Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis H. K. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2015 metų iki 2016 m. rugsėjo 25 d. gyveno Kaune, nuomojosi kambarį, pragyveno iš atsitiktinių darbų. Internete, pažinčių svetainėje, susipažino su mergina – V. B.. 2016 m. rugsėjo 23 d., vakare, jie susitiko prie V. B. namų, adresu (duomenys neskelbtini), esančios parduotuvės. Jis su savimi turėjo tik 10 Eur, „Swedbank“ banko mokėjimo kortelėje pinigų nebuvo. Abu nuėję į parduotuvę nusipirko alaus ir užkandžių, už prekes jis sumokėjo apie 7 Eur. V. B. pasikvietė jį į savo butą, jie šnekėjosi, gėrė alų. Pagalvojęs, kad nebeturi pinigų, kambaryje pastebėjo ant stalo padėtą nešiojamą kompiuterį „Lenovo Flex 2“, kilo mintis jį pavogti. V. B. norėjo dar išgerti, jis jai pritarė. Kas iš jų iškvietė taksi automobilį, nežino, tačiau jis V. B. pasiūlė vienai važiuoti į parduotuvę, jai davė savo „Swedbank“ mokėjimo kortelę bei tyčia pasakė neteisingą kortelės PIN kodą. Suprato, kad V. B. negalės atsiskaityti, taip ją išviliojo iš jos namų, kad pats galėtų pasišalinti iki jos sugrįžimo. Kompiuterį įsidėjo į maišelį, vonios kambaryje pamatęs geltono metalo grandinėlę su pakabuku ją pavogė paslėpdamas džinsų kišenėje. Įsitikinęs, kad V. B. išvažiavo į parduotuvę, su minėtais daiktais pasišalino iš buto. Eidamas gatve susistabdė taksi automobilį, kuris nuvežė jį iki lombardo, esančio netoli geležinkelio stoties, Kauno mieste. Grandinėlę pardavė už 40 Eur. Lombardo darbuotojas neklausė ar jam priklauso grandinėlė. Pardavęs grandinėlę atsiskaitė su taksi vairuotoju. Kompiuterį parsivežęs į nuomojamą butą, (duomenys neskelbtini). Namuose įsijungęs kompiuterį suprato, kad jis neveikiantis. Kitą dieną norėjo susitikti su V. B. ir atsiimti savo kortelę, bet persigalvojo, nes buvo gėda. Kompiuterį pardavė už 40 Eur, kaip neveikiantį, detalėms, asmeniui, kuris pats jį susirado. Daugiau su V. B. nebendravo ir nežinojo, kad ji dėl vagystės parašė pareiškimą. Jis nuoširdžiai gailisi. Dėl 2016 m. gruodžio 3 d. vagystės parodė, kad tikslios datos neprisimena, jis kartu su M. buvo namuose, (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jis naudojosi M. nešiojamu kompiuteriu, laukė kol jam į sąskaitą bus pervesti pinigai. Išgėrus alaus M. užmigo. Kadangi pinigai į sąskaitą nebuvo pervesti, o jų jam labai reikėjo, nes turėjo gražinti skolą, todėl nutarė paimti M. nešiojamą kompiuterį ir mobiliojo ryšio telefoną. Manė, kad daiktus parduos lombarde, o kitą dieną, kai gaus pinigus, juos išpirks. Telefonas buvo „Samsung Galaxy J5“ su salotiniu įdėklu, o nešiojamas kompiuteris „HP“ juodos spalvos. Telefonas buvo padėtas kambaryje ant stalo. Apie 23.00 val., tikslaus laiko nepamena, jis pasiėmęs kompiuterį ir telefoną nuvažiavo į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Lombarde pateikė savo dokumentą ir užstatė daiktus, už 150 Eur. SIM kortelės iš telefono neišėmė, nes tikėjosi išpirkti. Į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį lombardą važiavo, kadangi miesto centre turėjo susitikti su asmeniu. Gavęs pinigus atidavė skolą. Po to, nuvažiavo į kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini), kurį nuomojasi jo mama. Išmiegojęs pasiėmė kelis daiktus ir išvyko į Gargždus darbo reikalais. Su savimi telefono neturėjo ir negalėjo pranešti M., kad jis paėmė jo daiktus ir pridavė į lombardą. Po kelių dienų grįžęs iš Gargždų sužinojo, kad M. parašė pareiškimą. Su M. buvo susitarę, kad visą žalą jam atlygins, su juo susitaikė. Gailisi, kad taip pasielgė, tačiau tuo metu nematė kitos išeities. Dėl sukčiavimo nurodė, kad socialiniame tinkle buvo įdėjęs skelbimą apie tai, kad išnuomoja butą, tačiau adreso nepamena. Skelbimą įdėjo žinodamas, kad neturi buto nuomai, įdėjo skelbimą tikėdamasis gauti avansą už buto nuomą. Vyriškiui, kuris norėjo išsinuomoti butą aprodė butą ir paėmė avansą, galimai 260 Eur. Buto neišnuomojo, nes neturėjo buto. Vyriškiui, kuris norėjo išsinuomoti butą rodė M. butą, tik vyriškis neatkreipė dėmesio į buto numerį. Paėmęs avansą, vyriškiui į žinutes neatsakinėjo, tik per „Facebook“ susirašinėjo. Pinigus ėmė, nes jų reikėjo pragyvenimui. Padarytas turtines žalas atlygino, dėl tokio savo elgesio gailisi. 2017 m. sausio mėnesį išvyko į Olandiją, nes norėjo užsidirbti pinigų. Žinojo, kad yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, tačiau bijodamas nemalonumų nusprendė išvykti. Iš Olandijos išvyko į Airiją, vėliau į Angliją. Anglijoje įsikūrė, baigė mokslus, įkūrė savo kompaniją, kuri veikia iki šiol. Žinojo, kad jam yra paskelbta paieška, apie tai sužinojo 2019 m. IRD sistemoje suvedęs savo pavardę. Į Lietuvą negrįžo, kadangi bijojo sulaikymo. Buvo jaunas, pridarė kvailysčių, supranta, kad už savo veiksmus turi atsakyti. Sutinka kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas paskiriant jam baudą, kurią sumokės. Prašo, kad paskirtą baudą teismas jam leistų sumokėti dalimis. Šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, tačiau planuoja grįžti į Lietuvą (t. 2, b. l. 86-89; t. 3, b. l. 12-15; t. 5, b. l. 15-18).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 4 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusioji V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 21.00 val., į namus, (duomenys neskelbtini), pasikvietė pažįstamą H. K. ir kartu leido laiką, gėrė alų. Su H. K.susipažino per internetą ir tą pačią dieną pasikvietė jį į svečius. 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 02.30 val., H. K. paprašė jos nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti alaus ir davęs savo „Swedbank“ mokėjimo kortelę liepė nuimti 50 Eur. Taksi automobiliu nuvažiavo iki parduotuvės, H. K.liko jos namuose. Bandant nuimti pinigus bankomatas rodė, jog yra netinkamas PIN kodas. Pinigų nuimti negalėjo. Raktų nuo savo buto neturėjo. Tuomet jai pasidarė įtartina. Grįžus iš parduotuvės į namus, buto duris rado uždarytas, bet neužrakintas, H. K. bute nebuvo. Apžiūrėjusi butą neberado nešiojamo kompiuterio „Levono Flex 2“, 896,68 Eur vertės, kuris buvo kambaryje ant stalo. Vonios kambaryje, prie veidrodžio esančioje lentynoje neberado auksinės grandinėlės 30 Eur vertės su pakabuku, 35 Eur vertės. Įsitikinusi, kad daiktus pavogė H. K., kadangi kitų asmenų bute nebuvo, o jai išeinant į parduotuvę daiktai buvo bute. Pavogtą kompiuterį pirko išsimokėtinai, už jį nebuvo pilnai išsimokėjusi, todėl tolimesnes įmokas turėjo tęsti neturėdama paties daikto. Po vagystės su H. K. nebendravo. Padaryta 961,68 Eur turtinė žala (t. 2, b. l. 1-8, 20, 26-31).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad V. B. iš jai pateiktų šešių asmenų foto nuotraukų atpažino foto nuotraukoje Nr. 5 H. K., kaip asmenį, kuris 2016 m. rugsėjo 24 d., apie 02.50 val., iš jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pavogusį jos daiktus (t. 2, b. l. 22-23).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta V. B. pateikta AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė, išduota H. K. vardu. Kortelė galioja iki 12/19 (t. 2, b. l. 39-41).

