Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-658-186/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-21
Bylos Nr.
2A-658-186/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
M. S., A. S., Alytaus apskrities viršininko administracijai
Ieškovas
Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
Trečiasis asmuo
K.
Civilinė byla Nr. 2A-658/07
NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2007 m. birželio 21 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Henricho Jaglinskio,sekretoriaujant Renatai Vanagėlienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų M. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginant viešąjį interesą, pareikštą ieškinį atsakovams Alytaus apskrities viršininko administracijai, M. S. , A. S. dėl sprendimo, kurio buvo atkurtos nuosavybės teisės, dalies ir dovanojimo sutarties panaikinimo. Tretysis asmuo K. K. .

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas, Varėnos rajono apylinkės teismo prokuratūros vyriausiasis prokuroras, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. S. ir A. S. , prašydamas panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimą Nr. 38-8341 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. į 0,71 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti žemės sklypo dovanojimo sutartį, sudarytą 2006-05-22 Varėnos rajono I notarų biure, registro Nr. 4089 V, kuria M. S. padovanojo 0,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) A. S. . Nurodė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimu Nr. 38-8341 M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. ir Z. T. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 32,70 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,71 ha namų valdos žemės sklypą (sklypas Nr. 36-2). Varėnos rajono apylinkės teismo 2005-04-01 sprendimu buvo pripažintos K. K. nuosavybės teisės į ½ dalį gyvenamojo namo, esančio Zervynų k., Marcinkonių kadastrinėje vietovėje, pažymėto plane 1A1m, (duomenys neskelbtini). Kita ½ gyvenamojo namo dalis priklauso A. N. . Atsakovė M. S. šio namo savininke niekada nebuvo. 2006-03-28 Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gautas K. K. įgalioto asmens prašymas dėl nuosavybės teisės panaikinimo M. S. į šį žemės plotą, kadangi namų valdoje esantys pastatai M. S. niekada nepriklausė. 2006-04-20 Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos įsakymu buvo sudaryta komisija, kuri konstatavo, jog namų valdos žemės sklypas M. S. suformuotas pažeidžiant LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 str. 7 p. bei K. K. teises ir teisėtus interesus, formuojant namų valdos žemės sklypą nebuvo nustatyta pastatų teisinė priklausomybė. 2006-05-22 dovanojimo sutartimi M. S. padovanojo 0,71 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) A. S. . M. S. nesutiko dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimo Nr. 38-8341 patikslinimo administracine tvarka, dėl ko Alytaus apskrities viršininko administracija kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės prokuratūrą dėl ieškinio pareiškimo teisme viešajam interesui ginti.

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.

Atsakovai M. S. ir A. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Tretysis asmuo K. K. su ieškiniu sutiko ir prašė tenkinti ieškinio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2007-03-15 sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimą Nr. 38-8341 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. į 0,71 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); panaikinti žemės sklypo dovanojimo sutartį, sudarytą 2006-05-22 Varėnos rajono I notarų biure, registro Nr. 4089 V, kuria M. S. padovanojo 0,71 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) A. S. ; taikyti restituciją ir žemės sklypą Nr. 36-2 0,71 ha, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti valstybei; priteisti iš Alytaus apskrities viršininko administracijos, M. S. , A. S. po 56,80 Lt žyminio mokesčio ir po 25,50 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, jog vadovaujantis LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje 7 p., rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, jų planuose be kita ko turi būti pažymėti namų valdų (sodybų) žemės sklypų, fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų plotai ir ribos. Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str., namų valdų sklypų užimta žemė yra valstybės išperkama pagal pažymėjimą žemėtvarkos projekte. Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas konstatavo, jog gavus atsakovės M. S. prašymą atkurti jai nuosavybės teises į buvusių savininkų turtą ir išskirti jai namų valdą Zervynų kaime, projekto autorius turėjo išsiaiškinti, kam priklauso pastatai, kurie buvo formuojamoje namų valdoje. Teismas, nustatęs, kad projekto autorius neturėjo duomenų apie ginčo pastatų teisinę priklausomybę, o tik pasikliovė M. S. ir liudytojų paaiškinimais apie statinių priklausomybę, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Teismas taip pat padarė išvadą, jog nepažymėjus žemės reformos žemėtvarkos projekte namų valdos, buvo priimtas neteisėtas sprendimas į šią žemę atkurti nuosavybės tiese atsakovei M. S. ir tuo pažeistos pastatų dalies savininko K. K. teisės. Teismas laikė, jog ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas ne tarp pretendentų, o tarp M. S. , kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į ankstesnį savininkų turtą, ir trečiojo asmens K. K. kaip dabartinio teisėto pastatų dalies savininko, neturi įtakos ginčo nagrinėjimui teisme pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 str.3 d. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeisti imperatyvūs įstatymo reikalavimai, dėl ko toks Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimas Nr. 38-8341 dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. į 0,71 ha namų valdos žemės sklypą negali būti galiojantis ir jis pripažintinas niekiniu. Teismas laikė, kad atsakovė M. S. atkuriant nuosavybės teises buvo nesąžininga, suteidama inžinieriui – projekto autoriui tikrovės neatitinkančias žinias apie pastatų teisinę priklausomybę, o projekto autorius šių duomenų nepatikrino. Teismas, nustatęs, kad M. S. niekada nebuvo ginčo pastatų savininke, o A. S. ginčo žemės sklypo dovanojimo sutarties sudarymo metu taip pat nebuvo ginčo pastatų savininku, panaikino žemės sklypo dovanojimo sandorį kaip išvestinį reikalavimą, panaikinus skundžiamo apskrities viršininko administracijos sprendimo dalį. Vadovaujantis LR CK 6.67 str. įtvirtinta prezumpcija, teismas konstatavo sandorio šalių nesąžiningumą ir restitucijos galimumą, grąžinant turtą valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovų teisės priėmus tokį sprendimą nebus pažeidžiamos, kadangi vėliau iš naujo bus sprendžiamas namų valdos formavimo klausimas. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju buvo viešas interesas, sąlygojęs pareigą prokurorui pareikšti ieškinį dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies ir dovanojimo sandorio panaikinimo, kadangi tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Teismas, padarydamas išvadą, jog prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik turėdamas pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, sprendė, jog vieno mėnesio senaties terminas nagrinėjamu atveju turi būti skaičiuojamas nuo 2006-08-01 ir jis nėra praleistas, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teismui buvo paduotas 2006-08-24. Teismas, nustatęs, kad neteisėtas Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas buvo priimtas dėl visų atsakovų kaltės, remdamasis ginčo sklypo vidutine rinkos verte, priteisė iš visų atsakovų po 56,80 Lt žyminio mokesčio dalį ir po 25,50 Lt pašto išlaidų valstybei.

Šalies argumentai

Atsakovai M. S. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas 300 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovų po 56,80 Lt žyminio mokesčio, nes pagal 2001-05-25 LAT konsultaciją, proceso šalys yra atleistos ir nuo žyminio mokesčio, kai kartu su reikalavimu dėl LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 str. nurodytos institucijos sprendimo panaikinimo, reiškiamas reikalavimas ir dėl turto perleidimo sandorio negaliojimo ar panaikinimo. Teismas neteisingai taikė ir aiškino LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 7 p. ir LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. nuostatas. Teismas netinkamai aiškino žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimą, kuris susideda iš keleto stadijų, tarp jų – projekto rengimo darbų ir žemės sklypų paženklinimo vietoje stadijos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neįvykdžius LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 7 p. reikalavimo, t.y. nepažymėjus žemės reformos žemėtvarkos projekte namų valdos, buvo priimtas sprendimas į šią žemę nuosavybės teises atkurti atsakovei M. S. . Tai, jog nagrinėjamu atveju Lavyso kadastro vietovės Zervynų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, patvirtina Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovo paaiškinimai teisme (b.l. 101) ir Alytaus apskrities viršininko administracijos 2005-12-29 pažyma Nr. (1.28)-4-681 „Dėl žemės“. Projekto rengimo stadijoje nesprendžiamas klausimas, kokiam asmeniui atiteks projekte pažymėta namų valda. Tik kitoje stadijoje pagal konkrečių piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į norimą žemę yra atliekami sklypų paženklinimo vietoje darbai pagal parengtą ir projekte nustatytą sklypą ir įteisinamas konkretaus asmens vardu. Kadangi K. K. priklauso tik ½ dalis gyvenamojo namo, todėl ir Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimas galėtų būti panaikintas tik K. K. priklausančios namų valdos dalies apimtyje, o ne dėl viso namų valdos žemės sklypo. Tam, kad nustatyti, kokioje konkrečioje dalyje turi būti panaikintos nuosavybės teisės į namų valdos sklypą, teismas turėjo nustatyti, kokia namų valdos žemės sklypo dalis priklauso prie K. K. ½ namo dalies ir kokia namų valdos žemės sklypo dalis priklauso prie M. S. tėvų ½ namo dalies ir ūkinių pastatų, tačiau teismas netenkino šio atsakovų prašymo. Teismas nepagrįstai panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimą Nr. 38-8341 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. į 0,71 ha namų valdos žemės sklypą, esantį Zervynų kaime, Varėnos rajone, nes ji buvo vienintelė pretendentė į T. S. ir Zigmo iki nacionalizacijos valdytas 32,70 ha žemės. Skundžiamas teismo sprendimas pažeidžia atsakovės kaip savininkės teises, pažeidžia Konstitucijos 23 str. ir LR CK 4.93 str. įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti keliamas ne Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimo dalies panaikinimo klausimas, bet sprendžiama, kurioje vietoje atsakovei M. S. turėtų būti suteiktas žemės sklypas ar performuojamas jau esantis namų valdos žemės sklypas, t.y. turėtų būti sprendžiamas sklypo vietos klausimas. Kaip išaiškino vyriausiasis administracinis teismas (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A4-660-2004), sprendimo ginčyti nebūtina, nes žemės skyrimas (sprendimas), nenurodant konkrečios jos vietos, ir jos paženklinimas vietoje, nustatant sklypo ribas, yra savarankiški veiksmai ir kiekvienas jų gali būti ginčijamas atskirai. Todėl darytina išvada, jog ieškovas neteisingai ir nepagrįstai suformulavo savo reikalavimą. Įstatymas imperatyviai nenustato, jog nuosavybės teisės į namų valdą gali būti atkurtos tik pastatų savininkams. Kadangi apeliantė M. S. buvo vienintelė pretendentė, jai pagrįstai 2000-03-08 buvo atkurtos nuosavybės teisės į tėvo turėtą namų valdos žemę. 2001-04-04 išaiškėjus toje žemėje esančių pastatų savininkui (M. S. brolis A. T. ) ir tarp jų nesant ginčo dėl namų valdos žemės sklypo, statinių savininkas konkliudientiniais veiksmais sutiko dėl tokio nuosavybės teisių atkūrimo. Teismas nepagrįstai nevertino Alytaus apskrities viršininko administracijos atstovo paaiškinimų, jog galimas namų valdos žemės sklypo atkūrimas savininkui, kai tame žemės sklype esantys pastatai priklauso kitam asmeniui. Alytaus apskrities viršininko administracija neturėjo teisės inicijuoti sprendimo panaikinimo teismine tvarka, o ieškovas neturėjo teisės paduoti ieškinį. Prievolė inicijuoti sprendimo panaikinimą teismine tvarka pagal LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. privaloma tik dėl to kilus ginčui tarp pretendentų. Tokią išvadą galima daryti analizuojant teismų praktiką (LAT 2003-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-298/2003). Teismas, nepagrįstai nustatęs, kad priimant Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, nepagrįstai panaikino ir dovanojimo sutartį. Apeliantų manymu, prokuroras nėra tinkamas ieškovas, nes nagrinėjamoje byloje nėra viešo intereso, o ginami asmeniniai trečiojo asmens K. K. interesai. Ginčijamas sprendimas nėra susijęs su nuosavybės teisių atkūrimu bei valstybės nuosavybės praradimu dėl numanomai padarytų įstatymų pažeidimų, kuriais būtų suinteresuota visuomenė. K. K. pats turėjo teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str.), tačiau tos teisės nerealizavo. Teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžios momentą, skaičiuodamas šį terminą nuo 2006-08-01, kai buvo gauta ginčijama namų valdos žemės sklypo dovanojimo sutarties kopija, o ne nuo 2006-06-23, kai prokuratūra buvo surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo. Apeliantės manymu, būtent reikalavimas dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo yra pagrindinis reikalavimas, o kiti reikalavimai yra išvestiniai. Todėl teismas turėjo padaryti išvadą, kad ieškinį padavus 2006-08-24 buvo praleistas 30 d. ieškinio senaties terminas.

