Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Valdo Ciesiūno, J. R. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Artūro Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimo bausme dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiosios D. R. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš nuteistojo L. G. nukentėjusiosios naudai 771,72 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Taip pat priteista iš nuteistojo L. G. nukentėjusiajai 1100 Eur išlaidų advokatų pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

1. L. G. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 28 d. aštuonis kartus sistemingai gadino nukentėjusiosios D. R. turtą, namą, esantį (duomenys neskelbtini), išdauždamas langus ar mesdamas akmenis ar kitus panašius daiktus į minėto namo sieną, tokia savo tęstine veika padarydamas 2958,84 Eur turtinę žalą:

1.1 2015 m. lapkričio 1 d. apie 18 val. 40 min., mesdamas akmenį į namo sieną, ją sugadino, pažeisdamas tinko sluoksnį ir tuo padarė turtinę žalą, kuri kartu su 2015 m. lapkričio 7 d. – 8 d. ir 2015 m. lapkričio 20 d. veikomis bendrai sudarė 2489,58 Eur;

1.2 Laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 3 d., 13 val. 00 min. iki 2015 m. lapkričio 4 d., 8 val. 20 min., mesdamas akmenį į namo langą, išdaužė šio lango stiklo paketą ir taip padarė 131,63 Eur žalą;

1.3 2015 m. lapkričio 4 d., apie 20 val. 15 min., mesdamas akmenį į namo virtuvės langą, išdaužė šio lango stiklo paketą ir taip padarė 131,63 Eur žalą;

1.4 Laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 7 d. 18 val. 50 min. iki 2015 m. lapkričio 8 d. 9 val. 30 min., mesdamas tris akmenis į namo sieną bei verandą, sugadino šią sieną bei verandą, akmenų kontakto su siena vietoje pažeisdamas tinko sluoksnį, o akmenų su verandos plytele kontakto vietoje nuskeldamas verandos laiptų plytelę, tuo padarydamas turtinę žalą, kuri kartu su 2015 m. lapkričio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 20 d. veikomis bendrai sudarė 2489,58 Eur;

1.5 2015 m. lapkričio 20 d., apie 18 val. 50 min., mesdamas akmenis į nurodyto namo sieną, stogą, sugadino sieną ir stogą, nes akmenų kontakto su siena vietoje buvo pažeistas tinko sluoksnis, o akmens kontakto su stogo danga vietoje buvo pažeista skardinė stogo danga, tuo padarydamas turtinę žalą, kuri kartu su 2015 m. lapkričio 1 d. ir 2015 m. lapkričio 7 d. – 8 d. veikomis bendrai sudarė 2489,58 Eur;

1.6 Laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 21 d., apie 16 val. 00 min. iki 2015 m. lapkričio 21 d., apie 18 val. 00 min., mesdamas akmenis į nurodyto namo virtuvės langą, išdaužė šio lango stiklo paketą bei apgadino lango rėmą ir taip sugadino šį langą, padarydamas 108,69 Eur žalą;

1.7 2015 m. lapkričio 22 d., apie 22 val. 50 min., mesdamas betono luitą į nurodyto namo antro aukšto langą, išdaužė šio lango stiklo paketą ir taip sugadino šį langą, tuo padarydamas 97,31 Eur žalą;

1.8 2015 m. lapkričio 28 d. apie 17 val. 30 min., įmesdamas į nurodyto namo kiemą akmenis su prie jų pritvirtintomis petardomis, kurios šiame kieme sprogo, tačiau dėl to realios turtinės žalos nepadarė.

4. Tenkinama nuteistojo skundo dalis.

7. Kaip matyti iš bylos duomenų, L. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 28 d. aštuonis kartus sistemingai gadino nukentėjusiosios D. R. turtą - namą, (duomenys neskelbtini), išdauždamas langus ar mesdamas akmenis ar kitus panašius daiktus į minėto namo sieną, tokia savo veika padarydamas 2958,84 Eur turtinę žalą.

7.1 Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. G. veika kvalifikuota kaip tęstinė. Iš tiesų, teismų praktikoje laikoma, kad veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai kaltei ir siekiant vieningo rezultato laikoma tęstine nusikalstama veika. Tokios nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis galėtų sudaryti savarankiškus nusikaltimus, tačiau šiuo atveju tokiais nelaikomi, bet sudaro vienos nusikalstamos veikos atskiras grandis (epizodus), nes kaltininkas atlikdamas nusikalstamus veiksmus vieninga tyčia siekia konkrečiai apibrėžto nusikalstamo rezultato – šiuo atveju svetimo turto gadinimo.

8.5 Iš liudytojų M. ir D. S. apklausų matyti, kad esmines įvykio aplinkybes jie aiškino nuosekliai ir vienodai, D. S. apklausiama apeliacinės instancijos teisme į bylą pateiktose nuotraukose parodė gatvę prie motinos namų, kurioje su vyru laukė namo sienas gadinančio asmens (teismo posėdžio protokolo 4 lapas (b.l. 194, 49 2 tomas). Minima vieta užfiksuota ir schemose, pateiktose prie liudytojų M. ir D. S. pirminių apklausų protokolų (1 T. b.l. 32, 37). Pirminės apklausos metu D. S. teigė, kad pamatęs ją nuteistasis pasišalino iš įvykio vietos palei šalia esantį daugiabutį, jo judėjimo kryptis nurodyta ir ankščiau paminėtoje schemoje. Nors apylinkės teisme apklausiant liudytoją teismo posėdžio protokole nurodyta, kad nuteistasis pamatęs D. S. nuėjo, ši aplinkybė nedaro liudytojos parodymų prieštaringų, ar melagingų ir apelianto kaltės atlikus jam kaltinime 2015-11-04 atliktus neteisėtus veiksmus nepaneigia, nes ji nėra esminė, tuo tarpu D. S. parodymai apie jai žinomas bylos aplinkybes patvirtinti apylinkės teismo metu organizuoto veiksmo - parodymų patikrinimo vietoje metu. Svarbu ir tai, kad apygardos teisme atliekant įrodymų tyrimą minėta liudytoja nurodė analogiškas aplinkybes, kurias nurodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo apylinkės teisme metu, jos parodymai nuoseklūs ir papildantys vieni kitus.

8.7 Be to, minimo procesinio veiksmo atlikimo metu tikrinant M. S. parodymus buvo patvirtinta ir aplinkybė, kad jis per atitinkamą laiko tarpą galėjo nuvažiuoti atstumą nuo vietos, kurioje stovėjo saugodamas D. R. namą iki vietos, iš kurios pamatė apeliantą įeinantį į laiptinę ir tokiu būdu jį pamatyti, todėl apelianto kaltė 2015-11-04 vakarą atlikus veiksmus, nurodytus jam inkriminuotame kaltinime, apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia.

9.1 Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

9.2 Kolegija neturi pagrindo abejoti minėtos specialisto išvados patikimumu, todėl sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai ją pripažino įrodymu. Kaip matyti įvykio vietos apžiūros protokoluose nuosekliai aprašytos kvapų pavyzdžių paėmimo iš privačioje ir uždaroje namo teritorijoje aptverta tvora esančioje įvykio vietoje rastų akmenų ir betono fragmento procedūros, bei L. G. lyginamųjų kvapų pavyzdžių bei patalpos, kurioje buvo imami L. G. lyginamieji pavyzdžiai, foninio kvapo paėmimo eiga. Įvykio vietų apžiūrų ir pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole pastabų dėl jų paėmimo tvarkos proceso dalyviai neišreiškė. Odorologinės išvados atlikimui užduotį ir kvapų pavyzdžius gavę specialistai jiems tyrimui pateiktų kvapų pavyzdžių sandarumo pažeidimų nenustatė, todėl buvo atliktas tyrimas ir gauti jo rezultatai. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad įvykio vietoje paimti kvapų pavyzdžiai, iki jų perdavimo tyrimo atlikimui (Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre medžiaga buvo gauta 2015-11-27 (b. l. 101, 107, 1 tomas) buvo saugomi prie bylos neilgą laiko tarpą. Jokių duomenų, kad įvykio vietoje paimti kvapo pavyzdžiai būtų buvę klastojami, nėra, todėl abejoti Lietuvos policijos kinologijos centro specialisto išvados dėl kvapų identifikavimo rezultatais kolegija neturi objektyvaus pagrindo. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad kvapų pavyzdžiai buvo paimti nuo akmenų, mestų į nukentėjusios namą, kurių matmenys plačiausiose vietose yra nedidesnis nei žmogaus delno paviršiaus plotas (b. l. 69-70, 1 tomas) ir praėjus pakankamai trumpam laiko tarpui po įvykio. Kaip nurodė pirmosios instancijos teisme apklaustas Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialistas A. M., ši aplinkybė yra svarbi, nes objektai ant jų paliekamą kvapą išlaiko atitinkamą laiką (gali ir iki kelių dienų priklausomai nuo to, ant kokio paviršiaus jis paliekamas), kaip ir aplinkybė, koks yra kvapo atidavimo objektas, o šiuo atveju tai žmogaus delnas, kuris liesdamas akmenį jį turėjo apimti pakankamai tvirtai prie jo priglusdamas. Akivaizdu, kad šiuo atveju ant akmenų paviršių liko kvapas žmogaus, kuris juos lietė paskutinis, nes kitam asmeniui pernešti kvapą ant tokio dydžio akmens nuo kito paviršiaus yra neįmanoma, kaip ir manyti, kad kas nors minimus akmenis su ant jų likusiu nuteistojo užsifiksavusiu kvapu galėjo atgabenti iš kitos vietos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo kvapo buvo rasta net ant trijų objektų paviršių, paimtų tris dienas iš eilės, kas tik padidina tikimybę, kad ant jų paliktas kvapas būtent nuteistojo. Atsižvelgiant ir į tai, kad 2015 m. lapkričio 20 – 22 dienomis nusikalstamos veikos buvo padarytos visiškai analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir veika, nuteistojo įvykdyta 2015 m. lapkričio 4 d., apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ant akmenų, paimtų minimomis 2015 m. lapkričio 20 – 22 dienomis iš D. R. kiemo, užsifiksavęs būtent nuteistojo L. G. kvapas.

9.3 Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad 2015 m. lapkričio 21 ir 22 dienomis įvykio vietoje paimtais ir odorologinės ekspertizės metu tirtais objektais - akmeniu ir betono luitu, buvo pataikyta į nukentėjusiosios namo langus, kurie įvykio metu buvo išdaužti ir šių abiejų veikų metu nukentėjusiajai padaryta 206 eurų turtinė žala, kas duoda pagrindą išvadai, jog apeliantas pagrįstai pripažintas kaltu pagal jam inkriminuotą BK 187 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto sugadinimo 2015 m. lapkričio 21 ir 22 dienomis.

9.4 Tuo tarpu 2015 m. lapkričio 20 d. epizode nurodyta, kad metant akmenis į nukentėjusiajai priklausančio namo sienas ir stogą buvo padaryta turtinė žala, kuri kartu su 2015 m. lapkričio 7 d. ir 8 d. veikomis bendrai sudarė 2489,58 eurų sumą.

9.5 Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad 2015 m. lapkričio 20 d. namo išorės apžiūros protokole buvo užfiksuota iki 20 mechaninio poveikio žymių šiaurinėje sienoje ir pažeidimas stogo dangoje ( 1 T. b.l. 41), tačiau šie įrodymai neleidžia įvertinti, kurie konkretūs pažeidimai buvo padaryti būtent 2015 m. lapkričio 20 d. ir kokia jais padaryta turtinė žala, nes namo sienos pažeidimų buvo užfiksuota ir ankstesnių apžiūrų metu, kas atsispindi ir apeliantui pateiktame kaltinime iš kurio matyti, kad apeliantas iki 2015 m. lapkričio 20 d. buvo kaltintas tik 6 akmenų metimu į nukentėjusios namą. 2015 m. lapkričio 20 d. protokole neužfiksuota, kurie konkrečiai sužalojimai namo sienoje padaryti būtent 2015 m. lapkričio 20 d., tokių duomenų nėra ir teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje, todėl nenustatyta, kokia konkrečiai dėl jų padaryta turtinė žala.

9.6 Teismų praktikoje laikoma, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (pvz. kasacinė nutartis byloje 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis (2 dalis) nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas (3 dalis). Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (2014 m. gruodžio 18 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (188,30 Eur), bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (9415 Eur). Pagal šio straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla, sunaikinus ar sugadinus nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. kai jo vertė viršija 3 MGL (112,98 Eur), bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (188,30 Eur). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes akivaizdu, kad nesant vieno iš vertinamųjų nusikalstamos veikos požymių – konkrečios žalos dydžio, negali būti sprendžiama asmens kaltė padarius veiką, numatytą BK 187 straipsnyje, todėl 2015 m. lapkričio 20 d. epizodas iš L. G. pareikšto kaltinimo šalinamas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

10. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad L. G. sugadino svetimą turtą ir kitu kaltinime nurodytu laiku, nepagrįsta.

10.1 Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad L. G. nuteistas ir už tai, kad 2015 m. lapkričio 28 d. apie 17 val. 30 min., įmetė į D. R. namo kiemą akmenis su prie jų pritvirtintomis petardomis, kurios šiame kieme sprogo, tačiau dėl to reali turtinė žala padaryta nebuvo.

10.3 Tačiau, kaip jau minėta, tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Šiuo gi atveju jau pačiame L. G. pateiktame kaltinime nurodyta, kad dėl akmenų su petardomis į D. R. kiemą įmetimą jokia žala padaryta nebuvo, civilinis ieškinys dėl šio epizodo nukentėjusios nepareikštas, todėl L. G. veiksmuose nėra ir BK 187 straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto sugadinimas baudžiamąją prasme. Esant išdėstytoms aplinkybėms, šis epizodas iš L. G. pareikšto kaltinimo taip pat šalinamas, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11. Kaip jau buvo minėta, L. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir už tai, kad mesdamas akmenis ir kitus panašius daiktus į D. R. namo sienas, langus, bei stogą gadino svetimą turtą taip pat ir 2015 m. lapkričio 1, 3 ir 7 dienomis.

11.1 Tokią išvadą apylinkės teismas padarė, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios manymą, kad L. G. jau nuo 2014 metų niokoja jos turtą, mėto akmenis ir kitus daiktus į namą, išdaužė kelis langus, jų tarpusavio santykiai priešiški dėl namo teritorijoje laikomo šuns ir šias jos nurodomas aplinkybes iš dalies patvirtina jos dukros D. S., M. S. ir J. M. parodymai, tačiau apygardos teismas su tokia žemesnės instancijos išvada nesutinka.

11.2 Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai yra įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas dėl L. G. kaltės padarius jam inkriminuotą veiką 2015 m. lapkričio 1, 3 ir 7 dienomis, nes jokių neginčijamų įrodymų patvirtinančių tokią išvadą baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Neginčytina, kad minimomis dienomis buvo apgadintas D. R. namas, tačiau vien šio fakto buvimas remiantis tik prielaida, kad tai padarė būtent L. G., nėra pakankamas pagrindas jį pripažinti kaltu ir tik atsižvelgiant į įrodytas aplinkybes dėl svetimo turto sugadinimo kaltinime nurodytomis kitomis dienomis.

11.3 Nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl L. G. pripažinimo kaltu 2015 m. lapkričio 1, 3 ir 7 dienomis padarytų nusikalstamų veikų epizoduose yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 straipsnis). BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, vadovaujantis kuriuo pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinė nutartis Nr. 2K-3-144/2007). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ( pvz. kasacinės nutartys 2K-205/2012, 2K-532/2012).

