Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui (pareiškėjui) S. T., institucijos atstovams Algirdui Cibulskui bei Rimantui Vaisiūnui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. T. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje (ATP) byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GGAI) (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą, institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. birželio 26 d. S. T. surašė ATP protokolą dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 55 str. 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad šis, 2009 m. birželio 26 d. automobiliu Mercedes Benz v/n (duomenys neskelbtini) atvykęs prie Kazimieravo ežero, automobilį pastatė vandens telkinio apsauginėje juostoje arčiau negu 25 m. nuo kranto. Išmatavus nustatyta, kad automobilis stovi 13,7 m. nuo pakrantės. Tokiais veiksmais S. T. pažeidė Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 4 p. reikalavimus (b.l.4-5).

S. T. teismo posėdyje skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad toje vietoje nebuvo jokių įspėjamųjų ženklų. Jis nesekė, kaip buvo gautas matavimo rezultatas- 13,7 metro, pats atstumo nematavo, todėl negali pasakyti, kokiu atstumu jis stovėjo nuo vandens- gal jis buvo daugiau, nei 25 metrai, gal mažiau, nei 25 metrai, o gal ir 13,7 metro. Po matavimo jis automobilį patraukė į pavėsį.

Institucijos atstovai skundą prašė atmesti, paaiškino, kad, tikrinant vandens telkinius Vilniaus rajone, prie Kazimieravo ežero buvo aptikti du automobiliai, akivaizdžiai stovėję arčiau nei 25 metrai nuo vandens. Su pareiškėju buvęs jo kolega sutiko su pažeidimu, jo automobilis stovėjo 13,10 m atstumu nuo vandens telkinio. Matavimui naudotojo 1 m ilgio plastmasinę juostą, ji, paprastai, naudojama išmatuoti žuvų ilgiui. Pripažino, kad ši matavimo priemonė metrologiškai nėra patikrinta, tačiau pažeidimas akivaizdus, paklaida galėjo būti ne didesnė kaip 20-30 cm, automobilio patraukimo faktas rodo, kad pripažino kaltę.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

S. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už veikos, įtvirtintos ATPK 55 str. 1 dalyje ir numatančios atsakomybę už vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų režimo pažeidimą, padarymą.

Šis pažeidimas Institucijos buvo priežastiniu ryšiu susietas su Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 4 punktu (2001-12-04 įstatymo Nr. IX-628 redakcija), numatančiu, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto.

Pareiškėjas nutarimo neteisėtumą grindžia įrodymų rinkimo neleistinumu, konkrečiai- atstumo matavimo atlikimu matavimo priemone, neatitinkančia metrologijos reikalavimų. Šios rūšies teisinius santykius reglamentuoja Metrologijos įstatymas (tolia- MĮ, redakcija nuo 2006 m. spalio 30 d.), kurio 2 str. 7 dalis apibrėžia, kad matavimo priemonė yra įrankius, prietaisas, sistema, skirti matuoti savarankiškai arba kartu su kitais papildomais įtaisais. MĮ 15 str. 1 dalis nustato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos inter alia matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis (2 punktas). Į Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-12-01 įsakymu Nr.V-178 patvirtintą Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašą (1.1 punktą) įtraukti ilgio matai (išskyrus naudojamus medienos ir žemės naudmenų matavimams) ir jiems nustatytas 2 (metaliniams) ir 1 (iš kitų medžiagų) metų laiko intervalas tarp patikrų. Pastabose nurodyta, kad ilgio matai (1.1 p.) apima metrolazdes, liniuotes, ruletes (taip pat su svareliu).

Taigi, teismas pripažįsta, kad, vertinant formaliai, matavimas buvo atliktas su metrologiškai nepatikrinta priemone, tačiau, teismo nuomone, šiuo atveju, būtina įvertinti, ar metrologiškai nepatikrintos matavimo priemonės panaudojimas neabejotinai galėjo iškreipti ar iškreipė matavimo rezultatus ir tai sąlygojo pareiškėjo nubaudimą administracine nuobauda. Teisės aktais nustatytas leidžiamas atstumas yra ne mažiau kaip 25 metrai iki vandens telkinio pakrantės, šioje byloje S. T. inkriminuotas automobilio pastatymas 13,7 metro atstumu, tad skirtumas tarp šių dydžių (11,3 metro) yra toks didelis, kad galimas matavimo priemonės neatitikimas etalonui niekaip negalėjo iškreipti matavimo rezultato. Teismas pareiškėjo poziciją laiko priemone išvengti atsakomybės už gamtos apsaugos įstatymo pažeidimą, juolab, kad pats pažeidėjas iš esmės ir neneigia, kad autotransporto priemonę galėjo pastatyti arčiau nei 25 metrai nuo pakrantės, jis matavimo nestebėjo ir pats priemonių atstumui išmatuoti nesiėmė.

Įvertinus išdėstytą, manytina, kad institucija surinko pakankamus S. T. kaltės įrodymus, tinkamai kvalifikavo jo veiką, o skundžiamas nutarimas iš esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, protingumo bei teisingumo principus, baudos dydis atitinka ATPK 30, 30² reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1p., 128 str., teisėja

nutarė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2009 m. birželio 29 d. nutarimą ATP byloje Nr.VR-7.5-274 (AM054243) palikti nepakeistą, o skundą – atmesti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.