- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- eI3-796-243/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02352-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Vida Stonkuvienė (pirm.), Aušrelės Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- R. M.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl 2019 m. spalio 24 d. sistemoje „Infostatyba“ padaryto įrašo atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus namo rekonstravimo ir paskirties projekto rengimui panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. skundu prašo:
1) panaikinti atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 24 d. įrašu sistemoje „Infostatyba“ įformintą atsisakymą išduoti pareiškėjui specialiuosius reikalavimus Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), projekto rengimui;
Šalies argumentai
2) įpareigoti atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo atstovo 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą (registracijos Nr.PSR-100-181030-04275) dėl specialiųjų reikalavimų Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), projekto rengimui išdavimo.
Nurodo, jog jam bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis priklauso 0,3419 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Gyvenamasis namas). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-10-941/2018 patvirtino bendraturčių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią bendraturčiai nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, taip pat davė sutikimus vienas kitam atlikti tam tikrus statybos darbus, susitarė, kad kiekvienas jam atidalinamoje Gyvenamojo namo dalyje turi teisę atlikti statybos darbus, remontus, rekonstrukcijas ir įsirengti patalpas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, pareiškėjas iniciavo projektinės dokumentacijos rengimą, reikalingos atlikti ir įregistruoti Gyvenamojo namo atidalinimą (t. y., padalinimą į du butus) bei suformuoti Gyvenamojo namo pastogėje (mansardoje) patalpas. Projektuotojas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus, tikslu pradėti rengti Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), projektą (toliau – Projektas), tačiau savivaldybė 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus, nurodydama, kad numatomi Projekte statybos darbai prieštarauja Gargždų miesto bendrajam planui (toliau – ir Bendrasis planas), patvirtintam Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T11-36, nes gyvenamoji plėtra šiame žemės sklype yra negalima. Nurodo, jog Regionų apygardos administracinio teismo (toliau – Teismas) Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovę iš naujo nagrinėti jo 2018 m. spalio 30 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo Projekto rengimui. Atsakovė, pakartotinai išnagrinėjusi prašymą, 2019 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Nurodo, jog Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai konstatavo, jog sprendimas atsisakyti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui yra nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo, atsiliepime atsakovės nurodyti atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus motyvai yra nepagrįsti. Teigia, jog šioje byloje skundžiamame sprendime atsakovės atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus motyvai yra tie patys, kuriais ji grindė pirmąjį savo atsisakymą išduoti specialiuosius reikalavimus byloje, kurią išnagrinėjo Teismo Šiaulių rūmai, todėl Teismo Šiaulių rūmų sprendimas turi prejudicinę galią. Argumentuoja, jog Teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendime atsakovės nurodytus motyvus pripažino nepagrįstais.
Skundo reikalavimus grindžia tuo, jog Bendrojo plano sprendiniai nedraudžia Žemės sklype atlikti jo planuojamų statybos darbų, netgi tuo atveju, jeigu jis patenka į 8.8 indeksu pažymėtą zoną. Akcentuoja, jog Bendrajame plane nurodyta, kad gamybos, pramonės plėtrą šioje teritorijoje negali sudaryti neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai, o tai reiškia, kad prioritetiškai teritorijoje vykdant veiklą saugomas interesas yra būtent gyvenamoji aplinka. Teigia, jog Bendrojo plano sprendiniai būtų aktualūs tuo atveju, jei bus siekiama keisti Žemės sklypo pagrindinę paskirtį ar naudojimo būdą, todėl tokiu atveju būtų galima keisti tik į kurią nors iš Bendrajame plane nurodytų šioje zonoje leidžiamų paskirčių ar naudojimo būdų, tačiau Bendrasis planas ar kiti teisės aktai neįpareigoja asmenų pakeisti savo turimų žemės sklypų paskirtį ar naudojimo būdą, pobūdį į kokį nors kitą, nurodytą Bendrajame plane, ar nustoti naudoti žemės sklypus pagal paskirtį ar naudojimo būdą, pobūdį, koks jis yra šiuo metu, esama Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatyti iki patvirtinant Bendrąjį planą. Nurodo, kad jam priklausančio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, žemės sklypo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Planuojamomis statybomis jis nesiekia keisti Žemės sklypo paskirties ar naudojimo būdo, pobūdžio, nes siekia ir toliau naudoti Žemės sklypą pagal tą pačią paskirtį ir būdą, pobūdį, kokiu jis buvo suformuotas ir naudojamas visą laiką. Bendrasis planas, norminis teisės aktas, negali būti taikomas tiems santykiams ir riboti tų teisių, kurios yra įgytos iki Bendrojo plano įsigaliojimo.
Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2002 metų iki šiol žemės sklypų naudojimo paskirties ir būdų, pobūdžių reglamentavimas šiek tiek kito, tačiau gyvenamosios teritorijos naudojimo būdas visada savo turiniu buvo suprantamas, kaip teritorija, skirta gyvenamųjų namų statybai. Teigia, jog jam priklausantis Žemės sklypas yra skirtas gyvenamųjų namų statybai, todėl atsakovės atsisakymas išduoti specialiuosius reikalavimas, remiantis tuo, kad statyba prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, yra nepagrįstas, nes Bendrasis planas nedraudžia tokios statybos jau esamuose gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo žemės sklypuose, o tik numato, kad norint keisti žemės sklypų paskirtį, ji gali būti keičiama tik į tokią, kokia numatyta Bendrajame plane. Pareiškėjo teigimu, atsisakyme išduoti specialiuosius reikalavimus, nurodyta, jog Žemės sklypas yra Gargždų pramonės teritorijos sanitarinėje apsaugos zonoje, nustatytoje Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju planu, kuriame nurodyta: „į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos“. „Numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaita“. Teigia, jog specialiuoju planu buvo suplanuotos sanitarinių apsaugos zonų ribos, tačiau su specialiuoju planu susijusios sanitarinės apsaugos zonos ir su tuo susiję ribojimai Žemės sklype nėra įregistruoti. Argumentuoja jog net jeigu Žemės sklypas patektų į šiuo specialiuoju planu numatytą sanitarinės apsaugos zoną, ir tokia specialioji žemės naudojimo sąlyga būtų įregistruota Nekilnojamojo turto registre, tai vis tiek neribotų jo teisės atlikti planuojamus statybos darbus, nes specialiuoju planu yra numatytas tik rekomendacinio pobūdžio siūlymas nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos, todėl siekiant šį rekomendacinio pobūdžio siūlymą pritaikyti jo teisės į statybą ribojimui, atsakovė privalo pateikti papildomus argumentus, kodėl šis ribojimas nagrinėjamu atveju yra taikytinas. Pažymi, jog specialiajame plane (aiškinamojo rašto 15-16 p.) nurodyta, jog numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį, tačiau šie sprendiniai nėra realiai įgyvendinami daugiau kaip 11 metų ir nėra duomenų, kad artimiausiu metu tokie planai bus įgyvendinti. Nurodo, jog specialiuoju planu numatytas tik pasiūlymas nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos, tačiau jo planuojamais statybos darbais gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos nėra planuojamos, todėl šis, kad ir rekomendacinio pobūdžio, ribojimas ginčo atveju netaikytinas. Specialiajame plane nėra nurodoma, kad jame naudojamoms sąvokoms yra suteikiama kokia nors specifinė reikšmė, todėl nėra teisinio pagrindo plečiamai aiškinti rekomendaciją neplanuoti gyvenamosios teritorijos ir suteikti šiai sąvokai platesnį turinį, nei kad numatoma Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo prasme. Pareiškėjo teigimu, keičiant vienbučio gyvenamojo namo paskirtį į dviejų būtų namo paskirtį, nėra didinamas gyvenamasis plotas, o tik jau esamas gyvenamasis plotas yra padalinamas į dvi dalis, kurios registruojamos atskirais nekilnojamojo turto registro objektais, todėl netgi tuo atveju, jeigu iš tiesų būtų ribojamas gyvenamojo ploto didinimas šiame Žemės sklype, tai savaime nesudarytų pagrindo atsakovei atsisakyti išduoti specialiuosius reikalavimus dėl paskirties keitimo šiuo būdu. Nurodo, jog siekia inicijuoti šio projekto rengimą ne tam, kad įrengti mansardoje naujas patalpas, o tam, kad įteisinti mansardoje esančias patalpas, kurios įrengtos 2002-2005 metais ir kad rekonstrukcija savaime nėra draudžiama šiam Žemės sklypui ar Gyvenamajam namui, todėl atsakovė nepagrįstai riboja jo teisę į statybą jo pasirinktu būdu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateikė prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, vykdydama Teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, iš naujo išnagrinėjo 2018 m. spalio 30 d. pateiktą prašymą išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui ir 2019 m. spalio 24 d. sprendimu prašymą netenkino. Argumentuoja, jog numatomi Projekto pavadinime statybos darbai prieštarauja Bendrajam planui ir gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad rengiant statinio projektą būtina vadovautis teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Bendrąjį planą Žemės sklypas yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų funkcinėje zonoje, pažymėtoje 8.8 indeksu, kur galimos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Atsikirtimą grindžia tuo, jog gyvenamoji plėtra šioje teritorijoje nenumatyta, o pareiškėjas siekia projektuoti gyvenamosios teritorijos plėtrą, t. y. statinį rekonstruoti jį padidinant taip pat siekia pakeisti vieno buto gyvenamojo namo paskirtį į dviejų butų gyvenamąjį namą, tai įrodo, kad gyvenamajame name gyvens ne viena, o dvi šeimos ir tai yra gyvenamoji plėtra. Teigia, jog pareiškėjo žemės sklypas patenka į Gargždų pramonės teritorijos sanitarinę apsaugos zoną, kuri nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T11-189 patvirtintu Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju planu. Specialiojo plano sprendiniuose nustatyta, jog į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos, numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaita. Pripažįsta, kad specialiajame plane yra numatytos rekomendacijos, tačiau šios rekomendacijos buvo ir įgyvendintos Bendrojo plano sprendiniais. Nesutinka, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas teisės aktų normomis, nes jis pagrįstas objektyviais duomenimis – nurodyta, jog vadovaujantis teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima, todėl teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinės bylos dalykas – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 24 d. įrašu sistemoje „Infostatyba“ įforminto atsisakymo (toliau – Sprendimas) išduoti pareiškėjui A. P. specialiuosius reikalavimus Vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), projekto rengimui, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įpareigojimo atsakovę Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. prašymą dėl specialiųjų reikalavimų Projekto rengimui išdavimo, pagrįstumo nustatymas.
Nustatyta, jog pareiškėjas per informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, prašydamas išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu netenkino prašymo, nurodydama, jog numatomi Projekto pavadinime statybos darbai prieštarauja Bendrajam planui, nes gyvenamoji plėtra šiame sklype yra negalima. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3027-289/2019 pareiškėjo prašymą patenkino, konstatuodamas, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teismas panaikino Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir atsakovę įpareigojo iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą dėl specialiųjų reikalavimų Projekto rengimui išdavimo.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 1, 3, 4, 24 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalimi, Specialiųjų reikalavimų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų struktūros ir išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-22, II skyriaus 91.1 ir 91.2 punktais, 2019 m. spalio 24 d. sprendimu atsisakė išduoti specialiuosius reikalavimus. Skundžiamame sprendime nurodė, jog pagal Bendrąjį planą, Žemės sklypas yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijų funkcinėje zonoje, pažymėtoje 8.8 indeksu, kur galimos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Gyvenamoji teritorija šioje zonoje nenumatyta, todėl Projekto tikslai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Be to, Žemės sklypas yra Gargždų pramonės teritorijos sanitarinėje apsaugos zonoje, nustatytoje 2007 m. rugpjūčio 30 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-189 patvirtintu Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju planu (toliau – Specialusis planas), kuris nurodo, jog į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaita. Konstatuota, jog atsižvelgiant į tai, kad vieno buto gyvenamojo namo keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą atveju atsiras dar vienas turtinis vienetas, padidės užstatymo plotas, gyventojų skaičius, todėl tai yra gyvenamoji plėtra, kuri prieštarauja Bendrojo plano ir Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiojo plano sprendiniams.
Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą sudaro daugybė etapų. Statybą leidžiančio dokumento išdavimo proceso metu iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo neteisėtai priimtus administracinius sprendimus administracine tvarka panaikina šiuo sprendimus priėmę subjektai arba teismas. Tačiau teismui gali būti skundžiami tik administraciniai aktai ar valstybės/savivaldybė institucijų darbuotojų veiksmai, darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir kad teisės aktai nenumato galimybės pastabas tiesiogiai ginčyti teismui, todėl teismui gali būti skundžiamas būtent administracinis sprendimas, užbaigiantis administracinę procedūrą ir išsprendžiantis klausimą iš esmės, pvz. sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento, jeigu toks sprendimas būtų priimtas, arba kitas nurodytus kriterijus atitinkantis sprendimas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką suinteresuotam asmeniui suteikiant galimybę paduoti skundą teismui dėl bet kurio procedūrinio pobūdžio veiksmo, susidarytų sąlygos nepagrįstai prailginti administracinės procedūras ir tuo pažeisti procedūrų operatyvumo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-132-629/2020). Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausia praktika, teismas šioje byloje neturėtų nagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 24 d. sprendimo, kuris yra tarpinis dokumentas, neužbaigiantis administracinės procedūros ir neišsprendžiantis klausimo iš esmės, teisėtumo klausimo, tačiau vertinant ginčo teisinius santykius ir priimtus sprendimus, nurodytina, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-1792-342/2019, vertindami Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 5 d. atsisakymą išduoti pareiškėjui specialiuosius reikalavimus konstatavo, jog specialieji reikalavimai nėra privalomi ir pareiškėjui nėra užkertamas kelias rengti statinio projektą ir toks atsisakymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, todėl administracinę bylą nutraukė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-309-492/2019 panaikino šią teismo nutartį. LVAT nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo teisės normos, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai statytojui (užsakovui) užkirstų kelią kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) su prašymu išduoti specialiuosius reikalavimus tais atvejais, kai specialiųjų reikalavimų gavimas nėra privaloma statinio projekto rengimo procedūrų dalis. Pažymėjo, jog iš Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 punkte įtvirtinto specialiųjų reikalavimų sąvokos apibrėžimo („Specialieji reikalavimai – neprivalomas, statytojo (užsakovo) pageidavimu statiniui nustatytų specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinys, kurį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas“) matyti, jog tokie reikalavimai yra išduodami statytojo (užsakovo) pageidavimu, todėl statytojas (užsakovas), rengdamas arba planuodamas pradėti rengti statinio projektą, išskyrus teisės aktuose nurodytus atvejus, laisva valia gali nuspręsti, ar kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių (jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją) dėl specialiųjų reikalavimų išdavimo, o savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus teisėtumas ir pagrįstumas gali būti vertinamas teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko – administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, jog <...> atsakovui atsisakius išduoti specialiuosius reikalavimus, pareiškėjas yra verčiamas rengti statinio projektą (ir patirti su tuo susijusias išlaidas) tiksliai nežinodamas, kokius reikalavimus statybai kels institucijos ir kokie projektuojami sprendiniai bus galimi ir kad toks statinio projektas, kaip matyti iš kilusio ginčo, turbūt nebus derinamas ir pagal jį nebus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-309-492/2019 grąžino iš naujo nagrinėti bylą dėl savivaldybės atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus Projekto rengimui, todėl teismas nukrypsta nuo naujausios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos ir ginčą sprendžia iš esmės.
Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1566-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 yra pažymėjusi, kad viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnyje numatyta, jog pagal šio įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieštarauti galiojantiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Jeigu galiojančio žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal šį įstatymą parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas ir galioja neterminuotai, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Galiojantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti keičiami ar koreguojami aukštesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo organizatoriaus iniciatyva ir lėšomis.
Nustatyta, jog pagal Gargždų miesto Bendrąjį planą, kuris patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. sausio 30 d., Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra verslo, gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, kurioje galimos žemės sklypų naudojimo paskirtys ir naudojimo būdai: pramonės ir sandėliavimo teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos; inžinerinės infrastruktūros teritorijos; atskirųjų želdynų teritorijos; atliekų saugojimo, rūšiavimo teritorijos. Žemės sklypas yra Gargždų pramonės teritorijos sanitarinėje apsaugos zonoje, nustatytoje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T11-189 patvirtintu Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju planu, kuriame nurodyta, jog į Gargždų pramonės rajono sanitarinės apsaugos zoną patenkančiuose žemės sklypuose rekomenduojama nebeplanuoti gyvenamosios ir rekreacinės teritorijos. Numatoma iškeldinti gyvenamuosius namus ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį suinteresuotų pramonės objektų sąskaitą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. lapkričio 14 d. išrašo