Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1266-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-04
Bylos Nr.
1-1266-1049/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
M. D.
Nukentėjusysis
I. D.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1266-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10146-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,kaltinamajam M. D., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,nukentėjusiajai I. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

M. D. 2019 m. vasario 2 d., ikiteisminiu tyrimu tiksliau nenustatytu laiku, namuose – bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buitinio konflikto metu smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei I. D., tyčia abejomis rankomis sugriebdamas jai už kaklo ir smaugdamas, o po to užsukdamas abi jos rankas.

Be to, M. D., 2019 m. kovo 11 d., apie 9.00 val., namuose – bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buitinio konflikto metu mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sutuoktinei I. D. ir nežymiai ją sužalojo, tyčia abejomis rankomis sugriebdamas jai už kaklo ir smaugdamas, po to, užsukdamas abi jos rankas, bandydamas užsukti kojas, 1 (vieną) kartą kumščiu smogdamas jai į dešinės kojos čiurną, 1 (vieną) kartą kumščiu smogdamas į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas ekchimozes kakle ir dešiniame dilbyje, kas įvertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis M. D., teisminio nagrinėjimo metu, kaltu dėl abiejų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad 2019 m. vasario 2 d., jam grįžus iš darbo apie 10.00 val., ryte, ir tarp jo ir žmonos kilo žodinis konfliktas, nes jis jai papriekaištavo. Sugriebė žmoną už kaklo, dėl ko ji prašė liautis ir sakė, kad jai skauda, tačiau policijos nekvietė. Šio konflikto niekas nematė, tuo metu vaikas, kuriam 9 metai, buvo kitame kambaryje. Kovo 11 d., jis papriekaištavo žmonai, kad ši nepadarė to, ką buvo įsipareigojusi, t. y. išjungti reklamą, dėl ko tarp jų, apie 9.30 val., kilo konfliktas. Konflikto metu M. D. pastūmė žmoną ant lovos, sugriebė jai už rankos ir smaugė, dėl ko ji verkė ir prašė liautis. Tuo metu jų vaikas buvo savo kambaryje, tačiau iš jo neišėjo. Žmonai nuėjus į vonią nusiprausti, jis atsuko šaltą dušo vandenį, kad ją aplieti, dėl to ji nukreipė dušo rankeną į jį, po ko jis suplėšė jos liemenėlę ir kelnaites buvusias ant jos kūno. Po to pradėjo ją nuogą filmuoti, tačiau patikino, kad su filmuota medžiaga nebūtų nieko daręs. Ji buvo bejėgė, negalėjo priešintis, verkė, Žmonos pagamintus pusryčius išmetė į šiukšlių dėžę, tačiau nežino kodėl Savo veiksmus vertina neigiamai ir paaiškino, kad su sutuoktine kartu negyvena ir nebandė jos atsiprašyti, nes jam uždrausta su ja bendrauti. Po antro konflikto bendravo su vaiku. Norėtų bendro gyvenimo su sutuoktine, kuri jam atleido, jis atsiprašo dėl savo poelgio.

