Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-19 · Civilinė byla Nr. 2-441/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-19
Bylos Nr.
2-441/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Advokatai
Igoris Pupeikis
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-441/2008Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo BUAB „Distaris“ kreditorių susirinkimo pirmininko advokato Igorio Pupeikio atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities VMI įtraukta į BUAB „Distaris“ antros eilės kreditorių sąrašą su 154 153,95 Lt finansiniu reikalavimu (bankroto byloje Nr. B2-1964-52/2008).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi UAB „Distaris“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Bankrovita“ (t. 1, b. l. 151-152), 2004 m. spalio 13 d. nutartimi UAB „Distaris“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2005 m. gegužės 11 d. nutartimi teismas patenkino administratoriaus prašymą dėl atsistatydinimo ir BUAB „Distaris“ administratoriumi paskyrė UAB „Bankrotera“ (t. 4, b. l. 17-18).

2008 m. balandžio 11 d. administratorius UAB „Bankrotera“ pateikė teismui prašymą įtraukti Vilniaus apskrities VMI į BUAB „Distaris“ kreditorių sąrašą su 154 153, 95 Lt finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad teismas patvirtino Vilniaus apskrities VMI 7 095, 73 Lt kreditorinį reikalavimą. Šią skolą 2005 m. gegužės 31 d. perduota administruoti AB „Turto bankui“. Atlikus bendrovės patikrinimą, papildomai priskaičiuota 154 153,95 Lt, iš kurių 136 548 Lt mokesčių ir 17 605,95 Lt baudų ir delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutartimi prašymą patenkino, įtraukė į BUAB „Distaris“ antros eilės kreditorių sąrašą Vilniaus apskrities VMI su 154 153,95 Lt finansiniu reikalavimu, iš kurių 136 548 Lt mokesčių ir 17 605,95 Lt baudų ir delspinigių. Teismas sprendė, kad pateiktas administratoriaus prašymas yra pagrįstas. Vilniaus apskrities VMI, atlikusi bankrutavusios įmonės patikrinimą, papildomai priskaičiavo 154 153,95 Lt finansinį įsiskolinimą. Nesant ginčo dėl naujo kreditoriaus įtraukimo, teismas įtraukė į BUAB „Distaris“ kreditorių sąrašą Vilniaus apskrities VMI su antros eilės 154 153,95 Lt kreditoriniu reikalavimu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu BUAB „Distaris“ kreditorių susirinkimo pirmininkas advokatas Igoris Pupeikis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį ir Vilniaus apskrities VMI prašymo dėl 136 548 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Vilniaus apskrities VMI viršininkas 2004 m. spalio 1 d. sprendimu patvirtino patikrinimo akto dalį dėl gyventojų pajamų mokesčio ir cukraus mokesčio su netesybom, ko pasėkoje VMI įtraukta į 2 eilės kreditorių sąrašą su 7 095,73 Lt finansiniu reikalavimu (šiuo metu disponuoja kreditorius AB „Turto bankas“). Dėl likusios dalies mokesčių VMI aukštesnioji instancija nusprendė, kad tikslinga skirti pakartotinį patikrinimą. 2004 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktu Vilniaus apskrities VMI, neįvykdžiusi aukštesniosios instancijos nurodymo atsižvelgti į aplinkybes, susijusias su bendrovei priklausančiu kilnojamuoju turtu, papildomai priskaičiavo 27 507 PVM. Bankrutuojanti įmonė neturėjo galimybių apskųsti šį akivaizdžiai neteisėtą sprendimą, nes tuo metu buvusio bankroto administratoriaus įgaliota atstovė, nesupažindinusi kreditorių susirinkimo su mokesčio administratoriaus aktu, ėmėsi priešingų BUAB „Distaris“ kreditorių interesams veiksmų. To pasėkoje Vilniaus apskrities VMI IV patikrinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja, viršydama savo įgaliojimus, 2005 m. vasario 17 d. sprendimu patvirtino papildomai apskaičiuotus 136 548 Lt PVM; 4 015,64 Lt šio mokesčio delspinigių; 272 Lt atskaitymų nuo pajamų; be to, skyrė BUAB „Distaris“ 13 682 Lt baudą. Ir su šiuo ginčytinu sprendimu kreditoriai nebuvo supažindinti, dėl to negalėjo pavesti naujai paskirtam administratoriui atstatyti terminą apskųsti nepagrįstą mokesčių administratoriaus aktą. Nuo 2004 m. spalio mėn. pradėjusi veikti trečiųjų asmenų naudai buvusi bankroto administratorė ne tik neinformavo kreditorių apie mokestinio ginčo eigą, bet ir nevykdė susirinkimų sprendimų. Tik pakeitus bankroto administratorių, buvo įvykdytas dar 2004 m. rugsėjo 2 d. kreditorių susirinkimo priimtas nutarimas dėl įpareigojimo administratorių pasamdyti juridinę įmonę, kuri įsijungtų į teisminį ginčą dėl bendrovės turto. Po ilgo bylinėjimosi 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu iš UAB „Ineturas“ ir UAB „Inred“ solidariai priteista atlyginti 300 000 Lt žalą BUAB „Distaris“. Minėtas sprendimas šiuo metu neturi prejudicinės galios, tik įsiteisėjus šiam sprendimui bus įmanoma išspręsti mokesčių inspekcijos keliamą klausimą dėl PVM atstatymo, iš kurio atsirado šio kreditoriaus papildomas reikalavimas. Vilniaus apskrities VMI papildomą kreditorinį reikalavimą pateikė ne įsigaliojus 2005 m. vasario 17 d. sprendimui, bet praėjus 3 metams – kai tapo aišku, kad už sugadintą kilnojamąjį turtą iš kaltųjų asmenų bus priteista šimtatūkstantinė suma. Po 3 metų pateiktas prašymas dėl papildomo finansinio reikalavimo tik patvirtina aplinkybę, kad iš neva prarasto turto kildinamas PVM atstatymas neturi juridinio pagrindo. Vilniaus apskrities VMI atstovas dalyvavo visuose kreditorių susirinkimuose iki 2005 m. kovo 24 d., bet atsiradęs 136 548 Lt finansinis reikalavimas mokesčių administratorius nebuvo pareikštas įstatymo nustatytais terminais. Pagal ĮBĮ 10 str. 9 d., kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo priimami iki teismo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto priėmimo dienos, o termino praleidimo priežastys turi būti pripažintos svarbiomis. Vėliau leidžiama patikslinti tik kreditorių reikalavimus, susijusius su bankroto procesu. Skundžiama nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, nepranešus kreditoriams, kurių interesai bus pažeisti, patvirtinus nepagrįstą antrosios eilės kreditoriaus reikalavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Distaris“ administratorius UAB „Bankrotera“ prašo atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Vilniaus apskrities VMI pašymas įtraukti į BUAB „Distaris“ kreditorių sąrašą su 154 153,95 Lt finansiniu reikalavimu pareikštas praėjus beveik 4 metams po bankroto bylos iškėlimo. Todėl ieškovo motyvas, jog prašymas paduotas praleidus įstatymo nustatytus terminus laikytinas pagrįstu. Kita vertus, sutinkamai su ĮBĮ 10 str. 9 d., teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažintos svarbiomis. Šiuo atveju prašymas atnaujinti praleistą terminą nebuvo paduotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bankroto proceso paskirtis yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei visiškai ar iš dalies likviduojant skolų naštą ir taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyvus bankroto procedūrų užbaigimas nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). ĮBĮ įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kuris leidžia nuosekliai vykdyti įmonės bankroto procedūras tam tikromis stadijomis. ĮBĮ nustato kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus. Įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad teismas nustato laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų ir ne ilgesnį kaip 45 dienos nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis nustato, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, susidariusius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie pateikti pažeidus nustatytus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ši norma aiškintina sistemiškai, atsižvelgiant į ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatas bei teismų praktiką. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo yra tada, kai pripažįstama, jog jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius Vilniaus apskrities VMI dar 2005 m. gegužės 10 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti pretenzijos pareiškimo terminą ir patvirtinti patikslintą finansinį reikalavimą (t. 4, b. l. 2-3). Teismas 2005 m. gegužės 17 d. rezoliucija minėtą prašymą priėmė, vadinasi iš esmės išsprendė termino atnaujinimo klausimą, ir jo nuorašą nusiuntė administratoriui, kad jis pateiktų savo nuomonę dėl kreditoriaus reikalavimo patikslinimo. Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino praleistą terminą, nes teisinis pagrindas reikšti tokį finansinį reikalavimą atsirado jau suėjus ĮBĮ nustatytiems terminams. Šia prasme pastebėtina, kad BUAB „Distaris“ administratorius UAB „Bankrotera“, tik 2008 m. kovo 4 d. Vilniaus apskrities VMI pateikus papildomą finansinį reikalavimą, pateikė teismui šį finansinį reikalavimą tvirtinti, tačiau jo pagrįstumo neginčijo bei nenurodė, kad jis pareikštas praleidus įstatymo nustatytus terminus (t. 4, b. l. 104). Todėl administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas teiginys, kad prašymas atnaujinti praleistą terminą nebuvo paduotas, prieštarauja jo paties veiksmams pateikiant teismui tvirtinti finansinį reikalavimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities VMI finansinis reikalavimas bankrutavusiai UAB „Distaris“ yra grindžiamas 2004 m. gruodžio 30 d. patikrinimo aktu Nr. 07-04-31-942, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities VMI 2005 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 7-6-38. Pagal MAĮ 152 straipsnio 1 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo, turi teisę per 20 dienų po to, kai buvo įteiktas šis sprendimas, jį raštu apskųsti centriniam mokesčių administratoriui. Minėtas sprendimas įstatymo nustatyta tvarka apskųstas nebuvo, taigi yra galiojantis, todėl, kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą įtraukti į kreditorių sąrašą Vilniaus apskrities VMI su 154 153,95 Lt finansiniu reikalavimu, grindžiamu minėtu sprendimu. Apelianto nurodytų argumentų, kuriais jis bando įrodyti 2004 m. gruodžio 30 d. patikrinimo akto ir 2005 m. vasario 17 d. sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas minėtas patikrinimo aktas, nepagrįstumą, kolegija nevertina, nes, kaip minėta, Vilniaus apskrities VMI sprendimas yra galiojantis, nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl privalomas (MAĮ 158 str.). Apeliantas skunde nurodo, kad su minėtu sprendimu BUAB „Distaris“ kreditoriai supažindinti nebuvo, todėl negalėjo pavesti administratoriui atstatyti terminą apskųsti šį mokesčių administratoriaus aktą. MAĮ 152 str. 3 d. nustato, jog mokesčių mokėtojui, praleidusiam skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija pripažįsta svarbiomis, šis terminas minėtos institucijos sprendimu gali būti atnaujintas. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas šiuo metu jau žino apie minėtą sprendimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad kreditorių susirinkimas būtų pavedęs administratoriui prašyti atnaujinti apskundimo terminą.

Apelianto nuoroda į Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-174-51/2008 2008 m. balandžio 28 d. priimtą sprendimą, kuriuo priteista žala BUAB „Distaris“ naudai nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, kadangi skundžiama nutartis priimta remiantis galiojančiu Vilniaus apskrities VMI sprendimu. Be to, pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Konstantinas GurinasDanutė MilašienėGintaras Pečiulis