Nukentėjusysis M. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad H. K. pažįsta maždaug du metus. 2016 m. lapkričio 3 d. į savo butą, (duomenys neskelbtini), priėmė gyventi H. K.. Jiems gyvenant kartu, H. leido naudotis savo daiktais, kartais leisdavo skambinti iš savo telefono. 2016 m. gruodžio 2 d., apie 21.30 val., jis nuėjo miegoti, o H. K. sėdėjo prie jo nešiojamo kompiuterio ir sakė, kad dar pasėdės prie kompiuterio ir eis miegoti pas merginą. 2016 m. gruodžio 3 d., apie 10.00 val., atsibudęs pamatė, kad atrakintos durys ir pavogtas jo nešiojamas kompiuteris „HP“, mobilus telefonas „Samsung Galaxy J5“. Telefonas buvo pajungtas krautis, prie lovos. H. K. išėjus, jis bandė jam paskambinti, tačiau H. K.telefonai buvo išjungti. Iki vagystės H. K. visada prisiskambindavo. Jis H. K. laukė iki 2016 m. gruodžio 5 d., bet H. K. nepasirodė. Dėl dingusių daiktų jis kreipėsi į policiją. Policijos pareigūnai skambino H. K., tačiau telefonas buvo išjungtas. 2016 m. gruodžio 7 d. į kitą turimą telefoną, su tuo pačiu numeriu, gavo SMS, kurioje H. K. nurodė, jog jam viską gražins ir prašė atsiimti pareiškimą. H. K. rašė, kad gyvena pas draugę, tačiau jo merginos vardo ir kur ji gyvena, nežino. Kur šiuo metu yra H. K., nežino. Jei H. K. jam gražins daiktus ar pinigus, jis jam atleis. Mobiliojo ryšio telefono vertė 220 Eur, įdėklo 10 Eur, o nešiojamo kompiuterio vertė 356,4 Eur. Viso jam padaryta materialinė žala 586,4 Eur (t. 2, b. l. 103-110, 122-125). Papildomos apklausos metu M. M. parodė, kad policijos pareigūnai jam pagrobtą telefoną „Samsung J5“ grąžino, telefonas yra tvarkingas, žala atlyginta. Jam padaryta materialinė žala dėl pagrobto silikoninio dėkliuko ir nešiojamojo kompiuterio, viso 366,4 Eur. Su H. K. daugiau nebendravo (t. 2, b. l. 137-139).

Liudytojas M. Š. parodė, kad išankstinio apmokėjimo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Šia kortele naudojasi apie 13-14 metų. Šiuo metu naudojasi mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy J5“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurį 2016 m. gruodžio 7 d. įsigijo lombarde, (duomenys neskelbtini), už 95 Eur (t. 2, b. l. 157-158).

Liudytojas A. N. parodė, kad 2016 m. gruodžio 2 d. dirbo lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini). Vakare, laikotarpyje nuo 20.00 val. iki 23.00 val., į lombardą atėjo vaikinas, kuris norėjo parduoti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung J5“ su žalios spalvos silikoniniu įdėklu. Asmuo pateikė savo asmens dokumentą ir jis į sutartį įrašė asmens duomenis. Ar telefone buvo SIM kortelė negali pasakyti, nes per dieną yra priduodama daug telefonų. Už telefoną vaikinui sumokėjo 60 Eur. Taip pat vaikinas pardavė ir nešiojamą kompiuterį „Compaq“ juodos spalvos. Nešiojamas kompiuteris buvo su įkrovikliu. Už nešiojamą kompiuterį sumokėjo 90 Eur, viso sumokėjo 150 Eur. Atneštus daiktus patikrino, telefonas ir nešiojamas kompiuteris veikė. Jis vaikino neklausė ar daiktai priklauso jam. Jis tik klausė ar vaikinas nori parduoti ar užstatyti daiktus. Vaikinas pamiršo pasirašyti sutartį, todėl jis išbėgo į lauką, norėdamas jį pasivyti, tačiau nespėjo. Vaikinas automobiliu nuvažiavo, nors matė, kad jis yra kviečiamas. Vaikinas buvo su vyresnio amžiaus žmogumi, bet jo apibūdinti negali. Jie nuvažiavo pilkos spalvos automobiliu, tačiau automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo. Praėjus kelioms dienoms ar sekančią dieną, tiksliai nežino, H. K. atneštą mobiliojo ryšio telefoną pardavė. Kam pardavė telefoną nurodyti negali, nes dokumentų nereikalauja. Telefoną pardavė vyriškiui, apie 30- 40 metų amžiaus. Kam ir kada buvo parduotas nešiojamas kompiuteris, nežino. Ar H. K. dar buvo atėjęs į lombardą, nepamena (t. 2, b. l. 174-176).

Liudytoja I. T. parodė, kad 2017 m. birželio 20 d. mirė M. M.. Ji su M. bendravo nuo mažens, jis buvo jos vaikystės draugas ir sūnaus D. T. krikšto tėtis. Po M. M. mirties jos sūnus D. T. paveldėjo visą jo turėtą turtą. Palikimą ji su vyru A. T. kaip D. įstatyminiai atstovai priėmė 2017 m. liepos 21 d. Apie tai, kad M. M. ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pareiškęs civilinį ieškinį žinojo, tačiau kokiai sumai jis buvo pateikęs ieškinį, nežino. Kadangi ji yra paveldėtojo D. T. įstatyminė atstovė, mirus M. M. reiškia civilinį ieškinį turtinei 366,4 Eur žalai, kurią buvo pareiškęs M. M.. Sutinka, kad H. K. žalą atlygintų dalimis (t. 2, b. l. 187-190).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas M. M. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Sony Ericsson“. Užfiksuota, kad 2016 m. gruodžio 7 d. žinučių aplanke yra 17 SMS žinučių iš telefono numerio (duomenys neskelbtini), kuriose rašoma, kad H. atsiskaitys už viską su kompensacija per porą savaičių, jo mama padės H., jog H. nenorėjo vogti, jam buvo sunku, norėjo gražiai apsirengti, pasilinksminti ir išgėręs nepagalvojo apie pasekmes, padarė kvailystę ir dabar labai bijo, kenčia, gailisi, atsiprašo dėl to ką padarė. Prašo pagailėti ir atsiimti pareiškimą, kad jo nebeieškotų. 2016 m. gruodžio 8 d., 15.07 val. gauta SMS žinutė iš numerio (duomenys neskelbtini), kurioje klausiama ar buvo policijoje ir prašo viską papasakoti (t. 2, b. l. 131-133).

Mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson“ pagal pakvitavimą gražintas M. M. (t. 2, b. l. 134).

Mobiliojo ryšio telefono „Samsung Galaxy J5“ paieškos sutapime nurodyta, kad atlikus IMEI kontrolę nustatyta, kad į mobiliojo ryšio telefoną IMEI (duomenys neskelbtini), 2016-12-27 11.04.58 - 2017-01-02 15.41.23, buvo įdėta UAB TELE2 SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 149-155).

Iš UAB „Butmina“ lombardo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2016 m. gruodžio 2 d. lombarde, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), H. K. pateikė pardavimui kompiuterį su pakrovėju ir telefoną „Samsung J5“ (t. 2, b. l. 170).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy J5“ juodos spalvos, liečiamu ekranu. Ekranas nesuskilęs, nesubraižytas, tvarkingas, veikiantis (t. 2, b. l. 162-164).

Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy J5“, IMEI (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą gražintas M. M. (t. 2, b. l. 165, 166).

