- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-173-527/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- J. V. I.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Jonavos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. I. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3030-813/2012 pagal pareiškėjo J. V. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Jonavos skyrius) ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Jonavos rajono apylinkės teisme 2012-11-14 gautas pareiškėjo pareiškimas suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Jonavos skyriui (toliau - Sodra), kuriuo pareiškėjas, tam, kad būtų nustatyta bendrasis darbo stažas ir apskaičiuota senatvės pensija, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam dirbant Jonavos rajono PK gautas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius buvo: 1990 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais – 427,62 rublių, 1991 metų gegužės ir birželio mėnesiais – 576,07 rublių (talonų), 1991 metų rugpjūčio mėnesį – 961,20 rublių (talonų).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-11-15 nutartimi (b. l. 21) atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą suinteresuotam asmeniui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka šiais motyvais:
1. Iš pareiškimo bei jo priedų matyti, kad dėl valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo ir pensijos dydžio apskaičiavimo pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių, kuris 2012-09-13 (b. l. 12) ir 2012-10-12 sprendimais (b. l. 14) nustatė pareiškėjo stažą ir pensijos dydį. Nesutikdamas su šiais sprendimais dalyje dėl draudžiamųjų pajamų dydžio (o ne dėl stažo trukmės) pareiškėjas juos skundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 15), kuri 2012-10-26 raštu (b. l. 16-17) pareiškėją informavo, jog, patikrinus jo pensijos bylą, senatvės pensijos dydis buvo apskaičiuotas teisingai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012-10-26 rašte buvo nurodyta pareiškėjo teisė skųsti šį sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia teise įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 konstatuota, kad teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką ir sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios skundo arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjo atžvilgiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-26 priėmė nepalankų sprendimą, t y. atsisakė perskaičiuoti pensijos dydį, kurio pareiškėjas neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
2. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neprašo nustatyti valstybinio socialinio pensijos draudimo stažo 1990-1991 metų atitinkamu pareiškime nurodytu laikotarpiu, o tik prašo nustatyti šiuo laikotarpiu jo gautą darbo užmokesčio dydį. Dar daugiau, jis teismui pateikė savo darbo stažą patvirtinančius reikiamus dokumentus, išvardintus Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtintuose Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose (toliau – Nuostatai), kurie jau buvo įvertinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir centinės valdybos, o pareiškėjas šio vertinimo neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Vadinasi, pareiškėjas galėjo pateikti ir pateikė nurodytus dokumentus, jie yra šlikę, buvo perduoti į archyvą, buvo galima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius jo darbo stažą nurodytu laikotarpiu ir šia tvarka pareiškėjas jau pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Taigi nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų, suteikiančių teisę pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (šiuo atveju – dėl 1990-1991 metų atitinkamais mėnesiais gauto darbo užmokesčio dydžio) nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas atskiruoju skundu (b. l. 24-25) prašo panaikinti 2012-11-15 nutartį ir spręsti klausimą iš esmės – priimti šį pareiškimą žemiau nurodytais motyvais:
1. Šiuo pareiškimu apeliantas visiškai neprašo teismo nustatyti darbo stažą - jis yra ir taip aiškus, ir Sodra jo neginčija. Problema yra tiktai tame, kad darbo staže keleto mėnesių darbo užmokestis Sodros yra įvertintas 0,00 Lt. Taip atsitiko dėl to, kad esamuose dokumentuose tų mėnesių apelianto gautas darbo užmokestis paprasčiausiai nėra įrašytas. Kadangi Sodra formaliai yra teisi, jos sprendimus skųsti Administracinių bylų teisenos tvarka nėra jokios prasmės. Sodra neturi teisės nustatinėti šių faktų kitaip, kaip tiktai iš esamų dokumentų. Apeliantas negali pateikti nei Sodrai, nei Lietuvos administraciniam teismui jokių dokumentų, įrodančių minėtų mėnesių apelianto darbo užmokesčio dydį, nes jų paprasčiausiai nėra. Dokumentuose, kuriuos apeliantas pateikė Sodrai, šie duomenys nenurodyti, o kitų dokumentų nėra. Dėl to negalima kitokia, t. y. ne teismo (nustatant juridinę reikšmę turintį faktą), tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių apelianto gauto darbo užmokesčio dydį nurodytais mėnesiais.