Atsiliepimas

Ieškovas, Varėnos rajono apylinkės teismo prokuratūros vyriausiasis prokuroras, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų M. S. ir A. S. apeliacinį skundą ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal CPK 318 str. 1 d., atsiliepimai į apeliacinį skundą paduodami apeliacinės instancijos teismui per 20 dienų nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos. Ši civilinė byla su atsakovų M. S. ir A. S. apeliaciniu skundu iš Varėnos rajono apylinkės teismo į Vilniaus apygardos teismą išsiųsta 2007 m. balandžio 18 d., o Alytaus apskrities viršininko administracija atsiliepimą į apeliacinį skundą apygardos teismui išsiuntė 2007 m. gegužės 9 d. t.y. praleidus įstatymo nustatytą 20 dienų terminą. CPK 318 str. 3 d. nustato, kad atsiliepimai į apeliacinį skundą, gauti praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, grąžinami jį padavusiam asmeniui. Atsiliepimas grąžinamas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimas Nr. 38-8341 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei M. S. į 0,71 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas ir naikintinas kaip priimtas pažeidžiant imperatyvias teisės normas rengiant Varėnos rajono Marcinkonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir padarė teisingą išvadą, kad atsakovei M. S. negalėjo būti atkurtos nuosavybės tiesės į valstybės išperkamą žemę, perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės plotą – 0,71 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei nesant tame sklype esančių statinių savininke.

Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimu Nr. 38-8341 toje dalyje, kuria atsakovei M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant jai neatlygintinai namų valdos žemės sklypą, nebuvo pažeista įstatymų nustatyta tvarka, dėl ko, vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d., negalėjo būti inicijuotas šio sprendimo dalies panaikinimas teismine tvarka.

Vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 str. 1 d. 2 p., žemė yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama Įstatymo 16 str. numatyta tvarka, jeigu ji kaimo vietovėje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Valstybės išperkamų žemės, miško ir vandens telkinių plotų bei ribų, tarp jų ir namų valdų (sodybų) sklypų pažymėjimas žemės reformos žemėtvarkos projekte turi esminę teisinę reikšmę, nes valstybės išperkama žemė nepriskirtina laisvos žemės fondui. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 1 str. 2 d. nustato, kad laisvos žemės fondas tai žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskirti valstybės išperkamai žemei ir kurių natūra nepageidauja susigrąžinti šio įstatymo 2 str. nurodyti piliečiai, taip pat plotai, kurie lieka atkūrus nuosavybės teises į pagal šį įstatymą grąžintinus maksimalius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Atsakovei M. S. nuosavybės teisės į buvusių savininkų S. ir Z. T. nuosavybės teisėmis valdytą 32,70 ha žemės sklypą Alytaus apskrityje Varėnos rajono Zervynų kaime buvo atkurtos perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtam žemės ir miško plotą. Vadovaujantis LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 patvirtintos LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 28 p., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvoje žemėje. Dėl to atsakovė M. S. , jai nesant ginčo namų valdoje esančių statinių savininke, galėjo pretenduoti tik į laisvos žemės fonde esantį žemės ar miško plotą. Aplinkybė, jog atsakovei M. S. Varėnos rajono Marcinkonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte jos 2000-01-17 prašymu (b.l.16) buvo suprojektuota namų valda, leidžia daryti išvadą, jog ginčo namų valda žemės reformos žemėtvarkos projekte nebuvo pažymėta kaip valstybės išperkama žemė, tuo pažeidžiant LR Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje 7.1. p., o taip pat šiuo nutarimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 8.3 p. reikalavimus.

Net ir įvertinus, jog ginčo namų valda Varėnos rajono Marcinkonių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte galėjo buvo pažymėta kaip nepriskirtina laisvos žemės fondui ir kad atsakovei M. S. nuosavybės teisės į ginčo namų valdą buvo atkurtos manant, jog ji yra teisėta toje valdoje esančių statinių savininkė, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimas Nr. 38-8341 ginčijamoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turi būti naikinamas. Nuosavybės teisių atkūrimas M. S. į ginčo namų valdą, t.y. 0,71 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būtų teisėtas, jeigu atsakovė nuosavybės teisių atkūrimo metu būtų buvusi šiame sklype esančių pastatų savininke. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kad M. S. atkuriant nuosavybės teises kaip vienintelei pretendentei į S. ir Z. T. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 32,70 ha žemę Varėnos rajono, Marcinkonių seniūnijos Zervynų kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės ir miško sklypą, ginčo namų valdoje esantys statiniai iki nacionalizacijos priklausė S. ir Z. T. . Byloje nustatyta, jog nuosavybės teisių M. S. atkūrimo metu ginčo namų valdos žemės sklype esančių pastatų savininkais buvo K. K. (1/2 gyvenamojo namo) ir atsakovės motina L. T. (1/2 gyvenamojo namo ir ūkiniai pastatai), kuriai priklausančių statinių dalį 2001-05-16 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 8-27-47 pagrindu paveldėjo jos sūnus A. T. , o atsakovė M. S. atsisakė jai priklausančios paveldimos dalies brolio naudai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei M. S. ginčo namų valdoje esantys pastatai niekada nepriklausė, dėl ko jai negalėjo būti atkurtos nuosavybės teisės į namų valdą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, jog M. S. nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą galėjo būti atkurtos net ir jai nesant tame sklype esančių pastatų savininke. Toks apeliantų teiginys nėra pagrįstas nei įstatymų, nei poįstatyminių teisės aktų normomis. Priešingai, sistemiškas žemės reformą reglamentuojančių teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad realiai įsigyti namų valdos žemės sklypą gali pretenduoti tame sklype esančių pastatų savininkai. Įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų” 12 str. 3 p. buvo nustatyta, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 str. nurodytų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 str. numatytus išpirkimo būdus, užimta sodybinių sklypų bei suteikta prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų (sodybų) kaimo vietovėje. Ši norma reiškė, kad nuo pat šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvusiems savininkams sodybų užimta žemė natūra negrąžinama, o už ją atlyginama kitais įstatymo 16 str. įtvirtintais būdais. Nors išdėstytos nuostatos žodinė išraiška keitėsi (pvz., 1995-05-30 įstatyme Nr. I-906 nustatyta, kad išperkami žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos), tačiau prasmė ir esmė liko ta pati – sodybų užimta žemė yra valstybės išperkama. 1997-07-01 priimtame LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme taip pat buvo nustatyta, kad kaimo vietovėje namų valdų (sodybų) sklypų užimta žemė yra valstybės išperkama (įstatymo 12 str. 2 p.). 1997-07-02 LR Žemė reformos įstatymo 9 str. 2 p. norma, reglamentuojanti sodybos žemės pirkimą, buvo suformuluota taip: „Kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose“. Šioje normoje išliko nuostata, kuri yra svarbi sprendžiant šalių ginčą – asmuo turi teisę pirkti sodybos užimamą žemę. Taigi šiomis įstatymų normomis buvo garantuota ir toliau garantuojama, kad asmuo, turintis sodybą (namų valdą), turėjo ir turi teisę įsigyti žemę, kuri yra faktiškai sodybos užimta. Ši teisė išlieka nepriklausomai nuo to, kad iki žemės neteisėto nacionalizavimo nuosavybės teise ji priklausė kitam asmeniui. Tokios įstatymų nuostatos taip pat reiškia, kad, atkuriant nuosavybės teises natūra ar ekvivalentine natūra, sodybai turi būti paliktas tas žemės plotas, kurį ji faktiškai užima. Taigi nuo šių įstatymų įsigaliojimo pilietis, turintis nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, įgijo teisę įsigyti nuosavybės teisę į jo naudojamą žemės sklypą. Šie įstatymai nustatė privačių statinių savininkams teisę atitinkamais būdais (atkuriant nuosavybės teises ar perkant) įsigyti nuosavybės teise jų namų valdų užimamą žemę.

Nuosavybės teisių atkūrimo procese svarbu, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būtų priimtas laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Šios tvarkos laikymąsi turi užtikrinti žemės reformos kontrolę atliekančios institucijos. Minėtos tvarkos pažeidimo nustatymas yra pagrindas apskrities viršininkui patikslinti sprendimą dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, jei dėl to neiškyla ginčų. Tačiau, esant ginčui, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka (LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.). Ginčas šiame kontekste turi būti aiškinamas kaip asmens, kuriam buvo atkurtos nuosavybės teisės, nesutikimas su žemės reformos kontrolę atliekančių institucijų išvada, jog sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo jo atžvilgiu buvo priimtas nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, dėl ko atsirado būtinybė sprendimą patikslinti administracine tvarka. Inicijavus sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimą teismine tvarka, neturi teisinės reikšmės ginčo tarp pretendentų dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises nebuvimas. Sprendimą atkurti nuosavybės teises priėmusiai institucijai ir žemės reformą kontroliuojančiai institucijai pažeidimo nustatymo atveju tenka vaidmuo apginti viešąjį interesą, kurio esmė – įstatymų nustatytos tvarkos laikymąsi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso metu. Todėl pagrindas teismui panaikinti sprendimą atkurti nuosavybė teises yra įstatymų nustatytos tvarkos pažeidimo fakto nustatymas. Apeliantai nepagrįstai nurodo, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimas Nr. 38-8341, kuriuo atsakovei M. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos į namų valdos žemės sklypą, galėjo būti panaikintas tik toje dalyje, kuri reikalinga K. K. priklausančiai gyvenamojo namo daliai eksploatuoti, nesant ginčo tarp atsakovės ir kito ginčo namų valdoje esančių pastatų bendraturčio. Tuo atveju, kai sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo panaikinimas teismine tvarka yra iniciuojamas LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatyta tvarka, tai sprendimo dėl nuosavybė teisių atkūrimo teisėtumo vertinimas neapsiriboja vien pažeistų privačių asmens interesų gynimu, bet ir įstatymo nustatytos tvarkos priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises laikymosi vertinimu, naikinat minėtą tvarką pažeidžiantį sprendimą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįsta apeliantų argumentą, jog panaikinus Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimą Nr. 38-8341 ginčijamoje dalyje būtų pažeista atsakovės M. S. konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamumą. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju yra ginčijama ne M. S. teisė atkurti nuosavybės teises į S. ir Z. T. nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytą 32,70 ha žemės sklypą Varėnos rajono Marcinkonių seniūnijos Zervynų kaime, bet jos kaip pretendentės teisė į 0,71 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris jai grąžintas ne natūra, bet perduotas neatlygintinai nuosavybėn kaip lygiavertis turėtam žemės sklypas. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimas Nr. 38-8341 nagrinėjamu atveju gali būti ginčijamas, nes šiuo sprendimu atsakovei M. S. nuosavybės teisės Alytaus apskrities Varėnos rajono Zervynų kaime buvo atkurtos į konkrečius žemės sklypus (sklypų Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie jai buvo suformuoti žemėtvarkos projekte (b.l.6).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog nagrinėjamu atveju Alytaus apskrities viršininko administracija neturėjo teisės inicijuoti sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo teismine tvarka, nesant LR Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d. nustatytų sąlygų. Nustačius, jog Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimu Nr. 38-8341 Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje M. S. buvo neteisėtai perduotas neatlygintinai lygiavertis turėtam 0,71 ha namų valdos žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), t.y. nustačius, jog sprendimas dėl nuosavybė teisių į žemę atkūrimo buvo priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, o atsakovė M. S. nesutiko, jog apskrities viršininko administracija patikslintų sprendimą administracine tvarka, Alytaus apskrities viršininko administracija pagrįstai kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės prokuratūrą dėl ieškinio pareiškimo teisme viešajam interesui ginti.

Kadangi ieškinio reikalavimas dėl 2006-05-22 žemės sklypo dovanojimo sutarties (registro Nr. 4089 V) panaikinimo yra išvestinis reikalavimas, teisėjų kolegija, konstatavusi, jog Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimas panaikinti Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimą Nr. 38-8341 dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. S. į 0,71 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimą dalyje dėl dovanojimo sutarties panaikinimo taip pat palieka nepakeistą ir pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją.

Pažymėtina, jog teisinės reikšmės ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi ta aplinkybė, kad A. S. šiuo metu faktiškai priklauso ½ dalis gyvenamojo namo ir ūkiniai pastatai, esantys ginčo namų valdos žemės sklype. Kaip minėta, teisinę reikšmę turi aplinkybių, buvusių atkuriant nuosavybės teises M. S. , vertinimas.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, ginčijant pirmosios instancijos teismo išvadą dėl prokuroro teisės nagrinėjamu atveju pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti. Apeliantai nepagrįstai įrodinėja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja ne viešas, bet privatus trečiojo asmens K. K. interesas, dėl ko prokuroras, pareiškęs ieškinį viešajam interesui apginti, nėra tinkamas ieškovas nagrinėjamoje byloje.

Pagal LR CPK 5 str. 3 d., 49 str. 1 d. įstatymuose nustatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Remiantis LR Prokuratūros įstatymo 19 str. l d., prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokurorai tokiais atvejais turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Pažymėtina, kad nei LR CPK 49 str. 1 d., nei LR Prokuratūros įstatymo 19 str. nenustatytas atvejų, kada prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą, sąrašas. Šiuo atveju viešojo intereso gynimas apima asmens ar asmenų grupės, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų, kuriuos pažeidus būtų pažeistas ir viešasis interesas, gynimą. Byloje nustatyta, kad, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2000-03-08 sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai atkūrus nuosavybės teises atsakovei M. S. į 0,71 ha namų valdos žemės sklypą, esantį Zervynų k., Varėnos r., buvo pažeistos pastatų savininkų teisės į žemės sklypą, reikalingą jiems priklausančių pastatų eksploatavimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog viešojo intereso dalis yra tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas. Panaikinus neteisėtą sprendimą toje dalyje, kuria atsakovei M. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos sklypą, buvo apgintas ne tik viešasis interesas, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas vyktų teisėtai ir skaidriai. Ta aplinkybė, kad kartu buvo apginti privačių asmenų, t.y. namų valdoje esančių statinių savininkų, interesai, nepaneigia viešojo intereso ir jo gynimo būtinumo nagrinėjamoje byloje buvimo fakto. Tai, kad ginant viešąjį interesą, kartu gali būti apgintas ir privatusis interesas, tiesiogiai numato ir įstatymas (LR CPK 49 str. 3 d.). Dėl to nurodytų asmenų teisių gynimas yra ir viešojo intereso gynimas, siekiant, kad asmenų nuosavybės teisės būtų atkuriamos, laikantis įstatymų reikalavimų, o valstybės ir savivaldybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimus, laikytųsi įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyr. prokuroras, remdamasis LR CPK 5 str. 3 d., 49 str. 1 d., LR Prokuratūros įstatymo 19 str. l d., turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, jog Alytaus apskrities viršininko 200-03-08 sprendimo Nr. 38-8341 panaikinimas teismine tvarka buvo inicijuotas po to, kai 2006-03-28 Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gautas K. K. , kuriam priklauso tik ½ ginčo namų valdoje esančio gyvenamojo namo dalis, įgalioto asmens J. R. prašymas dėl nuosavybės teisių panaikinimo M. S. į ginčo namų valdą. Tik gavus šį fizinio asmens prašymą tapo žinoma apie įstatymų nustatytos tvarkos M. S. atkuriant nuosavybės teises pažeidimą ir pažeistą viešąjį interesą, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškinys buvo pateiktas ginant tik fizinio asmens K. K. interesus.