H. K. pateikė banko atliktą pavedimą, kuris patvirtina, jog M. M.padaryta turtinė žala atlyginta (t. 2, b. l. 197).

Nukentėjusysis Ž. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. vasario 4 d. socialiniame tinkle „Facebook“, sukurtoje grupėje „Butų nuoma Klaipėdoje“, rado skelbimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojamas vieno kambario butas su baldais. Butą nuomoja H. K., kurio profilis buvo nurodytas „Facebook“. Nurodė, jog mėnesio nuoma kainuoja 160 Eur ir nori 400 Eur depozito. 2017 m. vasario 4 d. SMS žinutėmis su H. K. susitarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje bei apžiūrėti nuomojamą butą. 2017 m. vasario 4 d., apie 20.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo jo laukė H. K., kuris nuvedė jį į butą Nr. 128 ir parodė nuomojamą butą. Bute nieko tuo metu nebuvo, tačiau butas atrodė kaip gyvenamas. H. K. sakė, kad jis rytoj iš jo išsikraustys ir butą išnuomos jiems. Bute taip pat buvo baltos spalvos katinas. Kadangi butas jį tenkino, sutarė dėl kainos ir sumokėjo 260 Eur avansą. H. K. tuo metu neturėjo nuomos sutarties, todėl jie susitarė sutartį pasirašyti laisva forma. Sutartį, vienu egzemplioriu, savo ranka surašė jo draugė N. K., kurio originalas liko pas H. K., o jis sutartį tik nusifotografavo. Sutartyje pažymėjo, kad butas jiems išnuomojamas neterminuotam laikui ir nurodė mokėjimo sąlygas. Už vieno mėnesio nuomą jie H. K. sumokėjo 160 Eur, depozito 400 Eur neturėjo, todėl su H. K. sutarė, kad jam dabar į rankas sumoka 100 Eur depozitą, o vėliau į jo nurodytą banko sąskaitą perves dar 300 Eur. Likusius 300 Eur turėjo pervesti per 10 dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Pinigus 260 Eur sumokėjo H. K. į rankas, bet apie pinigų sumokėjimą niekur neužfiksavo. Pasirašę sutartį jie išsiskyrė, sutarė su H. K. sekančią dieną su juo susiskambinti ir jis perduos raktus. H. K. telefono numerį turėjo, nes jį buvo nurodęs skelbime. 2017 m. vasario 5 d. dienos metu, draugė parašė H. K. SMS žinutę dėl buto rakto perdavimo, tačiau jis į žinutes nereagavo. Vėliau draugė jam skambino, bet jis neatsiliepė. Sekančią dieną draugė vėl jam skambino, tačiau jis ragelio nekėlė. Draugei parašius H. K. į „Messenger“, jis atrašė, kad yra išvykęs ir raktus perduos vėliau. Tačiau raktų jiems niekas neperdavė ir pinigų negrąžino. Apie tai, kad yra apgauti, suprato po savaitės, kai H. K. ignoravo jų žinutes ir skambučius. Jam padaryta 260 Eur turtinė žala (t. 3, b. l. 27-39, 53-57).