2. Nustačius prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, apeliantui būtų paskirta didesnė, negu apskaičiuota ir mokama, valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Taigi yra visos įstatyme nustatytos sąlygos, suteikiančios teisę apeliantui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ši teisė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnyje, 444 straipsnio 1 dalyje, 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Nuostatų 24 punkte nurodyta, kad jeigu asmuo negali įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993-12-31, dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, nepaisant priežasčių, nurodyti darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka. Pažymėtina, kad nei Sodrai, nei jos teritoriniams skyriams tokios teisės nesuteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010). Būtent šią LAT nutartį teisėjas cituoja ir ginčijamoje nutartyje. Tai kiek keistoka, kadangi šia LAT nutartimi buvo panaikintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys atsisakyti priimti analogišką pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir klausimas grąžintas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
3. Teisėjas ginčijamoje nutartyje cituoja ir LAT nutartį Nr. 3K-3-39/2008, kas akivaizdžiai irgi netinka šiuo atveju, nes bylos, kurioje priimta ši nutartis, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo apelianto pareiškime nurodytų aplinkybių. Išnagrinėtoje byloje pareiškėjas siekė gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas. Pagal Pensijų įstatymo nuostatas sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas priima VSDF valdybos teritoriniai skyriai, o asmuo, nesutikdamas su priimtu sprendimu, turi teisę apskųsti jį įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, o ne nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą, dėl kurio įstatyme įtvirtinta kitokia tvarka ir sąlygos (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDF) valdybos Kauno skyrius 2012-09-13 sprendimu Nr. 10.19-54732 (b. l. 12) buvo nusprendęs pareiškėjui skirti 1.071,06 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2012-09-21 iki gyvos galvos. Sprendime buvo nurodyta, jog pagal VSD pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 36 punktą, jeigu visi dokumentai apie išmokėtą (apskaičiuotą) atlyginimą išlikę, tačiau juose nėra duomenų apie asmens uždarbį, tokie laikotarpiai, buvę iki 1991-06-01, įtraukiami į pajamų koeficiento apskaičiavimą imant vietoj pajamų nulius. Kadangi pareiškėjo pateiktose darbo užmokesčio kortelėse už 1990 metus, užpildyti tik sausio – birželio mėnesiai, o 1990 metų draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuotas vertinant, kad nuo 1990-01-01 iki 1990-06-30 gautos pajamos 20,66 Lt, o laikotarpiu nuo 1990-07-01 iki 1990-12-31 pajamos 0,00 Lt. 1991 metų asmens kortelėje nėra priskaičiuotas darbo užmokestis už balandžio, gegužės, birželio ir rugpjūčio mėnesius, todėl vertinant 1991 metų draudžiamąsias pajamas, balandžio ir gegužės mėnesį pajamos yra 0,00 Lt, o birželis ir rugpjūtis neįskaitomi į stažą (pagal Nuostatų 36 punktą). Tačiau VSDF valdybos Kauno skyrius 2012-10-12 sprendimu Nr. 10.19-61898 (b. l. 14) nusprendė skirti pareiškėjui 1.062,70 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2012-09-21 iki gyvos galvos, apskaičiuotą atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija, įgytą 34.1722 m. trukmės stažą bei 1989, 1990, 1991, 1992, 1993, 1994, 1995, 1996, 1997, 1999, 2000, 2001 ir 2002 metais turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 1.6142 ir 4.7968. Pagal šiuos stažo ir pajamų duomenis bei 2012 m. spalio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360,00 Lt) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1.488,00 Lt) apskaičiuotas pensijos dydis šių metų rugsėjo mėnesį yra 1.062,70 Lt. 2012-10-15 VSDF valdybos Kauno skyrius Jonavos skyriaus rašte (b. l. 13) pareiškėjui nurodyta, jog dėl pensijos skyrimo yra priimtas naujas sprendimas, atsižvelgiant į tai, jog pažymoje apie draudžiamąsias pajamas 1991 m. birželio ir rugpjūčio mėnesiais uždarbis nenurodytas, todėl šie laikotarpiai įtraukti į draudžiamųjų pajamų koeficiento apskaičiavimą imant vietoj pajamų nulius.
Išnagrinėjusi pareiškėjo 2012-09-06 skundą (b. l. 15), VSDF valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-26 sprendimu (b. l. 16-17) konstatavo, jog pareiškėjui 2012-10-12 sprendimu paskirta senatvės pensija yra apskaičiuota teisingai, ją apskaičiuojant atsižvelgta į 34 m. 2 mėn. 2 d. (34,1722 m.) stažą (iš jų 25 m. 2 mėn. 2 d. (25,1722 m.) – stažas iki 1994-01-01) be palankiausių penkerių paeiliui einančių kalendorinių metų (198-1993 m.) draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas iki 1994-01-01 yra 1,6412, ir 1994-2002 m. draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994-01-01 yra 4,7968.
Nustatyta, jog apeliantas minėto sprendimo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka neskundė, o 2012-11-14 kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nurodydamas, jog formaliai Sodra yra teisi, jai nesuteikta teisės nustatinėti šių faktų kitaip, kaip tik iš dokumentų, todėl apskundimas jos sprendimų yra beprasmis, tuo labiau, kad jis pareiškimą grindžia ir liudytojų parodymais.
Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardintoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).
