Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-03-19 · Civilinė byla Nr. 2-1232-924/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-19
Bylos Nr.
2-1232-924/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09789-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
L. S.
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Elmaras Urbonas, Ona Klinavičienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1232-924/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09789-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.5.3.; 2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 3.2.3.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2018 m. kovo 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas E. P.,sekretoriaujant Samantai Vicbelytei,dalyvaujant ieškovės L. S. atstovei advokatei Onai Klinavičienei,atsakovui R. B., jo atstovui advokatui Elmarui Urbonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos, netesybų priteisimo, nuostolių atlyginimo, ir pagal atsakovo R. B. priešieškinį ieškovei L. S. dėl susitarimo ir pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimų į juos argumentai

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo: 1) palikėjo Ž. B. išlaikymo išlaidas nuo 2015-01-01 iki (duomenys neskelbtini) - 1 498,80 Eur; 2) palikėjo Ž. B. išlaidas vaistams ir medicinos priemonėms - 302,73 Eur; 3) palikėjo Ž. B. laidojimo išlaidas - 740,44 Eur; 4) palikėjo Ž. B. kapavietės sutvarkymo išlaidas - 2837,66; 5) patirtas išlaidas, minint Ž. B. atminimą, 145,00 Eur; 6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisiją - 2454,24 Eur; 7) pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas – 2737,27 Eur; 8) 10 000,00 Eur netesybų; 9) bylinėjimosi išlaidas (b.l. 101-104).

1.1. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė Ž. B., su kuriuo nuo 2008 m. gyveno faktiniuose šeiminiuose ryšiuose. Gyvendami kartu ir vesdami bendrą ūkį, kartu pirko registruojamą ir kilnojamąjį turtą, turėjo bendras santaupas, bendrai investavo pinigus į fondus, lakštus. 2015 m. rugpjūčio 27 d. ji kreipėsi į Alytaus miesto 2-jo notarų biuro notarę Rasuolę Sereikienę, prašydama išduoti pažymą, ar notarų biure yra pradėta paveldėjimo byla dėl Ž. B. turto paveldėjimo, ar išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Notarei Rasuolei Sereikienei nurodė faktines aplinkybes, kad po Ž. B. mirties tapti paveldėtoju pagal įstatymą gali pretenduoti Ž. B. brolis R. B.. Kadangi gyvenant kartu su Ž. B. buvo įgytas turtas, sukauptas finansinis turtas, galėjo iškilti klausimas dėl dalies turte nustatymo, todėl notaro prašė neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą. Nurodė galimas pasekmes, kad geruoju nesusitarus su R. B., bus priversta kreiptis į teismą.

R. B., sužinojęs apie ieškovės reiškiamus reikalavimus, susisiekė su ja, pats pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl paveldimo turto ir su turtu susijusių klausimų išsprendimo. 2015 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašytas susitarimas. Atsakovas vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, numatytus susitarimo 2.1.punkte, ieškovė vykdydama susitarimo 3.2. punktą, nereiškė reikalavimo nustatyti dalį turte. 2015 m. spalio 17 d. perdavė atsakovui nurodytą automobilį VW PASSAT, v/n. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelę, techninį pasą ir automobilio raktą. Kitų susitarime numatytų įsipareigojimų atsakovas neįvykdė. 2016 m. sausio 11 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas, kuriuo priminta pareiga vykdyti susitarime numatytus ir abiejų šalių pasirašytus sutartinius įsipareigojimus. Buvo pasiūlyta per protingą terminą, t. y. iki 2016 m. sausio 22 d., įvykdyti susitarimo 2.2 ir 2.3 punktuose numatytus įsipareigojimus ir pervesti ieškovei priklausančias pinigų sumas. Joks atsakymas į šį pranešimą negautas.