Liudytoja N. K. parodė, kad su draugu Ž. R. ieškojo išsinuomoti butą Klaipėdos mieste. 2017 m. vasario 4 d. socialiniame tinklalapyje „Facebook“ sukurtoje grupėje „Butų nuoma Klaipėdoje“ pamatė vaikino patalpintą skelbimą, jog išnuomoja vieno kambario butą. Jis „Facebook“ buvo pasivadinęs H. H. K. bei buvo įsidėjęs savo nuotrauką. Skelbime buvo nurodyta, kad išnuomojamas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini) gatvėje, su baldais. Draugui Ž. R. perskaitė aptiktą skelbimą. Skelbime buvo nurodyta, kad buto nuoma mėnesiui - 160 Eur ir 400 Eur užstatas. Pasiskambinus skelbime nurodytu numeriu su atsiliepusiu vaikinu sutarė susitikti prie (duomenys neskelbtini) namo ir apžiūrėti butą. Jiems susitikus su vaikinu, pastarasis prisistatė H. Vaikino išvaizda atitiko nuotrauką, kuri buvo įdėta į „Facebook“ profilį. Vaikinas atrakino laiptinės ir buto duris. Bute buvo tik baltas katinas. H. K. sakė, kad jis rytoj iš buto išsikraustys. Sutarus, kad nuomosis butą, H. K. jiems sakė, kad jei nori, gali dar šį vakarą pasidaryti raktų kopiją. Jie nusprendė, kad yra vėlu važiuoti daryti raktų kopijas ir jų nepasidarė. Su H. K. sutarė, kad butą išnuomos nuo 2017 m. vasario 6 d., o 2017 m. vasario 5 d. perduos raktą nuo buto ir laiptinės. H. K. tuo metu neturėjo nuomos sutarties blanko, todėl sutarė pasirašyti laisvos formos nuomos sutartį. Ji ranka surašė nuomos sutartį, o Ž. R. ir H. K. pasirašė. Rašant sutartį H. K. pateikė savo asmens tapatybės kortelę. Iš pateiktos asmens tapatybės kortelės nurašė vaikino asmens kodą, bet nesuprato kokia jo pavardė, todėl jis pats užrašė savo vardą. Sutartis liko pas H. K., nes jis turėjo tik vieną popieriaus lapą, ji sutartį nufotografavo. Sutartyje pažymėjo, kad butas išnuomojamas neterminuotam laikui ir nurodė mokėjimo sąlygas. Už vieno mėnesio nuomą Ž. R. sumokėjo 160 Eur kaip nuomos mokestį už mėnesį ir 100 Eur depozito dalį, nes daugiau tuo metu neturėjo pinigų. Su H. K. susitarė, kad kitą depozito dalį - 300 Eur perves į jo sąskaitą per 10 dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Pinigus 260 Eur Ž. R. davė H. K. į rankas, tačiau pinigų perdavimo neužfiksavo. Susitarė su H. K., kad sekančią dieną su juo susiskambins ir jis atveš raktus. Vakare skelbimas nebuvo išimtas. 2017 m. vasario 5 d. pamatė, kad skelbimas atnaujintas, todėl 12.24 val. jam parašė SMS ir pasidomėjo, kodėl yra skelbimas dėl buto nuomos. Jis atrašė, kad neturi laiko išimti skelbimo. Iš H. K., tą pačią dieną, apie 18.00 val. gavo SMS žinutę su prašymu jam paskambinti. Jai paskambinus H. K. pasakė, kad jam dar reikia 50 Eur, kad atveš raktus ir pasiims 50 Eur. Ji parašė jam savo buto adresą, tačiau H. K. neatvažiavo. Vėliau jis paskambino ir liepė jiems atvažiuoti prie jo namo, kad paduotu 50 Eur bei pasiimtu raktus. Apie 22.00 val. nuvažiavus prie jo namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, parašė SMS, kad jo laukia, bet jis neatrašė. Jai paskambinus, H. K. pasakė, kad neatvyks ir pasiūlė susitikti rytoj prie jo buto. Sekančią dieną, t. y. vasario 6 d., skambino H. K., bet jo telefonas buvo išjungtas. Tą pačią dieną, ar kitą dieną ji parašė H. K. per „Messenger“ programą klausdama, kur jis yra ir kada gali susitikti. Jis atrašė, kad yra išvykęs ir raktus perduos vėliau. Jis pažadėjo grįžti vasario 10 ar 11 d. ir perduoti raktus. Po to, ji kelis kartus rašė per „Messenger“, bet H. K. neatrašė. Vaikinui rašė, kad jei jis nenori nuomoti buto, tai tegul grąžina pinigus. Jis atrašė, kad viskas gerai ir sutarė vasario 15 d. 11.00 val. susitikti prie namo. Sutartu laiku H. K. neišėjo ir per „Messenger“ neatrašė, telefonas buvo išjungtas. 2017 m. vasario 17 d. ji į grupę „Butų nuoma Klaipėdoje“ įkėlė nukopijuotą H. K. skelbimą ir klausė, gal kas jį pažįsta, ar yra žmonių, kurie išsinuomojo tą butą. Jai parašė mergina ar moteris, kad ji irgi jam davė pinigus, bet H. K. dingo dėl ko ji parašė pareiškimą policijai (t. 3, b. l. tomas 67-71).

Liudytoja M. D. parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su savo draugu ir buto bendrasavininku M. S.. Šalia esančiame bute Nr. 129 gyvena kaimynas M. Nuo pat pradžių su jų butais dedasi nesusipratimai, nes kartais į jų pašto dėžutę ateina kaimyno paštas, o laiškuose, kurie skirti M., nurodytas jų adresas. Ant jų ir kaimyno M. durų nėra buto numeriukų. Su M. bendravo dėl jų išgertuvių ir garsiai leidžiamos muzikos, su kaimynu gerų santykiu nepalaikė. Žino, kad pas M. buvo apsistojęs jaunuolis, jo vardo nežino, M. jį pristatė kaip sūnėną. Su jaunuoliu bendravo kai jam papriekaištavo dėl triukšmo nakties metu, o jis jai atsakydavo, kad dėl to rašytų pareiškimą ant M. Apie tai, kad H. K. įdėjo skelbimą, kuriame nurodyta, jog nuomoja jų butą, ji nežinojo. Dėl šio įvykio pretenzijų neturi, pareiškimo nerašys, žala jai nepadaryta (t. 3, b. l. 92-95).