Išvada dėl M. D. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusioji I. D., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su M. D. susituokusi 9 metus, o bendrai jiedu gyvena 10 metų. M. D. yra vairuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal individualią veiklą teikia techninės pagalbos kelyje paslaugas. Jis yra labai valdingo charakterio, o jeigu ji dėl ko nors paprieštarauja, tai M. D. labai greit užsiplieskia, dėl ko dažnai tarp jų kyla žodiniai konfliktai, kurių metu jis keikia ją necenzūriniais žodžiais. M. D. yra pedantas ir nori, kad namuose viskas blizgėtų, tačiau, ji dirbdama ir prižiūrėdama vaiką, kartais nespėja visko padaryti taip, kaip jis nori, tačiau konfliktų metu ji visada bando nutylėti, nekelia balso ir prieš M. D., nesikeikia. 2019 m. kovo 11 d., apie 8 val. 30 min. ji pagaminusi valgyti pakvietė visus pusryčiauti, tačiau M. D., dėl ko ji nuėjo į miegamąjį pažiūrėti, kodėl jis neateina. Jai paklausus, kas jam yra, M. D. piktai atsakė, kad, kaip jis gali eiti valgyti, jeigu jų techninės pagalbos kelyje paslaugos reklama google paieškoje pasibaigė ir pradėjo ją kaltinti, kad ji nesužiūrėjo skelbimo galiojimo laiko ir jo nepratęsė, bei priekaištauti dėl kitų dalykų, po ko nuėjęs į virtuvę išmetė paruoštus pusryčius ir jos pirktą maistą, o iš darbo parsineštas gėles, kurias gavo moters dienos proga, taip pat išmetė į šiukšlių kibirą, o jai paklausus, kodėl taip pasielgė, M. D. pasakė, kad ji nenusipelnė, jog jis ją pasveikintų šia proga. Kai ji paklausė, jo kodėl jis jos nepasveikino moters dienos proga, M. D. parodė jai vidurinį pirštą ir pasakė, kad ji to nenusipelnė, tačiau ji visą laiką bandė raminti konfliktą. I. D. nuėjus į miegamąjį, M. D. liepė jai rengtis ir eiti lauk iš namų, dėl ko ji pasijuto įskaudinta ir pradėjo verkti. Nesulaukęs jokio jos atsakymo, M. D. sakė eiti lauk arba jis išmes ją su apatiniais, o jai atsistojus, M. D. abejomis rankomis suėmė ją už pečių ir pastūmė ant lovos, užgulė ją visu kūnu ir, suėmęs už kaklo abejomis rankomis, pradėjo ją smaugti, dėl ko jai pradėjo trūkti oro, po to ant kaklo liko įdrėskimas, kuris atsirado nuo M. D. nagų ir nedidelė mėlynė. Jai bandant išsivaduoti, M. D. jos kaklą paleido, bet rankomis sugriebė jos rankas už riešų ir bandė rankas užsukti, dėl ko jai skaudėjo, o vėliau ant jų atsirado įbrėžimų. Patirtą skausmą vertintų 9 balais iš 10. Ji visą laiką muistėsi, bandydama iš išsivaduoti, prašė paleisti ją, bet jis nereagavo. Kai jai pavyko išlaisvinti rankas, jai vis dar gulint, M. D. rankomis griebė ją už abiejų kojų čiurnų ir bandė kojas užsukti, dėl ko ji juto skausmą, kurį vertina 8 balais iš 10. Jai išsisukus, M. D. paleido jos kojas, sugniaužė kumštį ir porą sekundžių galvojo, kur čia trenkti, o tada kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinės kojos kulkšnį ir dešinės kojos šlaunies išorinę dalį, nors smūgiai ir nebuvo labai stiprūs, tačiau iš 10 balų sistemos, patirtą skausmą vertintų 5 balais, mėlynių ant šių vietų neliko. Tada M. D. ją paleido, o jai bandant nueiti į vonią nusiprausti veido, bet M. D. jai neleido, sakydamas, kad jo bute ji jo vandens nenaudos, ir su ranka sugriebė jai už liemenėlės, kuri suplyšo ir nuplėšė ir jos kelnaites, o jai stovint nuogai pradėjo ją filmuoti. Toliau nieko jam nesakė, nes bijojo paaštrinti konfliktą, tik visą laiką verkė, tačiau M. D. į tai nereagavo. Jai nuėjus į vonią ir bandant praustis, M. D. duše įjungė šaltą vandenį ir juo aplaistė ją, o jai sugrįžus į miegamąjį M. D. pasakė, kad ji turi keturias minutes apsirengti ir išeiti iš namų. M. D. atėmė iš jos buto raktus, jos automobilio raktus bei mobilųjį telefoną. Apsirengusi ji pasiėmė rankinuką ir išėjo. Konflikto metu jų sūnus A. buvo savo kambaryje, kurio durys buvo uždarytos, todėl jis nieko nematė, tačiau galėjo girdėti patį konfliktą. Kai policijos pareigūnai pristatė jai sūnų, ji su juo šnekėjosi, tačiau jis neatrodė jai išsigandęs, gali būti, kad vaikas jau yra pripratęs prie to, nes M. D. ją koneveikia necenzūriniais žodžiais sūnui girdint. Paaiškino, jog į vyro namus, ji negrįš, kartu su savo sūnumi gyvens pas savo mamą, kadangi M. D. jau buvo kartą prieš ją smurtavęs. 2019 m. vasario 2 d. dienos metu, eilinio žodinio konflikto metu, tame pačiame bute, M. D. abejomis rankomis pastūmė už pečių ant sofos, o jai nukritus, puolė abiem rankomis ją smaugti, sugriebęs abiem rankomis už jos riešų, bandė jas išsukti, dėl ko ji juto fizinį skausmą, tačiau ji niekur dėl to nesikreipė, nes jai buvo gėda, o kraujosruvos, kuri atsirado, po to kai jis ją smaugė, taip pat niekam nerodė ir niekas į ją nebuvo atkreipę dėmesio, nes ji pridengdavo drabužiais. Šio įvykio sūnus A. nematė, nes taip pat buvo savo kambaryje. Dėl šių abiejų įvykių M. D. turi pretenzijų dėl sukelto fizinio skausmo ir sužalojimų, tačiau civilinio ieškinio reikšti neketina (b. l. 31)