Nuo 2008 metų lapkričio mėnesio ieškovei gyvenant kartu su Ž. B. faktiniuose šeiminiuose santykiuose, jie bendrai tvarkė buitį, kartu sprendė buitinius, ūkinius ir finansinius klausimus. Bendru sutarimu buvo nuspręsta, kad Ž. B. pasirašys pensijų kaupimo sutartį. 2015 metais sukaupta suma buvo 2737,27 Eur. 2014 m. gruodžio 19 d. Ž. B. įsigijo Vyriausybės taupymo lakštų, sumokėta už taupymo lakštus pinigų suma – 8 099,19 Lt arba 2 345,69 Eur. Iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad 2017 m. kovo 2 d. į jo sąskaitą pervesta 2454,24 Eur, kurią pagal 2.2 pasirašyto susitarimo punktą, atsakovas privalėjo pervesti į ieškovės sąskaitą. Ž. B. 2014 metų pavasarį susirgus onkologine liga, ieškovė visą laiką juo rūpinosi, jį prižiūrėjo, slaugė ne tik namuose, bet ir gydymo įstaigose, buvo perkami vaistai, slaugos ir higienos priemonės, pagal gydytojų rekomendacijas maitinamas. Mirus Ž. B., ieškovė rūpinosi jo laidotuvėmis - pirko karstą, drabužius, įvairius šarvojimo ir laidojimo reikmenis, mokėjo už salę, giesmininkams, aukojo už šventąsias mišias. Be šių išlaidų turėjo ir išlaidų, susijusių su giminaičių, artimųjų, pažįstamų, atvykusių į šermenis ir laidotuves maitinimu, patyrė šias išlaidas: už vaistus 2015 metų balandžio ir gegužės mėnesiais 156,73 Eur; už onkologinius stentus 146,00 Eur; laidojimo išlaidos 1044,44 Eur; kapavietės sutvarkymą 2653,16 Eur. Minint mirties mėnesį, pusmetį ir metines, taip pat patyrė išlaidas mišių aukai, pirko žvakės, gėles, šios išlaidos 205,00 Eur. Ieškovė kreipėsi į teismą, kadangi paveldėtoju pagal įstatymą buvo pripažintas atsakovas.

Šalies argumentai

1.2. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė kreipdamasi į teismą vadovaujasi 2015 m. rugsėjo 16 d. susitarimu, sudarytu su juo dėl brolio Ž. B., mirusio (duomenys neskelbtini) turto perleidimo jai, kaip brolio sugyventinei. Susitarimą pasirašė geranoriškai, ieškove pasitikėdamas, kadangi žinojo apie jos ir brolio bendrą gyvenimą. Pasirašydamas susitarimą nesigilino į jo turinį ir nesuprato, kad iš esmės toks susitarimas yra niekinis teisine prasme ir visiškai neatitinka tikrojo šalių susitarimo turinio. Minėtas susitarimas yra nelogiškas ir neatitinkantis teisinių normų, bet ir prieštaraujantis elementariai logikai. Su ieškove buvo tartasi, kad atsakovui susitvarkius paveldėjimą pasidalins turtą pusiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bendrai gyveno su broliu ir juo rūpinosi jai bus perleista ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) priklausiusi Ž. B.. Šis veiksmas buvo atliktas (duomenys neskelbtini) ½ dalis buto ieškovei perleista už 100,00 Eur, kai ½ dalies rinkos vertė 4050,00 Eur. Pagal susitarimą atsakovui turėjo atitekti automobilis VW PASSAT, v/n (duomenys neskelbtini) (vertė apie 800 Eur) ir pinigai už Valstybės išleistus taupymo lakštus (2 454,24 Eur), pensijų kaupimo fonde sukauptos lėšos. Atsakovas šį susitarimą sudarė tik iš geros valios, nes ieškovė neturėdama paveldėjimo teisės būtų galėjus pretenduoti tik į brolio laidojimo išlaidas, nes jos pretenzijos į kitą turtą nepagrįstos jokiais įrodymais.

2. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu 2015 m. rugsėjo 16 d. susitarimą, sudarytą tarp L. S. ir R. B.; 2) pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą L. S. ir R. B. dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 84-85).

