš gimimo liudijimo kopijos (b.l. 11) matyti, kad E. Š. yra mirusių M. Š. ir M. Š. sūnus. M. Š. mirė 2008-02-19 (b.l. 13), M. Š. – 201108-28 (b.l. 12).

Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimo matyti, kad paveldėjimo byla po E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties nebuvo pradėta ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimo matyti, kad Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro archyvuose nuo 2008-02-19 paveldėjimo byla po M. Š., mirusio 2008-02-19, nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b.l. 14). Atlikus 2015-05-13 paiešką testamentų registre Nr. 1045473, matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo M. Š. testamentų ir palikimo faktų (b.l. 15).

Iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimo matyti, kad Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro archyvuose nuo 2011-08-28 paveldėjimo byla po M. Š., mirusios 2011-08-28, nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b.l. 16). Atlikus 2015-05-13 paiešką testamentų registre Nr. 1045471, matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos M. Š. testamentų ir palikimo faktų (b.l. 17).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žaslių seniūnijos 2015-05-08 pažymų apie asmenų gyvenamąsias vietas (b.l. 18-19) matyti, kad tiek M. Š., mirusio 2008-02-19, tiek M. Š., mirusios 2011-08-28, deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini).

Iš namų valdos techninės apskaitos bylos (adresas (duomenys neskelbtini)) matyti, kad minėtu adresu esančio nekilnojamojo turto savininku įrašytas M. Š., teisinės registracijos Nr. 2199, inventorizuota 1993-03-30 (b.l. 20-35).

Pareiškėjo E. Š. įgalioto atstovo N. P. pareiškime bei teismo posėdžio metu jo atstovės patvirtintas aplinkybes, kad E. Š. po savo tėvų M. Š. ir M. Š. mirties priėmė jų palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, rūpinosi bei tvarkė tėvų paliktą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, patvirtina ir liudytojų R. Z. ir M. Z. liudijimai.

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. M. Š. ir M. Š. sūnus E. Š. iš karto po palikėjų mirties, priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu (t.y. likusiais jų asmeniniais ir namų apyvokos daiktais, sodyba ir kt.) naudojosi ir jį prižiūrėjo, jame gyveno ir gyvena, t.y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjų mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusių tėvų turtą negavo. M. Š. ir M. Š. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, pareiškėjo E. Š., atstovaujamo įgalioto atstovo N. P., pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. , 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė 2008-02-19 mirusio tėvo M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir 2011-08-28 mirusios motinos M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą po jų mirties, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis