- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-20
- Bylos Nr.
- 1A-245-417-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Violeta Miliuvienė
- Kaltinamasis
- J. I.
- Nukentėjusysis
- R. K.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Henrikas Mackevičius
- Kategorijos
- 1.2.4.8Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
- 1.2.8.2Įžeidimas (BK 155 str.)
- 2.1.6.2Nušalinimo ir nusišalinimo pagrindai (BPK 58 str.)
- 2.1.12.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9Privataus kaltinimo bylų procesas (BPK XXX skyrius)
Pranešėjas Eduardas Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-245-417/2008
Teisėja Violeta Balčiūnienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8; 1.2.8.2; 2.1.6.2; 2.1.12.2.3.2; 2.9 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. birželio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-07 nuosprendžio, kuriuo J. I. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką; J. I. iš R. K. priteista 1500 Lt proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. I. išteisintas dėl to, kad nuo 2006-06-09 telefonu R. K., jos draugams, verslo partneriams bei tiesioginiam darbdaviui siuntinėjo telefonines SMS žinutes, įžeidžiančio, šmeižikiško pobūdžio, žeminančias nukentėjusiosios garbę ir orumą. Tokiu būdu J. I. iš jam priklausančio telefono, kurio Nr. +370 698 10637, siuntė SMS žinutes į R. K. telefoną, kurio Nr. +370 650 45077, kuriose ją išvadino necenzūriniais žodžiais, nurodė asmenį žeidžiančius ir žeminančius nebūtus dalykus, susijusius su asmeniniu gyvenimu ir darbu.
Be to, jis išteisintas dėl to, kad 2006-10-22, apie 1 val., būdamas neblaivus, atvažiavo į R. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini), smurtavo, sumušė nukentėjusiąją, grasino nušauti ją ir jos nepilnametę dukrą, tuo padarydamas R. K. pogleivinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinėje rankoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį. Mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog neįrodyta, kad būtent J. I. ją sumušė. Nurodo, kad teismas dėl neaiškių priežasčių labiau patikėjo liudytojų A. L. ir A. R. parodymais, iš kurių nustatė, jog J. I. naktį iš 2006-10-21 į 2006-10-22 nakvojo Mažeikiuose, ir atmetė liudytojų D. P., D. G. ir O. Z. parodymus, nors visi jie patvirtino, kad kitą dieną po sumušimo ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertą, nes tą dieną – 2006-10-22 ji padarė avariją. Mano, kad taip pat nepagrįstai nustatyta, jog neįrodyta, kad būtent J. I. jai siuntinėjo įžeidžiančias žinutes ir savo kūno nuotraukas. Nurodo, kad teismas šią išvadą padarė vadovaudamasis paties J. I. parodymais, taip pat jo sūnaus D. I. ir J. I. sūnaus draugo D. V. parodymais, kad ji pati turėjusi galimybę naudotis J. I. mobiliojo ryšio telefonu. Neaišku, kodėl teismas netikėjo liudytojų R. Š., L. K., D. G. parodymais, nors visos jos teigė, kad gavo šias žinutes ir net bandė aiškintis, kodėl jos gavo tokias žinutes. Atkreipia dėmesį, kad žinutės buvo siunčiamos ir jos darbo laiku, kai ji neturėjo galimybės naudotis J. I. mobiliojo ryšio telefonu. Taip pat pažymi, kad žinutės buvo siunčiamos prasidėjus ginčams teisme dėl turto. Teigia, kad neįtikėtina, jog prasidėjus teisminiams procesams ji ir J. I. toliau palaikė intymius santykius, nes pats J. I. teigia, kad 2007-07-04 pranešė jai, jog myli kitą moterį. Mano, kad teismas padarė neteisingą išvadą, jog ji siekia turtinės naudos, nes ji ne kartą išreiškė savo sutikimą susitaikyti, jei jis pripažintų savo klaidą ir atsiprašytų. Nurodo, kad pareiškė tokio dydžio civilinį ieškinį, nes J. I. poveikį gali padaryti tik pakankamai didelė neturtinės žalos atlyginimo suma. Tvirtina, kad J. I. nusikalstamais veiksmais jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, jis, siuntinėdamas nešvankaus turinio žinutes, įžeidinėjo ją ir jos dukrą, šmeižė kolegų, draugų ir net tiesioginio vadovo akyse, skleidė tikrovės neatitinkančią, žeminančią, pakertančią kitų asmenų pasitikėjimą ja informaciją. Tokie J. I. veiksmai susiję su jos asmeniniu, tarnybiniu ir viešuoju gyvenimu – įžeidinėjo ją, kreipdamasis tiesiogiai, ir šmeižė, skleisdamas informaciją jos draugėms ir bendradarbiams bei vadovams. Tvirtina, kad J. I. yra pasiturintis asmuo, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į šią aplinkybę skirdamas bausmę ir priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį prašo atsižvelgti į tai, kad civilinio atsakovo elgesys buvo nusikalstamas, padarytas iš savanaudiškų paskatų ir tyčiojantis iš nukentėjusiojo asmens, o tai yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Mano, kad teismo išteisinamasis nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, kad ji pati galėjo siųsti įžeidžiančias žinutes sau ir kitiems.