Atsiliepimas

2.1. Atsakovas nurodė, kad jis ir ieškovė 2015 m. rugsėjo 16 d. sudarė susitarimą dėl jo brolio Ž. B. turto „pasidalinimo“. Ieškovė su jo broliu gyveno kaip sugyventinė laikotarpyje nuo 2011 metų iki brolio mirties. Mirus broliui (Ž. B.) jis buvo vienintelis teisėtas jo turto paveldėtojas ir kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo. Notaras informavo, kad jis negali tvarkyti paveldėjimo dokumentų ir parduoti brolio vardu esančio buto (duomenys neskelbtini). Suprato, kad ieškovė pretenduoja į palikimo dalį. Neturėdamas teisinių žinių nesuprato, kad ieškovės pretenzijos neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi šis butas faktiškai buvo abiejų paveldėtas po motinos A. B. mirties 2013 m. gegužės mėnesį. Iš notaro sužinojo, kad ieškovės prašymu paveldimam turtui yra uždėtas draudimas disponuoti. Be šio buto broliui priklausė ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kurią pretendavo ieškovė. Esant tokioms aplinkybėms buvo priverstas kreiptis į ieškovę, kuri nurodė, kad jis turi pasirašyti jos siūlomą susitarimą, kitaip jam nebus leista tvarkytis brolio palikimo. Susitarimą paruošė ieškovės advokatė ir jis nesigilindamas pasirašė, nes skubiai reikėjo tvarkyti buto pardavimą. Pasirašant susitarimą ieškovės advokatė jį informavo apie kitą esantį paveldimą turtą - vertybinius popierius ir kaupiamąjį pensijų draudimą. Šio turto vertė pasirašant susitarimą atsakovui nebuvo žinoma. Tik vėliau suprato, kad buvo suklaidintas, nes ieškovė neturėdama teisės paveldėti jo brolio Ž. B. turto, galėjo pretenduoti tik į jo laidojimo išlaidas bet ne į jo turto dalies paveldėjimą. Atsakovas suklydo sudarydamas 2015 m. rugsėjo 16 d. susitarimą su ieškove ir vėliau (duomenys neskelbtini) sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei už 100,00 Eur. Atsižvelgiant į tai atsakovas mano, kad sandoriai pripažintini negaliojančiais.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovė su pareikštu priešieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad jame nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kurioms esant 2015 m. rugsėjo 16 d. buvo pasirašytas susitarimas. Atsakovas neginčija fakto, kad (duomenys neskelbtini) mirė Ž. B., kuris buvo atsakovo brolis ir ieškovės faktinis sutuoktinis, nes su juo nuo 2008 metų ji gyveno faktiniuose šeiminiuose ryšiuose. Per kartu nugyventus metus vedė bendrą ūkį, kartu pirko registruojamą ir kilnojamąjį turtą, turėjo bendras santaupas, bendrai investavo pinigus į fondus, lakštus. Po Ž. B. mirties turėjo teisę kreiptis į teismą dėl dalies turte, įgytame gyvenant kartu, nustatymo. Atsakovui sužinojus apie ieškovės pareikštą prašymą neišduoti jam paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, jis susisiekė su ieškove. Pats pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl paveldimo turto ir su turtu susijusių klausimų išsprendimo. Akcentavo, kad jam svarbiausias yra tėvų butas, esantis Vilties g. 28-18, Alytuje. Minėjo, kad yra pirkėjai, labai skubėjo sudaryti šio buto pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovei buvo žinoma, jog negalimas dalinis paveldėjimas, negalima priimti palikimo tik į dalį turto. Atsakovas, priėmęs palikimą, paveldėtų ne tik butą, esantį Vilties g. 28-18, Alytuje, bet ir visą turtą, kuris buvo Ž. B. mirties dieną ((duomenys neskelbtini) Toks paveldėjimas būtų iš esmės pažeidęs jos teises ir teisėtus interesus.

2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovė su atsakovu, jo prašymu, susitiko Alytaus miesto 2-ame notarų biure. Notarė paaiškino galimus ginčo sprendimo būdus, jų veiksmus, taikiai sprendžiant paveldėjimo klausimus. Su ieškove kartu buvo dukra G. S. ir jos draugas T. Š., kuriems girdint atsakovas pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl turto, kuris priklausė Ž. B.. Advokatė O. Klinavičienė paruošė susitarimo projektą, detaliai šalių buvo aptartos susitarimo sąlygos. Advokatei surašius susitarimo tekstą, kiekvienas punktas buvo skaitomas ir išklausoma šalių nuomonė, ar tokia punkto redakcija atitinka jų valią ir tikslus. Prieš pasirašant susitarimą, advokatė paskambino notarei Rasuolei Sereikienei, girdint atsakovui perskaitė susitarimo tekstą, paklausė, ar toks pasirašytas susitarimas bus tinkamas, kad atsakovui būtų išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Susitarimo tekstas buvo perskaitytas ne tik derinant atskirų punktų redakciją, bet ir visas tekstas telefonu notarei. Atsakovas kelis kartus pakartojo, kad viskas gerai, kad jis neturi jokių pastabų, pasakė, kad vieną susitarimo egzempliorių jis pats pristatys į Alytaus miesto 2-jį notarų biurą notarei Rasuolei Sereikienei. Pasirašant susitarimą jokios prievartos, apgaulės, psichologinio poveikio nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

3. Dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. Susitarimo.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovės L. S. ir atsakovo R. B. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo atsakovas, kaip paveldėtojas pagal įstatymą po palikėjo (brolio) R. B. mirties, įsipareigojo:

„2.1. Gavęs Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) mieste, įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka VĮ RC ir per 10 kalendorinių dienų sudaryti su L. S. ½ buto dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, pirkimo-pardavimo sutartį, parduodant nurodytą nekilnojamojo turto dalį už 100 Eur.

2.2. Gavęs Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisiją pagal LT0000830333 sąlygas, sutarties Nr. l41219126651T, bankiniu mokėjimo pavedimu pervesti per 7 dienas gautas lėšas į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „išlaidų kompensacija“.

2.3. Gavęs Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), bankiniu mokėjimo pavedimu pervesti per 7 dienas gautas lėšas į L. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtyje nurodant „išlaidų kompensacija“.

Pasirašytu susitarimu ieškovė įsipareigojo:

„3.1. Atsisakyti reikalavimo teisės į Ž. B. slaugos, priežiūros, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo bei priežiūros išlaidų kompensaciją, paveldėtojui pagal įstatymą R. B. vykdant šio susitarimo įsipareigojimus, numatytus 2.1 - 2.3 punktuose.

3.2. Atsisakyti reikalavimo teisės į dalių turte, įgytame gyvenant kartu su Ž. B., nustatymą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisiją pagal LT0000830333 sąlygas, sutarties Nr. l41219126651T, pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT v/n. (duomenys neskelbtini)“.

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar atsakovas 2015 m. rugsėjo 16 d. sudarė Susitarimą iš esmės suklydęs. Atsakovas savo reikalavimus grindė tuo, kad ieškovė neturėdama teisės paveldėti jo brolio Ž. B. turto, galėjo pretenduoti tik į jo laidojimo išlaidas ir mažesnę turto dalį, todėl suklydo sudarydamas ginčijamą susitarimą su ieškove ir vėliau (duomenys neskelbtini) sudarydamas pirkimo pardavimo sutartį dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ieškovei už 100,00 Eur.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčijamas susitarimas buvo pasirašytas dėl to, kad atsakovas R. B. galėtų gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, t.y., kad paveldėtų Ž. B. (brolio), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą, ir galėtų laisvai disponuoti paveldėtu turtu, o ypač, kad kuo greičiau galėtų parduoti paveldėtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas sutiko, kad ieškovė su jo broliu Ž. B. gyveno kartu bei vedė bendrą ūkį, todėl gali pretenduoti į dalį palikėjo turto, taip pat neginčijo to, kad broliui susirgus ieškovė juo rūpinosi, prižiūrėjo, o jam numirus patyrė laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidas. Taigi, atsakovas, siekdamas išvengti teisminių ginčų dėl ieškovės teisės į dalių turte, įgytame gyvenant kartu su Ž. B.: Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisiją pagal LT0000830333 sąlygas, sutarties Nr. l41219126651T, pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT, v/n. (duomenys neskelbtini), nustatymą, taip pat dėl ieškovės reikalavimo teisės į Ž. B. slaugos, priežiūros, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo bei priežiūros išlaidų kompensaciją (Susitarimo 3 p.), pasirašė ginčijamą susitarimą.