matyti, jog Žemės sklypo naudojimo būdas, kuriame yra pareiškėjui ir kitiems bendraturčiams priklausantis Gyvenamasis namas, nuo 2008 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. buvo gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nuo 2018 m. gruodžio 21 d. Žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašo taip pat matyti, jog vykdoma Gyvenamojo namo rekonstrukcija nuo 2000 metų, baigtumas – 97 procentai. Pareiškėjas nurodo, jog siekia inicijuoti Projekto rengimą ne tam, kad įrengti mansardoje naujas patalpas, o tam, kad įteisinti mansardoje esančias patalpas, kurios įrengtos 2002-2005 metais. Teisėjų kolegija, vertindama nustatyta aplinkybes sprendžia, jog Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis leidžia įvykdyti Gyvenamojo namo rekonstrukciją, bet tokia Žemės sklypo naudojimo paskirtis ir toks naudojimo pobūdis neatitinka Bendrojo plano ir Gargždų pramonės įmonių, vykdančių ūkinę komercinę veiklą, sanitarinių apsaugos zonų ribų specialiuoju plano tikslų, tačiau, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsniu, jei galiojančios žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendiniai neatitinka pagal parengto naujo aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumento sprendinių, galiojantis žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas neprivalo būti keičiamas ar koreguojamas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog galiojant tokiam teisiniam reguliavimui, suformuoto Žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui leidžiant vykdyti Gyvenamojo namo rekonstrukciją (galint įgyvendinti vienbučių ir dvibučių pastatų statybą), pareiškėjas turi teisę, atlikti Gyvenamojo namo teisės aktais leidžiamus rekonstrukcijos darbus. Iš atsakovės Sprendimo turinio nėra aišku, dėl kokios priežasties ir kokiais teisės aktais remiantis tokia pareiškėjo teisė paneigiama. Atsakovė sprendime neanalizuoja Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnio taikymo ginčo atveju. Administraciniame akte nepakanka nurodyti tik teisės aktų, kurie bendrai nustato atitinkamus draudimus, neanalizuojant individualių aplinkybių. Atsakovė skundžiamame sprendime neindividualizuoja pareiškėjo faktinės ir teisinės situacijos tai, jog Žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis leidžia gyvenamųjų namų statybos darbus, o tik pateikia bendrą nuorodą į Bendrojo plano sprendinius ir į Specialųjį planą, kurie nenumato gyvenamųjų namų plėtros ir statybų pramoninėje zonoje nuo šių teritorijų planavimo dokumentų priėmimo. Teismo vertinimu, toks atsakovės sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes paneigia asmens teisę žinoti ir suprasti atsisakymo išduoti specialiuosius reikalavimus Plano rengimui priežastis. Atsakovė nevertino pareiškėjo argumentų, jog jam priklausančio Žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis nustatyti iki patvirtinant Bendrąjį planą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių, teisminę praktiką, konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas prieštarauja savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendimas, naikintinas, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Panaikinus skundžiamą Sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. P. atstovo 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą dėl specialiųjų reikalavimų Projekto rengimui išdavimo.
Pareiškėjo skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės a 300 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą už skundo parengimą ir žyminį mokestį. Pagal 2018 m. lapkričio 22 d. atstovavimo sutartį, pareiškėją byloje atstovavo advokatas K. G. Pareiškėjas pateikė 2020 m. sausio 6 d. sąskaitą už teisinę pagalbą ir 2020 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymą, kurie patvirtina jo turėtas 300 Eur atstovavimo išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (skundo surašymą) yra 2,5, kuris sudauginamas su Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje (be individualių įmonių) (7 punktas).
Procesiniai veiksmai skundo surašymas buvo atliekami 2019 m. IV ketvirtyje, todėl pagrindu imami 2019 m. II ketvirčio rodikliai. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2019 m. II ketvirtį buvo 1289 Eur, todėl maksimali priteistina suma už skundo surašymą yra 3222,50 Eur (1289 Eur x 2,5). Prašoma 300 Eur suma už skundo surašymą neviršija rekomenduojamų dydžių, yra proporcinga nagrinėtam ginčui ir pagrįsta, todėl priteistina.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 23 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.
ABTĮ 35 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. To paties straipsnio 3 dalis numano, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijo.. Pareiškėjas už skundo padavimą teismui turėjo sumokėti 22,50 Eur žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 23 Eur, todėl jam grąžintina 0,50 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio dalis, o 22,50 Eur žyminio mokesčio dalis pareiškėjui priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,
nusprendžia:
panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2019 m. spalio 24 d. įrašu sistemoje „Infostatyba“ įformintą atsisakymą išduoti pareiškėjui A. P. specialiuosius reikalavimus vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), projekto rengimui,
įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjo A. P. atstovo 2018 m. spalio 30 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktą prašymą (registracijos Nr.PSR-100-181030-04275) dėl specialiųjų reikalavimų vieno buto gyvenamojo namo rekonstravimo ir paskirties keitimo į dviejų butų gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), projekto rengimui išdavimo,
priteisti pareiškėjui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, 322,50 Eur (trys šimtai dvidešimt du eurai 50 centų) turėtų teismo išlaidų atlyginimą
grąžinti pareiškėjui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 0,50 Eur (50 centų) per daug sumokėto žyminio mokesčio dalį, kurio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.