- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 1-2952-873/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-00078-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje V. D.a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-11-05 apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, o būtent:
V. D., laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-11-05, veikdamas pagal įsigytus verslo liudijimus Nr. ZY158211, Nr. CX356969 ir Nr. FQ450845 vykdyti ne maisto produktų prekybą turgavietėse su teise verstis išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba, vykdydamas prekybą „Gariūnų“ turgavietėje, Gariūnų g. 70, Vilniuje, ir vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 2002-12-24 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos (galiojusios nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) bei 2011-04-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr.1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos“ taisyklių (galiojančių nuo 2011-05-01) nuostatomis, privalėdamas tvarkyti savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, turėdamas išankstinį tikslą nuslepiant realias savo pajamas ir išlaidas, iškraipyti tikruosius savo ūkinės-finansinės veiklos rezultatus, žinodamas, kad jam įsigyjant prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdomomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jų įsigijimas bus apiformintas tikrovę neatitinkančiais šių įmonių vardu išrašytais dokumentais arba nebus įformintas jokiais dokumentais, nuslepiant tikrąjį prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalis iš to gautų pajamų nebus fiksuojama jo apskaitoje, suvokdamas tokios savo veiklos padarinius ir numanydamas, kad dėl šios veiklos nebus galima iš dalies nustatyti jo paties veiklos rezultatų, susitarė dėl tokių prekių įsigijimų su asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, ir toliau įgyvendinant savo nusikalstamą sumanymą, pagal šį abipusį susitarimą V. D. užsisakius prekes iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų, o asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės nariams per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavus šių prekių atvežimą į Lietuvą ir jų pateikimą V. D. be jokių tai patvirtinančių dokumentų bei pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, nurodant juose mažesnes prekių kainas, negu buvo iš tikrųjų, pastarasis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostata „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdamas atsakingas už jo pasirašomų dokumentų duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, įsigydamas šias prekes per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei žinodamas, kad dalis prekių yra perkama be jokių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, o dalis – pagal tikrovę neatitinkančius įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta mažesnė prekių kaina, negu reali jų vertė, tuo pačiu, suprasdamas, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys apie minėtas ūkines-finansines operacijas neatitinka tikrovės, tyčia pasirašė ir prekiaudamas minėtomis prekėmis panaudojo asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00114-11, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių įformintus ir jam pateiktus prekių įsigijimą patvirtinančius tikrovę neatitinkančius dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-03-02 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. M 111526 ir 2011-03-02 kasos pajamų orderį P Nr. 1510, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-10-19 PVM sąskaitą-faktūrą EJO Nr. 00012 ir 2011-11-03 PVM sąskaitą-faktūrą EJO Nr. 00095, bendrai 7884,12 Lt sumai, kuriose nurodyti melagingi duomenys apie V. D. parduotų prekių vertę bei UAB – ei „(duomenys neskelbtini)“ už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumą, ir tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra ženkliai mažesnės negu faktinės, tuo pačiu, prekiaudamas prekėmis, įsigytomis be jokių tai patvirtinančių dokumentų arba pagal tikrovę neatitinkančius dokumentus, nefiksavo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-05 prekybos metu patirtų prekių įsigijimo išlaidų savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų žurnale (nuo 2011-01-01 iki 2012-04-30) ir kasos aparato kasos operacijų žurnale (nuo 2012-05-01), tokiu būdu, įrašydamas į minėtą pajamų ir išlaidų žurnalą neteisingus duomenis apie savo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, ir tuo pažeidė 2002-12-24 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintos „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo“ tvarkos 2 p. nuostatas, kad „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“, bei 2011-04-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų „Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių“ 2 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale, kurio forma pateikta taisyklių priede“, ir 3 p. nuostatas, kad „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti naudoja kasos aparatą, veiklos pajamas ir išlaidas nurodo kasos aparato kasos operacijų žurnale, kurio formą tvirtina ir pildymo tvarką nustato Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos”, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale ir kasos aparato kasos operacijų žurnale neapskaitė savo patirtų prekių įsigijimo išlaidų, dėl to V. D., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos įvykusios su prekių pirkimu-pardavimu susijusios ūkinės - finansinės operacijos bei iškraipyta tikroji pastarojo ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jo veiklą. Dėl aukščiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti V. D. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2012 metus.
Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2011-2012 m. per pažįstamą T. B. pirkdamas prekes be jokių dokumentų bei pagal tikrovę neatitinkančius UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ dokumentus, toliau tuos dokumentus naudodamas prekyboje bei prekybos metu neteisingai apskaičiuodamas savo pajamas ir išlaidas, apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą. Nuo 1993 metų jis vykdė prekybą „Gariūnų“ turgavietėje moteriškais viršutiniais drabužiais, daugiausia megztiniais ir palaidinėmis. Jau daugiau nei 10 metų pagal galiojančius įstatymus jis savo veiklą vykdo pagal savo vardu įsigytus verslo liudijimus. Paskutinius porą metų prekybą vykdo „Gariūnų“ turgavietėje išsinuomotoje prekybos vietoje Nr. B1 055, esančioje turgavietės teritorijoje stovinčiame paviljone, žmonių vadinamame „Titanikas“. 2011 ir 2012 metais jis prekiavo prekėmis, pirktomis iš Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos įmonių. Tarp Lietuvos įmonių buvo UAB „ (duomenys neskelbtini) “, UAB „ (duomenys neskelbtini) “. 2012-11-05 kratos metu buvo rasti ir paimti beveik visi dokumentai, patvirtinantys prekių pirkimus iš minėtų įmonių. Beveik visi dėl to, kad 1 kartą per šias įmones pirko prekes be jokių dokumentų. Jo santykiai su UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ prasidėjo nuo to, kad iš pradžių jam nepažįstamas T. B. vaikščiojo po turgavietę ir pasiūlė atlikti jį dominančių prekių atvežimą iš Kinijos. Esminė sąlyga buvo ta, kad jis (V. D.) pats turėtų vykti į Kiniją, ten išsirinkti prekes, kurios bus atgabentos į jo turgavietę ne jo pastangomis, o T. B. ir kartu su juo dirbančių jam nežinomų asmenų. Kad pastarieji asmenys veiks UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vardu, tuomet jis dar nežinojo ir niekas apie tai jam nieko nesakė. Ar T. B. dirbo tuo metu UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir kokiose pareigose, jam nežinoma. Jį dominančių prekių atgabenimas į Lietuvą yra atskira veiklos rūšis, kurios jis pats vienas nesugebėtų įgyvendinti. Kinų įmonės gabena prekes į reikiamas vietas, tačiau prekių kiekiai turi būti žymiai didesni, nei dominantys jį. Po T. B. pasiūlymo 2011 metais jis pats nuvyko į Kiniją ir ten išsirinko jam reikiamas prekes. Grįžus iš Kinijos jis nurodė T. B. jį dominančias prekes ir kiekius. Tokių prekių užsakymų ir pirkimų per UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ iš viso buvo 4 kartai, 3 iš kurių buvo pagal UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ pirkimo-pardavimo dokumentus, o 1 kartas – be jokių pirkimą-pardavimą patvirtinančių dokumentų. Kodėl 1 kartą nebuvo įforminti jokie pirkimo-pardavimo dokumentai ir kokios įmonės vardu tuomet buvo atvežtos ir parduotos prekės, jam nežinoma. Jis neatsimena, ar jis tada pamiršo paprašyti pats tų dokumentų, ar dėl kokių priežasčių jam prašant, jų neišrašė UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “, bet faktas tas, kad 1 kartą prekėms jokie dokumentai išrašyti nebuvo. Prekių užsakymai per tuos visus kartus vykdavo ne tik jam tiesiogiai nuvykus į Kiniją, bet ir telefonu, jam bendraujant su V. J. ir A. J.. Su pastaraisiais jis susipažino Kinijoje (Pekino m.), kur jie dirbo sandėlyje, kuriame buvo sandėliuojamos jo ir kitų verslininkų iš Lietuvos užsakytos prekės prieš išvežimą iš Kinijos. Su pastaraisiais jis bendravo iš savo mobilaus ryšio telefono. Jo užsakytas prekes jam į „Gariūnų“ turgavietę atveždavo jam nepažįstamas J. A.. Ar jis buvo UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ darbuotojas, jam nežinoma. Ar be J. A. kas nors kitas atveždavo jam užsakytas prekes, nepamena. Kokiu būdu ir kokių įmonių pagalba jo užsakytos prekės buvo atvežamos į Lietuvą, nežino, nesidomėjo. Ant prekių įpakavimų buvo nurodomas jam priskirtas numeris 22, tačiau kodėl būtent toks, nežino. Kelias dienas prieš ar po prekių atgabenimo, tiksliai jau neatsimena, jam buvo pristatomi prekių pirkimo-pardavimo dokumentai, įforminti UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vardu. Štai tada iš dokumentų ir sužinojo šių įmonių pavadinimus, tačiau tomis įmonėmis nesidomėjo ir jų biuruose ar sandėliuose nesilankė, nes nematė prasmės. Minėtuose dokumentuose nurodytų UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ atstovų vardu P. A. ir A. A., jis nepažinojo ir su tokiais asmenimis jam bendrauti neteko. Minėtus dokumentus jam „Gariūnų“ turgavietėje tiesiogiai perduodavo T. B.. Šiuose UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vardu įformintuose prekių pardavimą jam patvirtinančiuose dokumentuose buvo nurodyti tikrovę neatitinkantys duomenis apie jo per šias įmones atvežtų ir pirktų prekių kainas. Iš esmės tuose dokumentuose buvo nurodytos ne prekių kainos, bet mokestis už jų atvežimą. Už prekes jis praktiškai pilnai atsiskaitydavo pats Kinijoje, sumokėdamas grynais be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų prekes parduodantiems Kinijos verslininkams tuomet, kai pats vykdavo į Kiniją užsakyti prekių. T. B. ir V. bei A. J. apie tai žinojo. Lietuvoje jam tik likdavo sumokėti likusius pinigus už prekes bei dar už jų transportavimą iš Kinijos. Likusius pinigus už prekes jis „Gariūnų“ turgavietėje be jokių mokėjimą patvirtinančių dokumentų sumokėdavo grynais tiesiogiai T. B.. Kokiu būdu ir per kokius asmenis ar įmones pastarasis vėliau juos pervesdavo į Kiniją, nežino, nesidomėjo. Pinigus už prekių transportavimą iš Kinijos į Lietuvą jis sumokėdavo įvairiai, tačiau kaina buvo vienoda, t.y. 3 JAV doleriai už 1 kg atvežtų prekių. Kai prekės 1 kartą buvo atvežtos ir parduotos jam pagal UAB „ (duomenys neskelbtini) “ dokumentus ir 1 kartą be jokių dokumentų, tokius pinigus tiesiogiai grynais jis buvo perdavęs tam pačiam T. B.. Šiuo atveju, buvo įformintas tik vienas UAB „ (duomenys neskelbtini) ‘ kasos pajamų orderis, kuriame, kaip ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitoje-faktūroje, buvo nurodyta tik suma, kurią jis sumokėjo už prekių atvežimą. Nei UAB „ (duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitoje-faktūroje, nei kasos pajamų orderyje nebuvo nurodytas nei vienas litas iš tų pinigų, kuriuos jis be jokių dokumentų sumokėjo Kinijoje kinų verslininkams bei Lietuvoje T. B. už pačias prekes. Kai prekės 2 kartus jam buvo atvežtos ir parduotos pagal UAB „ (duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitas-faktūras, T. B. pageidavimu jis už prekių atvežimą pinigus sumokėjo per banką, pervesdamas juos tiesiogiai į UAB „ (duomenys neskelbtini) “ banko sąskaitą. Šiuo atveju, UAB „ (duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos bei jo per banką sumokėtų pinigų sumos buvo tik už prekių atvežimą. Už pačias prekes jo grynais Kinijoje bei Lietuvoje T. B. sumokėtos pinigų sumos UAB „ (duomenys neskelbtini) “ dokumentuose nurodytos nebuvo. Tokiu būdu, faktiškai gavosi, kad nors jis už prekes ir jų atvežimą sumokėdavo vienokias sumas, UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ dokumentuose tos sumos buvo nurodytos ženkliai sumažintos, o