Atsakovo argumentas, kad jis šį susitarimą pasirašė iš esmės suklydęs, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančio ginčijamo susitarimo turinio aiškiai galima suprasti kokius įsipareigojimus prisiėmė atsakovas (Susitarimo 2 p.), t.y. ieškovei perleisti ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovei perduoti paveldėtus pinigus, buvusius pensijų sąskaitoje (2737,27 Eur) ir Vertybinių popierių sąskaitoje (2454,24 Eur) (b.l. 20, 86-93). Tuo tarpu ieškovė įsipareigojo, kad tuo atveju jei atsakovas įvykdys savo įsipareigojimus, ji nereikš reikalavimų dėl slaugos, priežiūros, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo bei priežiūros išlaidų kompensacijos, o taip pat reikalavimo į dalių turte, įgytame gyvenant kartu su Ž. B., nustatymą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisiją pagal LT0000830333 sąlygas, sutarties Nr. l41219126651T, pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT v/n. (duomenys neskelbtini). Kad susitarimo tekstas buvo derinamas abiejų šalių, o prieš jį šalims pasirašant, ne vieną kartą buvo perskaitytas atsakovui patvirtino tiek ieškovė, tiek liudytojas T. Š., to iš esmės neginčijo ir pats atsakovas. Atsakovas ir teismo posėdžių metu pripažino, kad jam esminis susitarimo tikslas buvo jo siekis kuo greičiau gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kad galėtų parduoti paveldėtą butą, esantį adresu Alytuje, Vilties g. 28-18, kitų pretenzijų į palikėjo turtą tuo metu jis neturėjo. Vieną susitarimo egzempliorių atsakovas pats pristatė Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei Rasuolei Sereikienei, kuri tvarkė paveldėjimo bylą. Pažymėtina ir tai, kad šalys dalį savo įsipareigojimų pagal susitarimą įvykdė, t.y. atsakovas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą ieškovei perleido ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-29), o ieškovė atsakovui perdavė automobilį VW PASSAT, v/n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 30), kurį įgijo gyvenant kartu su palikėju Ž. B.. Atsakovo argumentas, kad jis tik vėliau suprato, kad ieškovė galėjo pretenduoti tik į brolio laidojimo išlaidų kompensavimą ir mažesnę turto dalį, nei reikalauja ieškovė pagal susitarimą, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, juolab, kad turto dalių nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, būtent į kokią palikėjo turto dalį galėjo pretenduoti ieškovė, o tik abstrakčiai nurodė, kad į mažesnę nei buvo sutarta ginčijamu susitarimu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl sandorių galiojimo atsižvelgimas vien tik į sandorio sudarymo motyvus taip pat prieštarautų civilinė apyvartos interesams, juolab, kad motyvai, dėl kurių sudaromas sandoris, yra labai individualūs ir subjektyvūs ir kitai sandorio šaliai nėra žinomi arba paprasčiausiais neturi reikšmės. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo.

Atsakovui susitarimo pasirašymo metu buvo 46 metai (manytina, kad tokio amžiaus asmuo galėjo suprasti prisiimamus įsipareigojimus), duomenų apie jo sveikatos sutrikimus dėl kurių negalėtų įvertinti prisiimtų įsipareigojimų apimties bei pasekmių nėra. Ieškovės ir atsakovo tarimasis dėl teisių į palikėjo turtą vyko pakankamai ilgą laiką, t.y. atsakovas su ieškove ne vieną kartą buvo susitikę iki ginčijamo susitarimo pasirašymo, atsakovas turėjo galimybę prieš pasirašant susitarimą pasikonsultuoti su teisininku, pasirašęs susitarimą pats ginčijamą susitarimą perdavė notarei, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą dalį įsipareigojimų įvykdė, iki ieškovės kreipimosi į teismą Susitarimo neginčijo, todėl spręstina, kad atsakovo valia pasirašyti susitarimą buvo teisingai išreikšta. Atsakovui buvo suprantama ir aiški šio Susitarimo esmė, jo turinys ir sudarymo tikslai.

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais, prieš atlikdamas bet kokį veiksmą apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius, kilus abejonėms, prieš atliekant tą veiksmą pasikonsultuoti su teisininku arba susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo, priešingu atveju asmens elgesys vertinamas kaip neapdairus ir neatidus, o kilusios neigiamos pasekmės tenka pačiam asmeniui. Aiškindamas CK 1.90 straipsnyje išdėstytų teisės normų prasmę, Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 11 24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 03 17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Atsakovas, gavęs (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėtas pinigines lėšas, privalėjo vykdyti savo prievolę (įsipareigojimą) ir jas perduoti ieškovei (2454,24 Eur + 2737,27 Eur), (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.260 straipsniai), tačiau prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo pripažinti atsakovo nurodomo suklydimo esminiu, todėl pripažintina, kad sudarant 2015 m. rugsėjo 16 d. Susitarimą atsakovas neklydo. Pripažinti 2015 m. rugsėjo 16 d. Susitarimą negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl suklydimo nėra pagrindo.

