- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-37268-862/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30837-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai S. P., jos atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo faktiškai valdant turtą nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po savo motinos mirties jos palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina S. P.. Motina santuokos nebuvo sudariusi, kitų vaikų, išskyrus pareiškėją, nesusilaukė. Testamentas sudarytas nebuvo. Palikimą sudaro motinai nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). paaiškino, kad dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes neturėjo pakankamai teisinių žinių, manė, kad tėvų turtas vaikams pereina savaime be papildomų veiksmų atlikimo. Įgyvendinti teises trukdė ir emocinė būklė po artimo žmogaus mirties. Nurodė, kad mirusios motinos palikimą sudarančiu turtu visą laiką naudojosi, juo rūpinosi ir prižiūrėjo, naudojosi kaip savu: atliko remontą, įgijo naują santechniką, išvežė nereikalingus daiktus, mokėjo mokesčius už butui teikiamas paslaugas (elektros energiją, dujas, vandenį ir kt.). Nurodė, kad palikimo priėmimo fakto nustatymas teismine tvarka būtinas, nes tai suteiktų galimybę teisiškai įforminti nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant. Informavo, kad neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. P. paveldimo turto priėmimą valdyti. Neprieštarauja pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Bylos nagrinėjimo metu išklausyti liudytojų J. P. ir O. K. parodymai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje esanti valstybės įmonės „Registrų centras“ 2019-07-02 pažyma apie asmens duomenis Nr. 1A-6757, mirties liudijimas Nr. 144676 patvirtina, kad S. P. mirė (duomenys neskelbtini), netekėjusi, pareiškėja yra mirusiosios dukra.
VĮ „Registrų centras“ 2019-07-03 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad S. P. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ 2019-07-10 testamentų registro išrašas patvirtina, kad po S. P. jos palikimas nebuvo priimtas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilkpėdės seniūnijos 2019-07-03 pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą 1998-03-06 deklaravo bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. CK 5.51 straipsnis nustato vieną iš palikimo priėmimo būdų – įpėdinio faktiškas pradėjimas paveldimą turtą valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „Mano būstas“ 2019-07-25 pažyma, pareiškėjos pateiktos AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Mano būstas“ sąskaitos ir mokėjimo kvitai, byloje išklausytų liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėja po motinos mirties liko gyventi bute, šiuo turtu rūpinosi, jį valdė kaip savą, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėja palikimą priėmė faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimui įsiteisėjus, jį išsiųsti Testamentų registro tvarkytojui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskebimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.