tiksliau sakant, dokumentuose buvo nurodytos tik sumos, sumokėtos už prekių atgabenimą. Kodėl UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ dokumentuose buvo nurodyti neteisingi duomenis apie jam per šias įmones atvežtų ir parduotų prekių kainas, jis nežino, ir nei T. B., nei V. J., nei A. J., nei kokių kitų asmenų apie tai neklausė, nes jam dėl to jokio skirtumo nebuvo. Jam svarbiausia buvo tai, kad per minėtas įmones jam buvo atvežamos prekės iš Kinijos, ko jis pats padaryti negalėtų. Faktiškai nenorėdamas prarasti šiuos prekių tiekėjus, jis ir nesipriešino tokių tikrovę neatitinkančių dokumentų įforminimui. Toliau naudodamas tokius prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jis suvokė, kad naudoja tikrovę neatitinkančius dokumentus savo prekyboje. Kadangi dalis per T. B. pirktų prekių (kaip minėjo 1 kartą) buvo be jokių pirkimą-pardavimą patvirtinančių dokumentų, be to, atsižvelgiant į tai, kad ne visiems pirkėjams buvo reikalingi prekių pardavimo kvitai, vykdydamas prekybą 2011-2012 m. jis ne visada savo apskaitoje fiksuodavo prekių pardavimus ir jų metu gautas pajamas. UAB „ (duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitoje-faktūroje M11 1526 (2011-03-02) ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitose-faktūrose Nr. EJO 00012 (2011-10-19), Nr. EJO 00095 (2011-11-03) nurodytų megztinių reali kaina buvo ne nuo 1,10 Lt iki 4,02 Lt (be PVM), kaip nurodyta minėtuose dokumentuose, bet nuo 10 Lt iki 15 Lt, o suknelių kaina buvo ne nuo 2,53 Lt iki 3,26 Lt (be PVM), bet 15 Lt iki 20 Lt. Nesvarbu ar UAB „ (duomenys neskelbtini) “, ar UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vardu buvo išrašomi dokumentai, prekių asortimentas būdavo vienodas. Megztinius, kuriuos kratų metu jo prekybos vietoje, „Gariūnų“ turgavietėje, rado ir iš ten paėmė FNTT pareigūnai, jis buvo įsigijęs aukščiau nurodytomis aplinkybėmis iš Kinijos būtent per UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ pagal šių įmonių tikrovę neatitinkančius dokumentus. Dėl visų aukščiau nurodytų savo neteisėtų veiksmų buvo neteisingai apskaitytos jo su prekių pirkimu susijusios išlaidos bei su prekių pardavimu susijusios pajamos, dėl ko šiai dienai jis pats savanoriškai patikslino savo pajamas ir savanoriškai sumokėjo valstybei bendrai 8781,25 Lt įvairių mokesčių (t. 2, b. l. 18-19, 24-26, 34).
T. B., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.39-1-00114-11, apklausos metu parodė, kad jis kartu su pažįstamais V. ir A. J. bei ankščiau nepažįstamais P. ir A. A. dalyvavo bendrame versle, susijusiame su įvairių prekių atvežimu iš Kinijos į Lietuvą ir jų pardavimu Lietuvoje įvairiems fiziniams asmenims. Šis verslas buvo organizuotas pagal tokią schemą. Iš pradžių Lietuvoje buvo surandami arba patys atsirasdavo fiziniai asmenys - prekeiviai, kurie norėjo įsigyti įvairias prekes Kinijoje, po to buvo organizuojamas pinigų, skirtų prekėms įsigyti, surinkimas iš šių asmenų ir tų pinigų pervedimas į Kiniją konkretiems prekių pardavėjams. Toliau buvo organizuojamas tų prekių pristatymas į Lietuvą su atitinkamu prekių išmuitinimu Vokietijoje. Šioms prekėms atvykus į Lietuvą, jos pagal UAB „ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB „ (duomenys neskelbtini) ” vardu išrašytus tikrovę neatitinkančius dokumentus, kuriuose buvo nurodytos mažesnės prekių kainos, negu reali jų vertė, buvo išdalinamos konkretiems fiziniams asmenims – prekių pirkėjams, tuo pačiu, buvo surenkami pinigai už jų pervežimą. Kuomet konkrečiam