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. kovo 11 d. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad I. D. paaiškino, jog 2019 m. kovo 11 d., apie 9 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jos sutuoktinis M. D., konflikto metu pradėjo ją vyti iš namų, pargriovė ją ant lovos ir užsuko abi rankas, bandė užsukti (užlaužti) kojas, tada abejomis rankomis suėmęs už kaklo, ją smaugė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po to išvijo ją iš namų be daiktų, dėl ko ji nuėjo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), Kaune, o jai grįžus iš darbo, apie įvykį pranešė policijai. M. D. nevartoja alkoholio, tačiau dažnai būna agresyvus, neprognozuojamas. Su sutuoktiniu M. D., gyvena apie 10 metų, kartu augina bendrą vaiką A. D., gim. Konflikto metu namuose buvo sūnus A. D., tačiau jis konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. (b. l. 10–11).

Iš Kauno AVPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. kovo 11 d. patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 16–20).

Iš Kauno AVPK Patrulių rinktinės 2019 m. kovo 11 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad I. D. patyrė didelį susijaudinimą ir policijos pareigūnams pateikė savo esme analogiškus paaiškinimus, duotus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo surašymo metu (b. l. 21–24).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro 2019 m. kovo 11 d. išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 11 d., 19.59 val., apie įvykį pranešė I. D., nurodydama, kad jos vyras dienos metu ją smaugė, konfliktavo, įžeidinėjo, išvarė iš namų ir atėmė mobilaus ryšio telefoną, dėl ko I. D. yra mamos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 26).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2019 m. kovo 12 d. specialisto išvados Nr. G670/20109(02) matyti, kad I. D. konstatuotos ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kakle ir dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais, riboto paviršiaus daiktais, tikėtina rankų pirštais, padaryti dviejų parų iki apžiūros laikotarpiu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 44).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kuriame užfiksuota, kaip nukentėjusioji I. D., policijos pareigūnui nurodo, jog kaltinamasis ją smaugė bei parodo vietą (dešinę kaklo pusę) (b. l. 58–59).