Pažymėtina, jog VSDF valdybos 2012-10-26 rašte buvo aiškiai nurodyta pareiškėjo teisė skųsti šį sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia teise įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausio Teismo 2008-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008 konstatuota, kad teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka, neginčijant tokio institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įstatymo įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką ir sąlygas, tai tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444-448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios skundo arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu VSDF valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-10-26 priėmė jam nepalankų sprendimą, t. y. atsisakė perskaičiuoti pensijos dydį, tačiau pareiškėjas šio jam nepalankaus sprendimo neskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nesutiktina su pareiškėju, kad jam ir nebuvo jokio pagrindo skųsti formaliai teisingo VSDFV sprendimo, kadangi VSDFV nesuteikta teisė pagal liudytojų parodymus nustatinėti asmens turėtų tam tikrais laikotarpiais draudžiamųjų pajamų dydžius. Kaip jau minėta, teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios skundo arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. O tai, kad egzistuotų draudimas, pareiškėjui ginčijant jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą, remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (tarp jų ir liudytojų parodymais – nenustatyta). Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais. Vadinasi, pareiškėjas, apskundęs VSDFV sprendimą administraciniam teismui, galėjo tiek ginčyti VSDFV atliktą jo pateiktų išlikusių dokumentų (asmens kortelių atlyginimams paskaičiuoti) vertinimą, tiek ir teikti bet kokius kitus naujus įrodymus (tame tarpe ir prašyti apklausti liudytojus) savo reikalavimams pagrįsti.
Be to, pažymėtina, jog, vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų LRV 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai), 36 punktu, ,,jeigu visi dokumentai apie išmokėtą (apskaičiuotą) atlyginimą išlikę, tačiau juose nėra duomenų apie asmens uždarbį, tokie laikotarpiai, buvę iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiami į pajamų koeficiento apskaičiavimą, imant vietoj pajamų nulį.“ Vadovaujantis Nuostatų 30 punktu, ,,Draudžiamosios pajamos (...) įrodomos darbdavių (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis įmonės, įstaigos, organizacijos turimais dokumentais apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas, likviduotų institucijų, įstaigų ar įmonių funkcijų perėmėjų, o jeigu jų nėra – steigėjo funkcijų vykdytojų (atskiru susitarimu jų įgaliotų juridinių asmenų, teikiančių jiems dokumentų saugojimo paslaugas ir turinčių licenciją tokiai veiklai) pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais ir patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, taip pat valstybinės archyvų sistemos įstaigų ar savivaldybių archyvų pažymomis, patvirtintomis vadovo parašu ir antspaudu, arba šiose įstaigose ir archyvuose saugomų dokumentų apie asmeniui apskaičiuotas (išmokėtas) pajamas nuorašais ar išrašais.“
CPK 446 straipsnis nustato, jog pareiškime turi būti nurodoma ne tik tikslas, kuriam reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (1 p.), bet ir priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (2 p.), o taip pat įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą bei kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (3 p.).
Kaip matyti iš pareiškimo, jame pareiškėjas net neteigia ir neįrodinėja, kad tam tikri dokumentai apie išmokėtą (apskaičiuotą) atlyginimą (pavyzdžiui, darbdavio įsakymai apie mokėtiną atlyginimą, jo priedus ar premijas, taip pat algalapiai ar kt.) yra neišlikę (tiek pačioje įmonėje, tiek archyvuose). Be to, pareiškėjas net neteigia ir neįrodinėja, kad tiek šių, tiek visų kitų Nuostatų 30 punkte išvardintų dokumentų jis negalėjo gauti (pavyzdžiui, kad kreipėsi dėl jų gavimo, bet jam buvo atsakyta neigiamai).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi LAT suformuota praktika (LAT 2008-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną bendrosios kompetencijos teisme civilinio proceso tvarka ypatingąja teisena. Nesutiktina su apeliante, kad nagrinėjamų bylų aplinkybės yra skirtingos. Nežiūrint į tai, kad toje byloje pareiškėjas siekė gauti kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas (o šioje byloje –didesnę senatvės pensiją, tačiau pažymėtina, kad tiek sprendimą dėl kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, tiek ir sprendimą dėl senatvės pensijos priima VSDF valdybos teritoriniai skyriai to paties įstatymo pagrindu, t. y. 1994-07-18 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, numatančio (45 str.), jog VSDF administravimo įstaigų sprendimai gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka VSDF valdybai, kurios išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi LAT 2010-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010), kadangi bylos, kurioje priimta ši nutartis, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Pažymėtina, jog toje byloje buvo konstatuota, jog ,,pareiškėja negali pateikti nurodytų dokumentų, nes jie neišlikę, į archyvą neperduoti, negalima kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių jos darbo stažą nurodytu laikotarpiu“. Šioje gi dabar nagrinėjamoje byloje pats pareiškėjas net neteigia, kad dokumentai neišlikę, kad archyvui neperduoti, o, be to, ginčas šioje byloje yra ne dėl darbo stažo, o dėl draudžiamųjų pajamų dydžio.
Kadangi atskirasis skundas visiškai nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismas jį atmeta, o teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Pažymėtina, jog pareiškėjas, jo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo teismui atsisakius priimti, dar turi galimybę, pasinaudojęs praleisto termino atnaujinimo institutu, kreiptis į teismą ir apskųsti VSDF valdybos ir VSDF valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl senatvės pensijos perskaičiavimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.