prekių pirkėjui prekių pirkimo-pardavimo dokumentai nebuvo reikalingi, jie nebuvo išrašomi. Dalyvaudamas tokioje veikloje T. B. po to, kai Lietuvos prekeiviai dažniausia patys užsisakydavo Kinijoje prekes ir jas dalinai ten apmokėdavo, jis surinkdavo iš jų Lietuvoje visus pinigus, skirtus pilnam prekių apmokėjimui Kinijoje. Šiuos pinigus T. B. dažniausia „Gariūnų” turgavietėje surinkdavo grynais neoficialiai, t.y. be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų. Prekeivių jam per vieną kartą perduotų tokių pinigų sumos būdavo nuo 200 iki 30000 JAV dolerių. Šiuos pinigus jis paskui perduodavo kitiems savo pažįstamiems, kurie jam nežinomais kanalais organizuodavo šių pinigų pervedimus Kinijoje dirbantiems prekių pardavėjams. Apie įvykdytus atsiskaitymus T. B. iš Kinijos informuodavo ten sandėliuose dirbantys Vadim ir A. J., kurie būdami Kinijoje organizuodavo užsakytų prekių sandėliavimą ir išvežimą iš Kinijos. Apie išvežtų prekių asortimentą pastarieji informuodavo Povilą ir A. A.. Iš Kinijos prekės buvo vežamos į Vokietiją, kur buvo išmuitinamos ir tik tada atvežamos į Lietuvą, kur buvo sandėliuojamos T. B. pažįstamo J. A. vadovaujamos įmonės „Fasstrans” sandėliuose. Tai buvo daroma pagal oficialiai sudarytus šios įmonės bei UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ sandorius. Toliau pagal jo prašymą J. A. išvežiodavo tas prekes konkretiems prekeiviams. Už tokias transporto paslaugas su J. A. atsiskaitydavo patys prekeiviai. Už prekių atvežimą iš Kinijos po kurio laiko prekeiviai tiesiogiai grynais be jokių mokėjimus patvirtinančių dokumentų atsiskaitydavo su T. B.. Kai prekės buvo atvežamos lėktuvu, prekeiviai jam mokėjo po 7 JAV dolerius už 1 kg prekių, o kai – jūriniu konteineriu, tai po 3 JAV dolerius už 1 kg prekių. Šiuos pinigus jis paskui atiduodavo Povilui ir A. A.. Dažniausia po to, kai prekės buvo pristatytos konkretiems prekeiviams Lietuvoje, Povilas ir A. A., atitinkamai, kaip UAB „ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB „ (duomenys neskelbtini) ” vadovai, organizuodavo prekių pardavimo bei apmokėjimo dokumentų įforminimą minėtų įmonių vardu, nurodydami juose mažesnes prekių kainas, negu jos buvo iš tikrųjų. Šiuos dokumentus konkretiems prekeiviams „Gariūnų” turgavietėje išdalindavo pats T. B. (t. 1, b. l. 16-19).
V. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.39-1-00114-11, apklausos metu parodė, kad jis kartu su pažįstamu T. B. ir ankščiau nepažįstamu P. A. dalyvavo bendrame versle, kuris pasireiškė Lietuvoje dirbančių prekeivių užsakytų Kinijoje prekių atvežimu į Lietuvą ir jų pardavimu minėtiems prekeiviams. Jis dirbo Kinijoje, kur pagal prekeivių iš Lietuvos gautus užsakymus surinkdavo visas jų užsakytas prekes sandėliuose ir per Kinijos įmones organizuodavo tų prekių išvežimą iš Kinijos. Kiek jam žinoma, tos prekės buvo išmuitinamos Vokietijoje ir tuo pasirūpindavo T. B.. Pastarasis taip pat pasirūpindavo tų prekių pardavimu konkretiems prekeiviams. Minėtos prekės Lietuvoje buvo parduodamos pagal UAB „ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ dokumentus, tačiau kaip tie dokumentai buvo įforminami, t.y. kokie prekių kiekiai ir kainos juose buvo nurodomi, jam nežinoma. Kaip prekeiviai atsiskaitydavo už prekes, jis nežino, nors porą kartų T. B. prašymu jis iš kai kurių prekeivių, kurių neatsimena, buvo paėmęs grynuosius pinigus (apie 20000-30000 JAV dolerių) už prekes, kuriuos buvo nunešęs į T. B. nurodytą jam nežinomos įmonės biurą ir ten juos palikęs (b. l. 22-24).
A. J., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.39-1-00114-11, apklausos metu parodė, kad jis kartu su savo pažįstamu T. B. susitarė dėl bendro verslo organizuojant įvairių prekių atvežimus iš Kinijos į Lietuvą pagal įvairių „Gariūnų” prekeivių užsakymus. Kartais per jį, kartais patys tie prekeiviai užsakydavo jiems reikalingas prekes, o jis kartu su T. B. organizuodavo jų pervežimą iš Kinijos lėktuvais arba laivais į Lietuvą (tiesiogiai arba per kitas šalis). Lietuvoje iš Kinijos parvežtos prekės prekeiviams buvo atiduodamos kartu su T. B. pateiktais UAB „ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “ vardu išrašytais dokumentais, kuriose prekių kainos buvo nurodytos mažesnės, negu jos yra iš tikrųjų. Kai tokius dokumentus „Gariūnų” prekeiviams pateikdavo jis, šie prekeiviai sumokėdavo jam pinigus, tačiau kokios tai buvo sumos, neatsimena. Jis paskui tuos pinigus perduodavo T. B.. Tarp „Gariūnų” prekeivių buvo ir V. D. (t. 1, b. l. 27-28).
J. A., kurio atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.39-1-00114-11, apklausos metu parodė, kad nuo 2008 m. jis su savo įmone „(duomenys neskelbtini) ” teikė transporto paslaugas. Kažkuriuo metu, tačiau kuriuo neatsimena, jo įmonė su UAB „ (duomenys neskelbtini) “, atstovaujama pažįstamo T. B., buvo sudariusi patalpų nuomos sandorius. Remiantis šiais sandoriais į šias patalpas T. B. lydint buvo atvežami maišai su prekėmis, kurių jis nežiūrėjo. Dažniausia prekių iškrovime dalyvaudavo ir T. B.. P. T. B. prašymu pagal pastarojo nurodytus kontaktinius duomenis tos prekės buvo išvežiojamos gavėjams. Dažniausia tai darydavo pats J. A.. Daugumą prekių jis nuveždavo ir gavėjams atiduodavo prie „Gariūnų” turgavietės. Už tokias transporto paslaugas su jo grynais atsiskaitydavo patys prekių gavėjai. Tokios transporto paslaugos ir apmokėjimai už juos buvo neoficialios. Jokių pinigų už prekes prekių gavėjai J. A. nemokėjo. Kartais prekes jis išvežiodavo su T. B. jam įteiktais dokumentais – sąskaitomis už prekes. Kokių įmonių tai buvo dokumentai ir koks jų tikslus turinys, jis neprisimena (t. 1, b. l. 29-30).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2012-11-05 protokolo duomenimis, atpažinimo metu V. D. atpažino apklausoje nurodytą J. A. (t. 2, b. l. 20-21).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2012-12-19 protokolo duomenimis, atpažinimo metu T. B. atpažino V. D., kaip vieną iš Lietuvos prekeivių, kuris pirko prekes iš Kinijos per UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) ” pagal šių įmonių tikrovę neatitinkančius dokumentus, atsiskaitydamas už tas prekes tiesiogiai su juo grynais pinigais (t. 1, b. l. 20-21).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2012-12-18 protokolo duomenimis, atpažinimo metu V. J. atpažino V. D., kaip vieną iš Lietuvos prekeivių, kuris per jį buvo užsakęs Kinijoje prekes (t. 1, b. l. 25-26).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2012-11-06 protokolo duomenimis, atpažinimo metu J. A. atpažino V. D., kaip asmenį, kuris panašus į vieną iš prekių gavėjų (t. 1, b. l. 31-32).
Vilniaus apskrities VMI 2013-06-26 specialisto išvados Nr. (27.13)-86-27 duomenimis, atlikus V. D., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-11-05 V. D., turėdamas verslo liudijimus Nr. ZY158211, Nr. CX356969 ir Nr. FQ450845 vykdyti prekybą turgavietėse ir vykdydamas šią veiklą:
- pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 5 p. nuostatas, kad vienas iš privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų yra „ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes veikloje pagal verslo liudijimą bei apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius UAB “ (duomenys neskelbtini) ” ir UAB “ (duomenys neskelbtini) “ vardu išrašytus dokumentus, kurie neatitinka tikrovės, kadangi nurodytos pirktų prekių kainos yra mažesnės negu faktinės,
- pažeidė 2002-12-24 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 415 patvirtintų Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo pildymo tvarkos (galiojo nuo 2003-01-01 iki 2011-04-30) 2 p. – „gyventojai, įsigiję verslo liudijimus, jų galiojimo laikotarpiu privalo pildyti Žurnalą, kuriame nurodoma dienos pajamų suma, gauta iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, taip pat per mėnesį patirtų prekių įsigijimo ir kitų išlaidų, susijusių su šia veikla, suma“ ir 2011-04-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 patvirtintų Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių, (galioja nuo 2011-05-01) 2 p. – „verslo liudijimą įsigijęs gyventojas, kuris veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, veiklos pajamas ir išlaidas taisyklėse nustatyta tvarka nurodo gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale“, nes gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale bei kasos aparato kasos operacijų žurnale (nuo 2012-05-01) neapskaitė patirtų prekių įsigijimo išlaidų.