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. kovo 18 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta 2019 m. kovo 14 d. nukentėjusiosios I. D. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikta liemenėlė, kurią 2019 m. kovo 11 d. konflikto metu suplėšė jos sutuoktinis M. D.. Pateikta liemenėlė yra šviesiai rausvos spalvos, nėriniuota. Liemenėlės kaušeliai nuplėšti vienas nuo kito. Nuo dešinės pusės kaušelio apatinės dalies nuplėšta nėrinių juosta. Dešinės pusės nugarinė dalis suplėšyta, nutrūkusi tą dalį prilaikanti plastmasine detale sutvirtinta juostelė. Nuo kairės pusės liemenėlės kaušelio nutrūkusi petnešėlė (b. l. 62–64).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 227 matyti, kad M. D., 2019 m. kovo 11 d., 21.25 val., nustatytas 0,00 promilių girtumo rezultatas (b. l. 98).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai M. D. dėl fizinio skausmo sukėlimo 2019 m. vasario 2 d. savo šeimos narei – sutuoktinei I. D. ir dėl nežymaus I. D. sveikatos sutrikdymo 2019 m. kovo 11 d. pasitvirtino. Kaltinamasis M. D. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios sveikatą, ir norėjo taip veikti.

Savo bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamasis sukėlė I. D. fizinį skausmą (2019 m. vasario 2 d. įvykis), kai tyčia, dėl menkavertės priežasties, abejomis rankomis sugriebė jai už kaklo ir smaugė, o po to užsuko abi jos rankas, dėl ko nukentėjusioji juto fizinį skausmą, o atsiradusias ant kaklo kraujosruvas slėpė drabužiais ir apie įvykį nepranešė, bijodama agresyvaus kaltinamojo elgesio. Kaltinamasis taip pat nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios I. D. sveikatą (2019 m. kovo 11 d. įvykis), kuomet žodinio konflikto metu, dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajai nepratęsus internetinio skelbimo galiojimo termino, šis, vartodamas necenzūrinius žodžius ir elgdamasis agresyviai – išmesdamas pagamintus pusryčius bei gėles, liepęs išeiti nukentėjusiajai iš namų ir nesulaukęs iš jos atsako – abejomis rankomis suėmęs ją už pečių parvertė ant lovos, po ko užgulęs ją ir abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiajai už kaklo dešinės pusės, pradėjo ją smaugti, užsuko abi rankas, o nukentėjusiajai išsilaisvinus, mėgino užsukti abi kojas, po ko vieną kartą rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į dešinės kojos čiurną ir vieną kartą sudavė rankos kumščiu į dešinės kojos šlaunį, po ko, tęsdamas kilusį konfliktą ir toliau kitaip smurtaudamas nuplėšė nuo nukentėjusiosios buvusius apatinukus ir suplėšė kambaryje buvusią jos liemenėlę. Pažymėtina, kad abejais atvejais kaltinamojo agresyvus ir žeminantis elgesys kilo jam nebūnant apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, dėl menkaverčių, buitinių priežasčių.

Kaltinamasis M. D. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, jog konflikto metu (2019 m. kovo 11 d. įvykis) matė, jog nukentėjusioji buvo bejėgiškos būklės pasipriešinti ir verkė, o nukentėjusiosios patirtas fizinis skausmas ir jai padaryti sužalojimai neabejotinai priežastiniu ryšiu tiesiogiai siejami su kaltinamojo veiksmais, ką patvirtina ir specialisto išvada G670/20109(02), kurioje konstatuota, jog I. D. nežymus sveikatos sutrikdymas pasireiškė ekchimozėmis (poodinėmis kraujosruvomis) kakle ir dešiniame dilbyje, taip pat pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kur užfiksuoti nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai apie įvykio aplinkybes ir jaustą baimę, patirtą susijaudinimą ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami M. D. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis du kartus smurtavo savo šeimos nario – sutuoktinės I. D. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra – 2019 m. vasario 2 d. įvykio metu – sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia abejomis rankomis sugriebdamas jai už kaklo dešinės pusės, smaugė, po ko užlaužė abi jos rankas, tai gi suprato, kad smurtauja ir tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Analogiškai, kaltinamasis 2019 m. kovo 11 d. įvykio metu sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, tyčia abejomis rankomis sugriebdamas jai už kaklo ir smaugdamas, po to, užsukdamas abi jos rankas, bandydamas užsukti kojas, 1 (vieną) kartą kumščiu smogdamas jai į dešinės kojos čiurną, 1 (vieną) kartą kumščiu smogdamas į dešinės kojos šlaunį, tuo padarydamas ekchimozes kakle ir dešiniame dilbyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Nukentėjusioji I. D. nurodė, kad kartu su kaltinamuoju yra sutuoktiniai, gyvena 10 metų, tai reiškia, kad jie nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šeimos nariai BK 248 straipsnio 2 dalies prasme, todėl M. D. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmių parinkimo ir jų skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Prokurorė kaltinamajam siūlė už padarytas dvi nusikalstamas veikas skirti laisvės apribojimo bausmę, už 2019 m. vasario 2 d. įvykį paskiriant 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, už 2019 m. kovo 11 d. įvykį paskiriant 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