11.4 Nesilaikydamas šių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog L. G. padarė šias jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl sutikti su apylinkės teismo išvada, jog apelianto kaltė dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 1, 3 ir 7 dienomis mesdamas į D. R. namą akmenis sugadino svetimą turtą, negalima, byloje esančių įrodymų nepakanka apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui, todėl šie epizodai iš L. G. pareikšto kaltinimo taip pat šalinami, kadangi neįrodyta, jog L. G. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

12. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas laiko įrodytu, kad L. G. laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 4 d. ir 2015 m. lapkričio 22 d. sistemingai gadino nukentėjusios D. R. turtą, namą, esantį (duomenys neskelbtini), mesdamas akmenis ir betono luitą į minėtą namą ir išdauždamas 3 langus savo tęstine veika padarė 337,63 eurų turtinę žalą:

12.1 2015 m. lapkričio 4 d., apie 20 val. 15 min., mesdamas akmenį į namo virtuvės langą, išdaužė šio lango stiklo paketą ir taip padarė 131,63 Eur žalą;

12.2 Laikotarpyje nuo 2015 m. lapkričio 21 d., 16 val. iki 2015 m. lapkričio 21 d., 18 val. mesdamas akmenis į nurodyto namo virtuvės langą, išdaužė šio lango stiklo paketą bei apgadino lango rėmą ir taip sugadino šį langą, padarydamas 108,69 Eur žalą;

12.3 2015 m. lapkričio 22 d., apie 22 val. 50 min., mesdamas betono luitą į nurodyto namo antro aukšto langą, išdaužė šio lango stiklo paketą ir taip sugadino šį langą, tuo padarydamas 97,31 Eur žalą;

13. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

13.1 Šioje byloje nukentėjusioji dėl jai priklausančio turto sugadinimo buvo pareiškusi civilinį ieškinį 2958,84 eurų sumai padarytai turtinei žalai atlyginti. Byloje yra duomenys ir apie tai, kad draudimo bendrovė proceso metu jai sumokėjo 2187,12 eurų patirtų nuostolių atlyginimą, todėl nukentėjusiajai liko neatlyginta 771,72 eurų turtinė žala (1 T. b.l. 130).

13.2 Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d., L. G. mesdamas akmenį į D. R. namo virtuvės langą išdaužė šio lango stiklo paketą ir taip padarė 131,63 Eur žalą, 2015 m. lapkričio 21 d., mesdamas akmenis į nurodyto namo virtuvės langą išdaužė šio lango stiklo paketą bei apgadino lango rėmą taip padarydamas 108,69 Eur žalą, o 2015 m. lapkričio 22 d. mesdamas betono luitą į namo antro aukšto langą ir jį išdauždamas padarė 97,31 Eur žalą, todėl akivaizdu, kad dėl L. G. išdaužtų namo langų buvo padaryta 337,63 eurų turtinė žala.

13.3 Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes dėl nusikalstamais veiksmais padarytos bendros turtinės žalos, draudimo bendrovės atlygintos žalos dalį, likusią kaltinimo apimtį laikoma, kad L. G. nusikalstamais veiksmais dėl D. R. turto sugadinimo padaryta turtinė žala jau yra atlyginta, todėl nukentėjusios pareikštas civilinis ieškinys dėl likusios jai neatlygintos 771,72 eurų turtinės žalos atmetamas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

14. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. G. ginčija ir nukentėjusiajai iš jo priteistos 1000 eurų sumos neturtinei žalai atlyginti dydį ir teigia, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala neįrodyta, nes nėra duomenų, kad ji nusikalstamų veikų padarymo metu ar po jų patyrė košmarą, kaip nurodoma civiliniame ieškinyje, nukentėjusioji taip pat nepašalino jų tarpusavio ginčo priežasties – nakčiai šuns neuždarydavo, kas įrodo jog ji baimių dėl įvykių nepatyrė.

14.1 Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą priteisti 1000 eurų neturtinę žalą nukentėjusiajai motyvavo jos patirtais dvasiniais išgyvenimais, stresu, rūpesčiu dėl sugadinto turto, taip pat atsižvelgė į kaltinamojo materialinę padėtį ir galimybę atlyginti žalą, nusikaltimo motyvus ir sunkumą. Teisėjų kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei kitas aplinkybes, kuriomis remiantis yra sprendžiamas neturtinės žalos dydis, laiko, kad pirmosios instancijos teismas taikė tinkamus motyvus neturtinės žalos nustatymui.

14.2 Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

14.3 Šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusioji patyrė itin neigiamus išgyvenimus, nes dėl besikartojančių nusikalstamų veiksmų jos turto ir tuo pačiu jos atžvilgiu, ji ilgą laiką gyveno baimėje bijodama panašius veiksmus patirti ateityje, turėjo šalinti nusikaltimo pasekmes ir rūpintis sugadinto namo sienų remontu, išdaužtų langų stiklinimu, dėl to patyrė nepatogumų. Akivaizdu, kad jai dėl nusikalstamų L. G. veiksmų buvo padaryta ir neturtinė žala, todėl jis privalo ją atlyginti, tačiau atsižvelgiant į sumažintą kaltinimo apimtį priteistos neturtinės žalos dydis taip pat mažinamas iki 600 eurų ir pripažįstama, jog tokio dydžio neturtinės žalos civilinis ieškinys yra pagrįstas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

15. Išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas L. G. nubaudė laisvės apribojimo bausme dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

15.1 Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Vienas iš bausmės skyrimo tikslų - užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kuris užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, kad skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

15.2 Aukštesnės instancijos teismas negali nesutikti su apylinkės teismo motyvais dėl bausmės rūšies nuteistajam paskyrimo, tačiau atsižvelgia į sumažintą kaltinimo apimtį, trumpina ir paskirtos laisvės apribojimo bausmės trukmę, tuo pačiu keičia nuosprendį ir dėl neteisingai paskirtos bausmės ( BPK 328 straipsnio 2 punktas).

15.3 Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia apylinkės teismo dėmesį į tai, kad skiriant laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, kurie nurodyti BK 48 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Šiuo atveju apylinkės teismas, nuteistajam skirdamas laisvės apribojimo bausmę, taip pat įpareigojo nuteistąjį per visą laisvės apribojimo laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, tačiau ši priemonė nėra nei teismo draudimas, nei įpareigojimas, nes asmuo nuteistas laisvės apribojimo bausme apylinkės teismo nurodytą priemonę privalo vykdyti besąlygiškai ir ši pareiga jam yra išaiškinama probacijos pareigūnų, kontroliuojančių bausmės vykdymą.

15.4 Papildomai pažymima, kad nuteistajam su bausme buvo skirtas ir įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismui atmetus nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neatlygintos 771,72 eurų turtinės žalos, šio įpareigojimo skirti nebėra pagrindo.

16. Byloje pateiktas 2017 m. gegužės 17 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 846075, sąskaita už teisines paslaugas Nr. 94 patvirtina, kad už atstovavimą Panevėžio apygardos teisme nukentėjusioji D. R. advokatui R. Vaitiekūnui sumokėjo 400 Eur (2 t., b. l. 168-169). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji gindama savo teises patyrė išlaidas ir todėl yra pagrindas jos turėtas išlaidas dėl advokato paslaugų apeliaciniame procese nukentėjusiajai pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo nukentėjusios naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į suteiktų paslaugų apeliacinės instancijos teisme apimtį, į tai, jog tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiai ir pirmosios instancijos teisme, visa bylos medžiaga jam buvo žinoma, o taip pat į tai, jog tenkinama nuteistojo skundo dalis, nukentėjusios prašoma priteisti proceso išlaidų suma mažinama ir priteistina iš nuteistojo nukentėjusiajai 200 Eur jos turėtų išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 ir 2, 4 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo L. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio aplinkybes dėl L. G. nuteisimo 2015 m. lapkričio 1 d., 2015 m. lapkričio 3 d. 2015 m. lapkričio 7 d. 2015 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. lapkričio 28 d. epizoduose.

L. G. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. lapkričio 21 d., 2015 m. lapkričio 22 d. epizodų paskirtą laisvės apribojimo bausmę sušvelninti iki 8 mėnesių, įpareigojat L. G. pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo L. G. nukentėjusiajai D. R. priteistas 771,72 Eur turtinės žalos atlyginimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - civilinį ieškinį atmesti.

Iš nuteistojo L. G. nukentėjusiajai D. R. priteistą neturtinės žalos dydį sumažinti iki 600 eurų.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo L. G. nukentėjusiajai D. R. 200 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.