Tokiu būdu, atlikus V. D., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad dėl anksčiau aprašytų buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti jo veiklos, turto, ir įsipareigojimų dydžio už 2011-2012 m. (t. 1, b. l. 77-83).
Muitinės laboratorijos 2013-04-23 specialisto išvadų duomenimis, atlikus V. D., kaip gyventojo, įsigijusio verslo liudijimus, prekių vertės nustatymo tyrimą, nustatyta, kad tyrimo metu iš minėto asmens paimtų prekių (megztinių) vertė yra 19,10 Lt už vienetą (t. 1, b. l. 149- 151, 154-156).
Verslo liudijimų duomenimis, V. D. 2011-2012 m. išduoti verslo liudijimai Nr. ZY158211, Nr. CX356969 ir Nr. FQ450845 vykdyti prekybą turgavietėse (t. 1, b. l. 84-86).
UAB „ (duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitos – faktūros Nr. M 111526 ir kasos pajamų 2011-03-02 orderio P Nr. 1510, UAB UAB „ (duomenys neskelbtini) “ 2011-10-19 PVM sąskaitos - faktūros EJO Nr. 00012 ir 2011-11-03 PVM sąskaitos - faktūros EJO Nr. 00095, bendrai 7884,12 Lt sumai, duomenimis, V. D. įsigytų prekių vertė yra nuo 1,10 iki 4,02 Lt už vienetą be PVM (t. 1, b. l. 96-103).
Prekybos vietos pastate, „Gariūnų“ turgavietėje nuomos sutarties duomenimis, V. D. 2010-11-30 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė prekybos vietos nuomos sutartį Nr. B1 005 G (t. 1, b. l. 36-40).
Kaltinamasis V. D. kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo parodymais, T. B., V. J., A. J., J. A. parodymais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais, specialisto išvada, PVM sąskaitomis – faktūromis, verslo liudijimais, prekybos vietos nuomos sutartimi nustatyta, kad kaltinamasis V. D. laikotarpyje nuo 2011-01-01 iki 2012-11-05, įsigydamas iš Kinijoje veikiančių ūkio subjektų pasinaudojant asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas kitoje baudžiamojoje byloje, kaip įtariama, suburtos organizuotos grupės narių valdomomis UAB „ (duomenys neskelbtini) “ ir UAB „ (duomenys neskelbtini) “, prekes, kurių įsigijimas apiformintas tikrovę neatitinkančiais šių įmonių vardu išrašytais dokumentais arba neįformintas jokiais dokumentais, nuslepiant tikrąjį prekių vertę, o vėliau, parduodant tas prekes, dalies iš to gautų pajamų nefiksuojant apskaitoje, apgaulingai tvarkė savo, kaip fizinio asmens, įsigijusio verslo liudijimą, buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti V. D. veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio už 2011 - 2012 metus. V. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padarytą nusikalstamą veiką jis pripažįsta ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis neteistas (t. 2, b. l. 93), baustas administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 94-95), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b. l. 97, 99), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b. l. 101).
Už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti baudą. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. V. D. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudos dydžiu sutiko (t. 2, b. l. 102). Nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgtina, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis BPK 352 str. 1 d., nustatytinas terminas baudai savanoriškai sumokėti.
Ikiteisminio tyrimo metu V. D. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2012 m. lapkričio 5 d., 12.00 val., iki 2012 m. lapkričio 5 d., 21.00 val. (t. 2, b. l. 2, 4). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.
V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 5-6) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., skirti jam bausmę - 90 MGL (11700 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. D. skirti galutinę bausmę - 60 MGL (7800 Lt) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2012 m. lapkričio 5 d., vieną dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai, laikyti V. D. neatlikusiu 58 (7540 Lt) dydžio baudos.
Nustatyti 4 mėnesių terminą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.
Kardomąją priemonę V. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti šį teismo baudžiamąjį įsakymą surašiusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Nagrinėjant bylą teisme ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta šiuo įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.