Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei A. P., S. Š., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui A. K.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, nedirbančiam, vidurinio išsilavinimo, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), anksčiau teismo neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. po 2020 m. gruodžio 24 d. parduotuvėje „Norfa“, (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto su A. N., 2020 m. gruodžio 25 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs nešinas peiliu ir metaliniu strypu į A. N. namų kiemą, (duomenys neskelbtini), daužė duris ir kvietė išeiti į lauką išsiaiškinti nukentėjusiuosius A. N. ir I. N., grasindamas išdaužyti namo langus, ir, patekęs į vidų, suluošinti vaikus ir su jais susidoroti, po kiekvienu langu sudėjo plytas ir atėjęs prie durų nešinas rastu šaukė, kad šturmuos ir įėjęs „išvalys“ patalpą, po to peiliu susižalojęs ranką krauju ištepliojo namo lauko durų ir langų stiklus, dėl ko nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, S. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad yra gydęsis psichiatrijos ligoninėse, įtarimo esmę supranta, kaltu prisipažįsta visiškai. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2020-12-24 dienos metu, valandos neprisimena, buvo didelėje PC „Norfa“ parduotuvėje (duomenys neskelbtini). Atėjus prie kasos, buvo eilė, bet jis turėjo tik du svogūnus, todėl paprašė žmonių jį praleisti be eilės, jie sutiko. Nepažįstamas vyriškis, kuris jau buvo susimokėjęs ir dėjosi prekes, jo paklausė, ko jis čia „mandrauja“ ir prie visų žmonių pasakė, kad jis (kaltinamasis) gydėsi (duomenys neskelbtini). Kadangi pardavėjos jį žino, jam pasidarė gėda. Vyriškis išėjo pirmas, užėjo į vaistinę, o jis automobilyje laukė, kad kas tas žmogus ir kur gyvena. Vyriškiui išvažiavus, važiavo iš paskos, (duomenys neskelbtini) kaime vyriškis apsisuko link (duomenys neskelbtini), bet jis suprato, kad gyvena jis (duomenys neskelbtini) ir įsiminė mašinos valstybinį numerį. Kitą dieną, 2020-12-25, važinėjo po (duomenys neskelbtini) kaimą ir viename iš kiemų pamatė automobilį, kurio numerį buvo įsiminęs. Įsuko į kiemą, o išvažiuodamas prasuko mašinos ratus, kad vyriškiui parodytų, jog jį rado. Tą pačią dieną vėl pravažiavo pro tą namą, kieme mašinos nebuvo, į kiemą neužsuko, dar kartą važiuojant vyriškis savo automobiliu užblokavo jam pagrindinį kelią ir iškvietė policiją, pareigūnai jį nubaudė už karantino taisyklių nesilaikymą. Vyriškis prie pareigūnų liepė jam išlyginti automobilio vėžes. Vakare išgėręs pasiėmė grėblį „Fiskars“, kažkodėl virtuvinį peilį ir atėjęs grėbliu pabeldė į langą. Vyras su moterimi priėjo prie lango, ką jie kalbėjo, neatsimena. Pradėjęs grėbliuoti jų kelią, sulaužė grėblį. Vienoje rankoje laikydamas grėblio kotą, kitoje peilį, ragino vyriškį išeiti į lauką pasikalbėti, išsiaiškinti, persipjovė ranką ir krauju perbraukė per durų stiklą. Kieme paėmęs dvi plytas, padėjo prie dviejų langų, netoliese buvo ir medinis pagalys. Norėjo, kad vyriškis išeitų į lauką išsiaiškinti, jo sužaloti, juolab nužudyti, neketino, norėjo tik pagąsdinti. Atvykę policijos pareigūnai jį išsivežė. Po šio įvykio mėnesį gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (t. 1, b. l. 101 - 103).

Motyvuojamoji dalis

S. Š. inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymą patvirtina šie duomenys:

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. N. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 24 d. apie 10.00 val., prekybos centre „Norfa“ jis stovėjo prie kasos išsidėjęs prekes.

Prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, nešinas dviem svogūnais, ir visų reikalavo jį užleisti be eilės. S. Š. pradėjo kabinėtis, sakė, kad jis jį privalo užleisti. Po to iš prakybos centro stovėjimo aikštelės išvažiavęs jam priklausančiu automobiliu pastebėjo, kad S. Š. jį persekioja automobiliu. Nenorėdamas, kad S. Š. sužinotų kur jis gyvena, į namus nevažiavo, o važiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Bevažiuojant jam S. Š. automobiliu sudarė avarinę situaciją. Sekančią dieną S. Š. rado jo gyvenamąjį namą ir su automobiliu sugadinęs kiemo įvažiavimo dangą, išvažiavo. Po poros valandų per virtuvės langą jis vėl pamatė tą patį automobilį ir S. Š. sukinėjantis ties jo namais, todėl pranešė policijai ir savo automobiliu užblokavo tą asmenį, kuris pasakė, kad čia buvo perspėjimas ir, kad iki Naujųjų metų su juo ir jo šeima susidoros. Atvykę policijos pareigūnai S. Š. nubaudė dėl karantino taisyklių pažeidimo. Vakare, apie 20.00 val., minėtas S. Š. grįžo į jo kiemą nešinas metaline lazda ir peiliu, bei grasino išdaužyti langus, šturmuoti jo gyvenamąjį namą. Jis su žmona iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu S. Š. prisinešė po namo langai plytų, peiliu pjaustėsi rankas, krauju tepliojo namo langus bei duris, peiliu dūrė į duris. Po to atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė S. Š.. Mano, kad S. Š. grasinimai susidoroti su juo ir jo šeima buvo realūs.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. N. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 24 d. jos vyras grįžo iš parduotuvės ir nieko per daug nepasakojo, o ji su šeima ruošėsi šventėms. Sekančios dienos rytą ji pastebėjo, kad kažkas važinėdamas po jų kiemą sugadino dangą. Jos vyras pasakė, kad čia tas pats vyras ir jai papasakojo apie konfliktą parduotuvėje. Po to jie pranešė policijos pareigūnams apie įvykį. Pareigūnai sakė rašyti pareiškimą, bet ji pasitarusi su vyru pareiškimo nerašė. Po to ji vėl pamatė kieme važinėjantį tą patį automobilį. Iš namo išėjęs A. N. užblokavo automobiliu S. Š. automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus. Pro langą ji ir vaikai matė, kaip S. Š. bandė išdaužti automobilio stiklą, atdaryti automobilio dureles, išsirengė ir basa vaikščiojo prie jų namo, vartojo necenzūrinius žodžius. Atvykę policijos pareigūnai S. Š. skyrė baudą. Po to ji su šeima išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą ir grįžusi į namus išgirdo, kad vaikai sakė, jog vėl atėjo tas vyriškis. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Tuo metu lauke buvęs S. Š. šaukė, kad susidoros su jos vyru, suluošins jų vaikus ir šturmuos jų namą. Matė, kaip S. Š. peiliu pjaustėsi rankas, terliojo krauju langus, lauko duris. Taip pat girdėjo, kaip S. Š. šaukė, jog jos vyras iki Naujųjų metų negyvens, taip pat jis susidoros su jų šeima.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. B. paaiškino, kad 2020 m. gruodžio 25 d. ryte į jų kiemą įsuko tamsiai spalvos automobilis , kurį vairavo vyras, kaip vėliau prisistatė, vardu S., gyvenantis prie miško netoli (duomenys neskelbtini) kaimo. Šį pilietį yra matęs maždaug prieš 12 metų, pažinojo tik iš matymo. S. teiravosi apie sidabrinį „Opel“ markės automobilį, pasakojo 30 metų senumo įvykius, apie tarnybą armijoje.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. B. paaiškino, kad su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 25 d. apie 13.00 val. į kiemą atvažiavo tamsiai mėlynas automobilis „VW Passat“. Automobilyje buvęs vyriškis kalbėjo labai nerišliai, užsiminė apie parduotuvę ir perdavė lapelį su užrašytu savo telefono numeriu bei vardu S. bei paprašė perduoti vyrui, kad šis perduotų kaimynams, kurie važinėja sidabriniu „Opel“. Kiek ji žino sidabriniu „Opel“ važinėja I. ir A. N., gyvenantys (duomenys neskelbtini) kaime. Po to grįžus vyrui jie paskambino Navardauskams ir šie jiems papasakojo apie įvykį su S. Š..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuoti apibraižymai ant lauko durų, durų langas išteptas raudonu skysčiu, įvykio vietoje rastas ir paimta metalinis vamzdelis bei peilis medine rankena (t. 1, b. l. 9 - 13).

Kauno AVPK Kaišiadorių r. PK pareigūno J. O. tarnybinių pranešimų matyti, kad atvykus pagal iškvietimą į (duomenys neskelbtini), A. N. nurodė, kad nepažįstamas asmuo jį persekioja, atėjęs į kiemą nešinas pagaliu ir peiliu daužė namo duris ir grasino susidoroti. Įvykio vietoje rastas S. Š. su savimi turėjo lazdą ir peilį, elgėsi neadekvačiai, todėl buvo išgabentas į gydymo įstaigą (t. 1, b. l. 14, 15).

