Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutarties A. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau – ir Institucija) patrulis 2009 m. liepos 13 d. surašė A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. liepos 13 d. apie 16 val. 35 min., ties Minties g. – Apkasų g. sankryža vairavo automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 202 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje.

II.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai, pareigūnai A. K. ir A. S. parodė, kad 2009 m. liepos 13 d. patruliavo Minties g. ir pamatė, kad administracinėn atsakomybėn patruktas asmuo važiavo neprisisegęs saugos diržo. Matėsi, kad kabo diržo sagtis. Atstumas tarp jų ir pažeidėjo buvo 10-15 m, matomumas geras. Stabdomas asmuo iškart nesustojo, nors buvo laisva sustojimui vieta, sustojo už 3 metrų, ir matėsi, kaip važiuodamas jis muistėsi, traukė diržą. Pareigūnams priėjus saugos diržas buvo užsegtas. Pažeidėjo automobilyje nebuvo jokio garsinio signalo. Nurodė, kad jeigu diržas būtų prisegtas per pilvą, vis tiek matytųsi, kad jis prisegtas. Apie savo sveikatos būklę administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nekalbėjo, medicininės pažymos nepateikė. A. A. nesutiko su pažeidimu, kilo konfliktas.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų nustatytais faktais. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus parodymus apie įvykio aplinkybes. Įrodymai byloje surinkti ir užfiksuoti tinkamai, laikantis ATPK reikalavimų. Jie paneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius. Asmens pasirinktą gynybos poziciją teismas vertino kritiškai. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog policijos pareigūnai matė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo važiavo neprisisegęs saugos diržo. Specialaus pažymėjimo ar kito dokumento, patvirtinančio, jog pažeidimo padarymo metu saugos diržo segtis negalėjo dėl medicininių priežasčių, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė, o bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo priešingai, kad saugos diržą buvo prisisegęs.

III.

Policijos pareigūnai provokavo A. A. įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, t. y. papirkti šiuos pareigūnus.

Neužsegta automobilio Saab 9-5 sagtis užsifiksuoja ant diržo (specialiai tam skirtoje vietoje, ant gamykliškai dirže įmontuoto fiksatoriaus) ir visada yra grąžinama diržų įtempėjo į padėtį. Atsegtos saugos diržo sagties fiksavimo aukštis - 80 cm (matuojant nuo žemės paviršiaus), o panelės aukštis - 100 cm. Atstumas nuo panelės aukščiausios vietos iki saugos diržo sagties yra apie 78-80 cm. Todėl pamatyti neprisegtą saugos diržo sagtį iš 10-15 metrų atstumo, neįmanoma.

Šios modifikacijos automobilyje Saab 9-5 atsegta saugos diržo sagtis, vairuotojui sėdint vietoje, atsiduria už vairuotojo nugaros ir negali būti matoma ne tik iš nurodyto policijos pareigūnų atstumo (10-15 metrų) pamačius galimą pažeidimą, bet apskritai negali būti matoma, išskyrus atvejį, kai vairuotojo vietoje nieko nėra.

Liudytojais apklausti policijos pareigūnai pripažino, kad priėję prie sustojusio automobilio matė, jog diržas yra prisegtas, nesklinda joks pašalinis garsas (signalizuojantis apie neprisegtą saugos diržą). Aplinkybė, kad A. A. saugos diržą prisegė tik stabdomas policijos pareigūnų, yra grindžiama tik prielaidomis.

Teismas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo aktyvus.

Byloje nėra jokių nenuginčijamų įrodymų, kad pareiškėjas važiavo neprisisegęs saugos diržais.

Pareigūno tarnybinis pranešimas, patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimas – tai įstatymo nustatyta tvarka gauti parodymai apie byloje žinomas aplinkybes. Tai informacija, išlikusi sąmonėje, ir yra pirminiai įrodymai, nes neegzistuoja tarpinė grandis tarp įrodymų ir įrodinėjamųjų faktų.

Teisės pažeidimo protokolas, atsižvelgiant į paskirtį, gali patvirtinti tik teisei priešingos veikos fiksavimo faktą, bet pats savaime negali užfiksuoti teisės pažeidimo sudėties elementų. Todėl juo negalima remtis kaip tiesioginiu įrodymu

Pareiga pateikti byloje įrodymus tenka Institucijai. Tačiau policijos pareigūnai įrodinėjimo pareigos neįvykdė tinkamai, nes nepateikė jokių tiesioginių įrodymų, betarpiškai patvirtinančių ginčytinas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamoje byloje teismas nesprendžia policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo, nesusijusių su administracinės bylos teisena. Dėl galimų policijos pareigūnų veiksmų, neturinčių įtakos pažeidimo kvalifikavimui, jis turėjo galimybę skųsti policijos pareigūnų veiksmus pavaldumo tvarka.

A. A., prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus.

Apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Todėl apelianto argumentai, kad teismas negalėjo remtis administracinio teisės pažeidimo protokolu ir liudytojų parodymais, nes jie surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog A. A. padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei liudytojų A. K. ir A. S. parodymai teismo posėdžio metu. Liudytojų parodymai yra nuoseklūs, iš esmės sutampa su tarnybiniame pranešime pateiktais paaiškinimais, teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių liudytojai galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų A. K. ir A. S. parodymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. A. 2009 m. liepos 13 d. apie 16 val. 35 min., ties Minties g. – Apkasų g. sankryža vairavo automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neprisisegęs saugos diržo, ATPK 134 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnį. Nuobauda paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 30² straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis ir Institucijos nutarimas turėtų būti panaikinti ar pakeisti, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.