Nukentėjusiosios atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus bei pagrįstai išteisino J. I. pagal BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., nenustačius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Dėl šmeižimo ir įžeidimo
R. K. tvirtina, kad J. I. siuntė jai ir ją pažįstantiems asmenims įžeidžiančio bei šmeižikiško turinio trumpąsias žinutes bei nuotraukas. Aplinkybę, kad iš J. I. mobiliojo ryšio telefono į R. K. mobiliojo ryšio telefoną buvo išsiųstos nepadoraus turinio trumposios žinutės, patvirtina faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nepakanka įrodymų, patvirtinančių, jog tai padarė J. I. Byloje nėra duomenų, paneigiančių J. I. parodymus, jog jis ir R. K. tuo laikotarpiu, kai buvo siunčiamos žinutės, artimai bendravo ir ji naudodavosi jo telefonu. Tas aplinkybes patvirtina liudytojų D. I., M. V. parodymai. Liudytojos, kurias prašė apklausti nukentėjusioji, taip pat patvirtino, kad R. K. joms skambino ne tik iš savo mobiliojo ryšio telefono, be to, joms buvo žinomas J. I. numeris. Atsakydama į kaltinamojo klausimus teisiamojo posėdžio metu R. K. pati pripažino, kad bendravo intymiai su J. I. po 2006-10-23 (b. l. 93, t. 1).
Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas netikėjo liudytojų R. Š., L. K., D. G. parodymais, nors visos jos teigė, kad gavo nurodyto turinio žinutes, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad neabejojama tuo, jog R. K. pažįstantys asmenys gavo tokias žinutes, tačiau teismas nustatė, jog jų tvirtinimas, kad šias žinutes siuntė J. I., yra nepagrįstas, nes liudytojai negali žinoti, kas siuntė, kadangi jie matė tik telefono numerį, iš kurio žinutė išsiųsta.
Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo
R. K. teigia, kad 2006-10-22, apie 1 val., ją sumušė J. I., padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Liudytojos D. P., D. G. ir O. Z. iš esmės tik patvirtino, kad R. K. buvo sumušta, butas, kuriame ji gyvena, buvo sujauktas, tačiau įvykio jos nematė, ateinančio ar išeinančio J. I. – taip pat. Šie įrodymai nepatvirtina, kad R. K. sumušė būtent J. I. O liudytojų A. L. ir A. R. parodymai pagrįstai verčia abejoti, kad išteisintasis nukentėjusiosios nurodytu laiku galėjo būti jos nurodytoje vietoje.
Dėl įrodymų vertinimo
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas įsitikina, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti ir ar gauti įstatymo nustatyta tvarka. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas atliko įrodymų tyrimą ir tinkamai įgyvendino įrodymų vertinimo taisykles. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje byloje, vertindamas įrodymus, teismas pažeidė BPK reikalavimus.
Iš byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nepakanka įrodymų, pagrindžiančių J. I. kaltę. Išteisinamasis nuosprendis priimtas teisingai įvertinus surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrinus jų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir atsižvelgiant į įrodymų visumą. Byloje yra duomenų, kad nepadoraus turinio žinutės išsiųstos, kad buvo nežymiai sutrikdyta sveikata R. K., tačiau bylos aplinkybės verčia abejoti, kad tokias nusikalstamas veikas padarė J. I. Nė viena iš šalių neneigia, kad tarp jų susiklostę turtiniai santykiai, ginčai sprendžiami teismuose, todėl realu, kad pareikšti kaltinimai išteisintajam yra viena iš nukentėjusiosios keršto ar spaudimo formų. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad R. K. dėl sutrikdytos sveikatos nekvietė policijos pareigūnų ar tuoj po įvykio nesikreipė į policiją, privataus kaltinimo skundą padavė praėjus daugiau nei metams. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji, prašydama priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti, akcentuoja ne jai padarytą žalą, bet J. I. turtinę padėtį, siekia jį nubausti, padaryti poveikį.
Todėl apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Dėl prašymo atnaujinti įrodymų tyrimą
Kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo šioje byloje, 2008-06-18 gautas nukentėjusiosios R. K. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą motyvuojant tuo, kad apie 2008-06-12 vykusį posėdį jai nebuvo pranešta. Nukentėjusioji prašo papildomai ištirti įrodymus – apklausti liudytojus V. K., A. K. ir D. G.
Prašymas dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo atmestinas.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka dalyvavo nukentėjusiosios R. K. atstovas advokatas H. Mackevičius. Jis neprašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl nukentėjusiosios neatvykimo bei atlikti įrodymų tyrimą. Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo pranešimo matyti, kad R. K. buvo pranešta apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką.
Pažymėtina, kad prašyme nenurodyta, apie kokias svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, gali paliudyti V. K. D. G. buvo apklausta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir buvo sudaryta galimybė tiek nukentėjusiajai, tiek jos atstovui užduoti klausimus šiai liudytojai. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. prašoma apklausti dėl aplinkybių, nesusijusių su pareikštais kaltinimais.
Kolegijos nuomone, esant tokioms aplinkybėms, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios teisės nepažeistos, atnaujinti įrodymų tyrimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiosios R. K. apeliacinį skundą atmesti.