PRĮR ROIK (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 25 d. 18.15 val. S. Š. nurodė, kad vienas vartoja alkoholį ir už tolimesnius savo veiksmus neatsako. Yra labai piktas dėl šiandien susiklosčiusių aplinkybių, dėl išrašyto protokolo. Išsakė grąsinimus susidoroti su asmeniu, su kuriuo anksčiau kilo konfliktas (t. 1, b. l. 44 - 45).

Iš BPC Klaipėdos skyriaus pateikto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (įtariamojo) garso įrašo kopijos matyti, kad skambinęs asmuo prisistato S. Š. ir nurodo, kad nepažįstamas žmogus užblokavo kelią, kad jo likimas jau nuspręstas, ne jis sprendžia kam gyventi, nenori, kad kiti rankas, gal jis pats padarys jam tą, net nesulauks jis Naujų metų, jis už save neatsako. Jis sugadino jam nuotaiką, Kūčią, todėl jis negyvens (t. 1, b. l. 56 - 58, 59,60).

Iš UAB „Norfos Mažmena“ pateikto vaizdo įrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 24 d. į prekybos centą „Norfa“ 9.39 val. buvo atvykęs galimai įtariamasis S. Š. automobiliu „VW Passat“ ir galimai nukentėjusysis A. N. automobiliu „Opel Zafira“ (t. 1, b. l. 65 - 76).

VĮ „Regitra“ duomenimis, S. Š. yra automobilio „Volkswagen Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (t. 1, b. l. 78).

Iš VĮ Kaišiadorių psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo matyti, kad S. Š. priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų grupei (t. 1, b. l. 117).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2020 m. gruodžio 25 d. S. Š. konstatuotas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Šiuo metu įtariamajam S. Š. konstatuotas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, būti teisiamas. Nusikalstamos veikos padarymo bei šiuo metu įtariamajam S. Š. konstatuojamas psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). S. Š. negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, šiuo metu jam reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones - gydymą specializuotoje įstaigoje - (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. S. Š. nereikalinga skirti stacionarinę psichiatrinę ekspertizę (t. 1, b. l. 157-162).

Teismo psichiatrė ekspertė S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. Š. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). S. Š., darydamas nusikalstamą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. Š. konstatuojamas psichikos sutrikimas ir dėl jo jis negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. S. Š. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Ambulatorinis gydymas S. Š. atžvilgiu negali būti taikomas, nes pastarasis nepripažįsta ligos, nesilanko pas gydytojus, nevartoja medikamentų, vartoja alkoholį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Pagal konstrukciją, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-403-317/2013).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad S. Š. po 2020 m. gruodžio 24 d. parduotuvėje „Norfa“, (duomenys neskelbtini), įvykusio žodinio konflikto su A. N., 2020 m. gruodžio 25 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atėjęs nešinas peiliu ir metaliniu strypu į A. N. namų kiemą, (duomenys neskelbtini), daužė duris ir kvietė išeiti į lauką išsiaiškinti nukentėjusiuosius A. N. ir I. N., grasindamas išdaužyti namo langus, ir, patekęs į vidų, suluošinti vaikus ir su jais susidoroti, po kiekvienu langu sudėjo plytas ir atėjęs prie durų nešinas rastu šaukė, kad šturmuos ir įėjęs „išvalys“ patalpą, po to peiliu susižalojęs ranką krauju ištepliojo namo lauko durų ir langų stiklus, dėl ko nukentėjusiesiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiu būdu S. Š. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalies požymius.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. Š. konstatuotas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). S. Š. atlikdamas nusikalstamą veiką negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu S. Š. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šiuo metu jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. S. Š. negali duoti objektyvių paaiškinimų, būti teisiamas. S. Š. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – gydymą specializuotoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis (t. 1, b. l. 157-162).

Teismas, įvertinęs šiuos visus objektyviuosius duomenis pripažįsta, jog S. Š., darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką, negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jis buvo nepakaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnio nuostatų prasme ir jam turi būti taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

Remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadomis ir ekspertės paaiškinimais, atsižvelgiant į S. Š. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos įstaigose.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinį vamzdelį ir peilį, esančius Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK, teismo nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

S. Š. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti S. Š. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – gydymą specializuotoje įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

S. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: metalinį vamzdelį ir peilį, esančius Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK, teismo nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiųjų, jų atstovo ir prokurorės gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.