Atsakovas reikalavimą pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą L. S. ir R. B. dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), reiškia kaip išvestinį iš reikalavimo dėl 2015 m. rugsėjo 16 d. Susitarimo pripažinimo negaliojančiu, t.y. nurodo, kad pripažinus negaliojančiu minėta susitarimą naikintina ir (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti 2015 m. rugsėjo 16 d. Susitarimą negaliojančiu, atmestinas atsakovo prašymas ir dėl (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas sudarant ginčijamus sandorius būtų suklydęs ar suklaidintas ieškovės, dėl ko būtų pagrindas pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius. Jokių byloje duomenų, kad atsakovas ginčijamus sandorius sudarė ne laisva valia ar nesuvokė savo veiksmų nėra, kaip ir nėra duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi tyčinius nesąžiningus veiksmus, siekdama suklaidinti atsakovą. Be to, nenustatyta ir tai, kad pirkimo-pardavimo sandoris prieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo priešieškinio reikalavimas, kuriuo jis prašo pripažinti 2015 m. rugsėjo 16 d. Susitarimą, o taip pat (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą L. S. ir R. B. dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia, atmestinas, kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 178, 185, CK 1.90 straipsnis), o ieškovės ieškinys dalyje dėl atsakovo paveldėtų piniginių lėšų priteisimo tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas pažymi, kad kiti neaptarti atsakovo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtam sprendimui, todėl teismas plačiau jų nevertina.

4. Dėl netesybų priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur netesybų. Atsakovas su šiuo ieškinio reikalavimu nesutinka.

2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovės L. S. ir atsakovo R. B. sudaryto susitarimo 5 punkte yra numatyta, kad bet kuriai iš susitarimo šalių nevykdant susitarimo sąlygų, kita šalis turi teisę į 10 000 Eur netesybų atlyginimą.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad (duomenys neskelbtini) susitarimas pasirašytas abiejų šalių iniciatyva iniciatyva, tačiau susitarimo pasirašymą organizavo ieškovė, nes šio susitarimo tekstą ruošė ieškovės atstovė, kuri ją atstovauja ir nagrinėjamoje byloje, susitarimas dėl netesybų buvo pasirašytas nevertinant kiekvienos iš šalių prisiimtų įsipareigojimų apimties bei galimų nuostolių dėl netinkamo susitarimo vykdymo sumos. Iš susitarimo turinio bei ieškovės atstovės paaiškinimų matyti, kad ieškovės įsipareigojimas buvo perduoti atsakovui jo paveldėtą automobilį, kurio vertė 500 Eur ((duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimas, b.l. 88), ir nereikšti pretenzijų į palikėjo turtą, išskyrus į atsakovo paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pinigus, buvusius pensijų sąskaitoje (2737,27 Eur) ir Vertybinių popierių sąskaitoje (2454,24 Eur) (Susitarimo 2 ir 3 punktai), kuriuos atsakovas Susitarime nurodytomis sąlygomis priėmęs palikimą turėjo perduoti ieškovei, taip pat nereikalauti patirtų išlaidų, susijusių su palikėjo slauga, priežiūra, jo laidojimu, kapavietės sutvarkymu ir priežiūra kompensavimo (atlyginimo). Kaip jau buvo minėta, atsakovas dalį savo įsipareigojimų įvykdė, t.y. pardavė ieškovei ½ butą už 100 Eur, kai jo vidutinė rinkos vertė buvo 4545 Eur, nepaisant to, ieškovė reikalauja iš atsakovo ne tik pinigų, buvusių pensijų sąskaitoje (2737,27 Eur) ir Vertybinių popierių sąskaitoje (2454,24 Eur), bet ir patirtų išlaidų, susijusių su palikėjo slauga, priežiūra, jo laidojimu, kapavietės sutvarkymu ir priežiūra, atminimo minėjimu, kompensavimo (atlyginimo).

Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių sudaryto susitarimo tikslą (išspręsti ginčą dėl ieškovės pretenzijų į palikėjo turtą, kurį įgijo gyvenant kartu su palikėju Ž. B. bei kurį atsakovas pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti, taip pat išvengti ginčo dėl ieškovės pretenzijų į paveldėtoją dėl patirtų išlaidų atlyginimo), į tai, kad abi sutarties šalys privatūs asmenys, neturintys patirties derybų srityje, tačiau ieškovę pasirašymo metu konsultavo advokatė, kai tuo tarpu atsakovas neturėdamas atstovo pakankamai neįsigilino bei nenumatė įsipareigojimų nevykdymo padarinių, ir nors laisva valia pasirašė susitarimą, tačiau pačias šios susitarimo sąlygas pasiūlė ieškovė (jos atstovė), juolab, kad 2454,24 Eur atsakovas gavo tik 2017-03-02 (b.l. 91), kai pagal susitarimą šiuos pinigus ieškovei turėjo perduoti per 7 dienas po paveldėjimo teisės liudijimo gavimo (Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini)), ieškovė jokių įrodymų apie nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo nepateikė, todėl teismas sprendžia, kad šalių sulygtos netesybos yra aiškiai per didelės. Be to atsakovas dalį savo įsipareigojimų įvykdė, todėl ir ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas mažinti šalių sutartas netesybas.

Teismas sprendžia, kad šioje nagrinėjamojoje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principais ir įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes sumažinti netesybas iki 259,58 Eur, skaičiuojant 5 procentus nuo atsakovo neįvykdytos prievolės dalies, t.y. nuo 5191,51 Eur (2737,27 Eur pensijų sąskaitoje + 2454,24 Eur Vertybinių popierių sąskaitoje.

5. Dėl ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo.

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ne tik jo visus paveldėtus pinigus, t.y. 2737,27 Eur buvusius pensijų sąskaitoje ir 2454,24 Eur buvusius Vertybinių popierių sąskaitoje (2015 m. rugsėjo 16 d. Susitarimo pagrindu) bet ir 1498,80 Eur palikėjo Ž. B. išlaikymo išlaidas, susidariusias nuo 2015-01-01 iki (duomenys neskelbtini); 302,73 Eur išlaidas vaistams ir medicinos priemonėms; 740,44 Eur laidojimo išlaidas; 2837,66 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidas; 145,00 Eur išlaidas, minint Ž. B. atminimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko atlyginti 740,44 Eur laidojimo išlaidas, bei neginčijo prašomų priteisti išlaidų dydžio, tačiau ieškovės ieškinio reikalavimus prašė atmesti, todėl teismas įvertinęs atsakovo ginčyto (duomenys neskelbtini) susitarimo turinį, bei šalių tikslus sudarant šį susitarimą, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendžia šiuos ieškovės reikalavimus (dėl išlaidų, susijusių su palikėjo slauga, priežiūra, jo laidojimu, kapavietės sutvarkymu ir priežiūra, atminimo minėjimu) atmesti kaip nepagrįstus.

2015 m. rugsėjo 16 d. tarp ieškovės L. S. ir atsakovo R. B. pasirašytu susitarimu ieškovė įsipareigojo atsisakyti reikalavimo teisės į Ž. B. slaugos, priežiūros, laidojimo ir kapavietės sutvarkymo bei priežiūros išlaidų kompensaciją (Susitarimo 3.1. p.), taip pat atsisakyti reikalavimo teisės į dalių turte, įgytame gyvenant kartu su Ž. B., nustatymą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisiją pagal LT0000830333 sąlygas, sutarties Nr. l41219126651T, pensijų kaupimo fonde sukauptas lėšas pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį VW PASSAT, v/n. (duomenys neskelbtini) (Susitarimo3.1. p.).

Nepaisant šio susitarimo, t.y. nors atsakovas ir įvykdė dalį savo įsipareigojimų (pardavė ieškovei ½ butą už 100 Eur, kai jo vidutinė rinkos vertė buvo 9090 Eur, ½ sudaro 4545 Eur) (Susitarimo 2.1. p.), pati ieškovė pripažįsta, kad šis susitarimas yra galiojantis ir sukelia atsakovui teisines pasekmes bei pagal šalių susitarimą prašo priteisti atsakovo paveldėtus pinigus, buvusius pensijų sąskaitoje (2737,27 Eur) ir Vertybinių popierių sąskaitoje (2454,24 Eur), tačiau tuo pačiu prašo iš atsakovo priteisti ir ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su palikėjo slauga, priežiūra, jo laidojimu, kapavietės sutvarkymu ir priežiūra, atminimo minėjimu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tiek atsakovo įsipareigojimai, tiek ieškovės įsipareigojimai yra tarpusavyje susiję, ir negalima spręsti, kad atsakovas savo įsipareigojimus turi įvykdyti visiškai, o tuo tarpu ieškovė turi teisę reikalauti tiek atsakovo įsipareigojimų vykdymo pagal susitarimą, tiek atlyginti palikėjo slaugos, priežiūros, laidojimo, kapavietės sutvarkymo bei priežiūros išlaidas. Pažymėtina, kad kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovas, siekdamas išvengti teisminių ginčų dėl ieškovės pretenzijų į palikėjo turtą, taip pat į išlaidų, susijusių su palikėjo priežiūra bei laidojimu, atlyginimą, ir prisiėmė sutartinius įsipareigojimus, kurių visiško įvykdymo ieškovė prašo ieškiniu. Vien tai, kad atsakovas tik iš dalies įvykdė savo įsipareigojimus, būtų neteisinga bei nesąžininga priteisti ne tik paveldėtus pinigus, kuriuos atsakovas įsipareigojo po paveldėjimo perduoti ieškovei ir kurie visiškai kompensuoja ieškovės ieškinyje nurodytas išlaidas ir atitinka šalių sutartą turto dalį, kurią ieškovė įgijo gyvenant kartu su palikėju Ž. B., bet ir papildomą pinigų sumą (vėlgi ieškovės patirtoms išlaidoms kompensuoti, kurias beje patyrė visiškai nesitardama su atsakovu). Kitoks (duomenys neskelbtini) susitarimo turinio bei šalių valios aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), juolab, kad atsakovas, kaip jau buvo minėta, savo įsipareigojimą, susijusį su ½ dalimi buto, esančio Alytuje, Naujoji g. 14-50, perleidimu ieškovei įvykdė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl 1498,80 Eur išlaikymo išlaidų, susidariusių nuo 2015-01-01 iki (duomenys neskelbtini); 302,73 Eur išlaidų vaistams ir medicinos priemonėms; 740,44 Eur laidojimo išlaidų; 2837,66 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidų; 145,00 Eur išlaidų, minint Ž. B. atminimą atmeta kaip nepagrįstą (CK 6.2, 6.38, 6.200 straipsniai).

6. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė: 245 Eur išlaidų sumokant dalį žyminio mokesčio (pažymėtina, kad 2017-11-30 teismo nutartimi ieškovei atidėtas 376 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki sprendimo priėmimo), (b.l. 8, 55, 117-118); 430 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (b.l. 127-128).

Valstybė šioje byloje patyrė 337,95 Eur už atsakovui šioje byloje teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (b.l. 126).

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, o priešieškinį atmetus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 34,2 % ieškinio reikalavimų: reikalavimas dėl skolos pagal atsakovo ginčytą susitarimą – 100 proc., reikalavimas dėl delspinigių priteisimo – 2,6 proc., reikalavimas dėl išlaidų, susijusių su palikėjo slauga, priežiūra, jo laidojimu, kapavietės sutvarkymu ir priežiūra, atminimo minėjimu – 0 proc.), iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi atsakovo priešieškinis dėl susitarimo ir pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo atmestas, o ieškinio reikalavimas dėl skolos pagal šį susitarimą priteisimo patenkintas visiškai, valstybės patirtos išlaidos už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą iš ieškovės nepriteisiamos.

Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų proporciją, t.y., kad buvo patenkinta 34,2 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 230,85 Eur (675 Eur x 34,2 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. 34,2 % ieškinio reikalavimų, o ieškovės sumokėtą žyminio mokesčio dalį priteisus ieškovei iš atsakovo, valstybei iš ieškovės priteistina žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas 2017-11-30 teismo nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo, t.y. 376 Eur žyminio mokesčio.

Šioje byloje valstybė patyrė 14,83 Eur, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus anksčiau nurodytą proporciją, iš ieškovės valstybei priteistina patirtų išlaidų suma sudaro 9,76 Eur, iš atsakovo – 5,07 Eur. Kadangi atsakovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atsakovas pagal įstatymą 100 procentų yra atleidžiamas nuo šių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybės naudai.

Ieškovei išaiškintina, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. B. ieškovei L. S. 5191,51 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 51 ct) skolos, 259,58 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 58 ct) netesybų, 230,85 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. S. valstybei 385,76 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas E. P.