M. D. padarė du nesunkius nusikaltimus, abi veikos yra tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas (b. l. 78–79), baustas administracine tvarka ir turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l.75–77), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 74), VšĮ Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 72), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju – ekspeditoriumi (b. l. 60–70).

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja, atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido ir žala nepadaryta, prašė, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Atkreiptinas dėmesys, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu galimas tik tuo atveju, kai padaryta viena nusikalstama veika, todėl šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, kadangi kaltinamasis M. D. padarė du atskirus nusikaltimus, veikdamas skirtinga tyčia ir skirtingu laiku.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo M. D. parinkti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis M. D. teisiamas pirmą kartą, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o savo kaltą pripažino pilnai, gailisi, jas skirtinų bausmių dydžiai nustatomi artimi minimaliam, tai yra, už 2019 m. vasario 2 d. nusikalstamos veikos padarymą skirtina 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už 2019 m. kovo 11 d. nusikalstamos veikos padarymą skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos laisvės apribojimo bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, pridedant dalį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės, t. y. 3 (tris) mėnesius, ir paskirtina galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį.

Prokurorė prašė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, tačiau teismo nuomone tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas šiuo atveju niekaip nesusijęs su bausmės paskirties tinkamu įgyvendinimu ir turėtų tik papildomo kaltinamojo nubaudimo požymių, neprisidėtų prie jo mažamečio vaiko gerovės užtikrinimo, todėl toks prokurorės prašymas atmestinas, tačiau jam skirtina kita baudžiamojo poveikio priemonė.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, siekdamas užkardyti agresyvaus M. D. elgesio pasireiškimą ateityje, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų rūšį – vienarūšiai tyčiniai nusikaltimai susiję su fizinio skausmo sukėlimu I. D. sistemiškumą, į tai, kad kaltinamasis abu nusikaltimus padarė būdamas blaivus, kas parodo sąmoningą smurtinio elgesio pasirinkimo būdą, nusikaltimų stadiją (baigti), pobūdį (kaltės forma - tyčia), motyvus ir tikslus, t. y. nusikaltimai padaryti dėl menkavertės priežasties, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad M. D. turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas M. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 11 d., 21.00 val. (b. l. 97) iki 2019 m. kovo 12 d. 16.16 val. (b. l. 104), tai yra viena para, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam M. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga (b. l. 57), paliktinas saugoti byloje; liemenėlė, 2019 m. kovo 18 d. nutarimu grąžinta nukentėjusiajai I. D., įpareigojant ją saugoti iki bylos išnagrinėjimo teisme (b. l. 65–66), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina nukentėjusiosios žinioje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir:

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 2 d. veika), skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

- už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. kovo 11 d. veika), skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį tęsti darbą, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata ir išlaikyti jį.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 11 d., 21.00 val. iki 2019 m. kovo 12 d. 16.16 val., tai yra vieną parą, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant jos įvykdymo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; liemenėlę, 2019 m. kovo 18 d. nutarimu grąžintą nukentėjusiajai I. D., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jos žinioje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis