Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį 1 158 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. rugpjūčio 8 d. A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 12.45 val., (duomenys neskelbtini) k., Šilutės r., vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,72 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tuo A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 226 punktų reikalavimus. Tokie A. Ž. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 129 straipsnį.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam sprendimui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 335501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

ATPK 129 straipsnyje numatyta sankcija ir pagal šį straipsnį jam, A. Ž., paskirta 1 158 Eur bauda savo dydžiu prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-214).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. Ž., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. Ž. kaltės padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog A. Ž. padarė ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, o apelianto keliama versija, kad byloje nėra objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl jo kaltės, t. y. kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, o liudytojos O. A. parodymai nepatvirtina jo kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Teismas išsamiai išanalizavo tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž., tiek kaip liudytojos teisme apklaustos O. A. (ji pranešė pareigūnams apie nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo neblaivus vairuotojas), gretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos įrodymais, tinkamai juos įvertino, atskleidė jų tarpusavio ryšį, motyvuotai nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, teismas visiškai pagrįstai rėmėsi liudytojos O. A. parodymais. Ši liudytoja parodė, kad važiuodama grybauti pamatė į griovį nuvažiavusį automobilį, priėjusi prie automobilio pamatė, kad vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta, – A. Ž., sukniubęs ant vairo. Pagalvojusi, kad gal kas nutiko, pajudino vairuotoją, tačiau šiam atsibudus suprato, kad vairuotojas girtas. Pažadintas A. Ž. sakė nesikišti ne į savo reikalus, iškeikė ją necenzūriniais žodžiais ir bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau jam nepavyko. Tai paneigia apelianto skundo argumentus, kad A. Ž. automobilio nevairavo. Vien tai, jog minėta liudytoja, kaip matyti iš 2016-10-05 teismo posėdžio protokolo (b. l. 47), atsakydama į A. Ž. atstovo advokato T. Leščinsko klausimą, nurodė: „Automobilis kai bandė važiuoti, net nepajudėjo iš vietos.“ (b. l. 47), neduoda pagrindo išvadai, jog A. Ž. automobilio nevairavo, nes, kaip minėta, ši liudytoja aiškiai nurodė mačiusi, kaip A. Ž. bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau jam nepavyko, t. y. nurodė: „Jis bandė dar važiuoti atbulas, tačiau nepavyko, nes buvo pasidėjusi mašinos apačia.“ (b. l. 47). Netikėti minėtos liudytojos parodymais nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad ji pažinojo A. Ž. ir būtų suinteresuota jį apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti. Ši liudytoja aiškiai nurodė mačiusi, kaip A. Ž. bandė išvažiuoti iš griovio, tai paneigia apelianto skundo argumentus, kad jis automobilio, būdamas neblaivus, nevairavo. Tuo tarpu A. Ž. parodymais teismas pagrįstai nesirėmė ir juos vertino kaip pastarojo pasirinktą gynybos versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes jo parodymai nėra nuoseklūs. Kaip matyti iš pareigūno P. E. 2016-08-07 tarnybinio pranešimo (b. l. 14), jame užfiksuota, kad A. Ž. teigė, jog automobilį vairavo draugas Rolandas, tačiau susisiekus su juo, pastarasis nurodė, kad paskutinį kartą matė A. Ž. penktadienį darbe (pažeidimas padarytas 2016-08-07, t. y. sekmadienį). Tuo tarpu apklausiamas teisme A. Ž. jau aiškino, kad jo žmonos giminaitis (jo asmenybės dėl šeiminių aplinkybių neįvardijo) atvežė jį grybauti, grybaudamas jis susitiko draugą, su juo išgėrė litrą degtinės, o važiuojant atgal į namus, giminaičiui įvažiavus į griovį, jie susipyko, todėl šis išėjo namo, o jis liko miegoti automobilyje (b. l. 47).

Atsakydamas į A. Ž. apeliacinio skundo argumentą, jog, pasak jo, jo kaltę dėl padaryto pažeidimo paneigia ir tai, kad atvykus policijos pareigūnams jis miegojo priekinėje keleivio vietoje, kojas persvėręs į vairuotojo pusę, apygardos teismas pažymi, jog policijos pareigūnai į įvykio vietą, kaip nurodė teisme kaip liudytoja apklausta O. A., atvyko praėjus daugiau nei valandai laiko po to, kai ji, pamačiusi, jog būdams girtas A. Ž. bandė išvažiuoti iš griovio, tačiau jam nepavyko, pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu ir laukė atvykstančių pareigūnų, tačiau, kaip nurodė, bijodama agresyviai nusiteikusio A. Ž., pavažiavo toliau nuo jo ir nematė, kaip jis užmigo automobilyje, tačiau patvirtino, kad jokie kiti asmenys nebuvo atėję prie automobilio, nurodydama, kad A. Ž. buvo vienas prie vairo. Šių duomenų kontekste akivaizdu, kad praėjus daugiau nei valandai laiko nuo pranešimo apie įvykį A. Ž., būdamas girtas, užmigo automobilyje ir jo miegančio neblaivaus padėtis automobilyje pasikeitė, t. y. jis, kaip nurodyta pareigūno P. E. 2016-08-07 tarnybiniame pranešime, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje: „<...> pusiau gulomis t. y. kojos ant pėdalų <...>.“ (b. l. 7). Tai akivaizdu ir iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 14).

Remiantis aptartų duomenų visuma, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas A. Ž. atsakomybės pagal ATPK 129 straipsnį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Priešingai apelianto tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes ir tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įvertinus byloje surinktus įrodymus. Skundžiamas teismo nutarimas yra motyvuotas, jame išsamiai aptarti įrodymai, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas sprendimą pripažinti A. Ž. kaltu padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Naujų aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. Ž. jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Konstatuotina, kad prieštaravimų ar abejonių, kurios galėtų būti vertinamos pažeidėjo naudai, nėra, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. Ž. nutraukti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.