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė termino, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą, pradžią ir nepagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas trisdešimties dienų terminas sprendimui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali pareikšti ieškinį dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo, prasideda nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog trisdešimties dienų terminas prasidėjo ne 2006-06-23, kai buvo gauti pirminiai duomenys apie viešojo intereso pažeidimo, bet 2006-08-01, kai buvo gauti paskutiniai dokumentai – duomenys apie žemės sklypo perleidimą (2006-05-22 žemės sklypo dovanojimo sutartis, reg. Nr. 4089V), atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu prokuroras, gindamas viešąjį interesą, reikalauja ne tik apskrities viršininko administracijos sprendimo panaikinimo, bet ir dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančia. Kadangi prokuroras ieškinį pareiškė, siekiant apginti viešąjį interesą, tinkamą šio intereso gynybą užtikrina ne tik neteisėto sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimas, bet ir restitucijos taikymas. Todėl duomenų apie namų valdos žemės sklypo perleidimą tretiesiems asmenims surinkimas yra būtinas siekiant užtikrinti tinkamą viešojo intereso gynybą žemės sklypą grąžinant valstybei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad prokuroras apie galimus teisės pažeidimus, atkuriant nuosavybės teises M. S. , sužinojo tik 2006-08-01, dėl ko pareikšdamas ieškinį viešajam interesui apginti 2006-08-24 nepraleido įstatymo nustatyto trisdešimties dienų termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas, tinkamai visapusiškai ir pilnutinai ištyrė įrodymus, turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą. Todėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl žyminio mokesčio atlyginimo valstybei. Va­do­vau­jan­tis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įsta­ty­mo 19 str. 2 d., žy­mi­niu mo­kes­čiu ne­ap­mo­kes­ti­na­mas ne tik reikalavimas panaikinti šio įstatymo 17 str. nurodytų institucijų sprendimą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, bet ir rei­ka­la­vi­mas dėl tur­to per­lei­di­mo san­do­rių pri­pa­ži­ni­mo ne­ga­lio­jan­čiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2001-05-25 konsultacija). Šiose bylose šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 14 p., 2 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nepagrįstai priteisė iš atsakovų žyminį mokestį valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo jie buvo atleisti. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra procesinis klausimas, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti iš esmės teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl teisėjų kolegija, palikdama iš esmės nepakeistą Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-03-15 sprendimą dalyje, kurioje teismas išsprendė ieškovo materialinius reikalavimus ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidų priteisimo klausimą, naikina sprendimą dalyje, kuria teismas iš Alytaus apskrities viršininko administracijos, M. S. ir A. S. nusprendė priteisti po 56,80 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 15 d. sprendimą dalyje, kuria iš Alytaus apskrities viršininko administracijos, M. S. ir A. S. nuspręsta priteisti po 56,80 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Alytaus apskrities viršininko administracijos atsiliepimą į apeliacinį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui - Alytaus apskrities viršininko administracijai.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjai Alma UrbanavičienėHenrichas Jaglinskis