Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., 2015 m. gegužės 20 d., apie 19.35 val., Vilniuje, P. Vileišio g., vairuodamas automobilį „Chrysler Grand Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Taip V. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Chrysler Grand Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovintį automobilį „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs vietos, taip pažeidęs KET 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas V. B. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad užkabino tik „BMW 530“ veidrodėlį, bet korpuso nesulaužė, veidrodėlio nesudaužė. Išvažiavo iš įvykio vietos, nepranešęs, bet nukentėjusysis sėdėjo mašinoje ir nieko nesakė. Viskas vyko taip, 2015 m. gegužės 20 d. vakarop jį iškvietė į darbą, jam reikėjo važiuoti, tačiau žmogus priparkavo savo „BMW“ P. Vileišio gatvėje ir sėdėjo mašinoje užblokavęs kelią. Jis po truputį važiavo, užvažiavo ant bordiūro, bandė pravažiuoti ir kliudė BMW veidrodėlį, žmogus matė, kad nepravažiuoja, o vis tiek stovėjo. Jo greitis buvo kažkur 1 km/h, kliudęs apžiūrėjo veidrodėlius ir nematė jokių apgadinimų, mano, kad įvyko nesusipratimas. Tik paskui tas vaikinas sakė, kad pas jį veidrodyje viduje kažkoks mechanizmas sulaužytas. Jis turi draudimą, nebuvo girtas, būtų pasirašę ir tiek, bet policininkas pasakė, kad per vėlu jau rašytis. Tas vaikinas žino, kad jis ten pastoviai važinėja, nesuprato, kodėl jis kvietė policiją. Jie net nešnekėjo įvykio metu, pasižiūrėjo vienas į kitą ir tiek. Jis pats atgal į vietą atvažiavo gal 23 val., buvo ir policininkas tuo metu, sako, tai draudimą pasirašys, bet policininkas sakė, per vėlu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. B. kaltę, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio V. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos šio administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Teisme V. B. paaiškino, kad 2015 m. gegužės 20 d. vakarop jį iškvietė į darbą, jam reikėjo važiuoti, tačiau žmogus priparkavo savo „BMW“ P. Vileišio gatvėje ir sėdėjo mašinoje užblokavęs kelią. Jis po truputį važiavo, užvažiavo ant bordiūro, bandė pravažiuoti ir kliudė BMW veidrodėlį, žmogus matė, kad nepravažiuoja, o vis tiek stovėjo. Jo greitis buvo kažkur 1 km/h, kliudęs apžiūrėjo veidrodėlius ir nematė jokių apgadinimų, mano, kad įvyko nesusipratimas. Tik paskui tas vaikinas sakė, kad pas jį veidrodyje viduje kažkoks mechanizmas sulaužytas. Jis turi draudimą, nebuvo girtas, būtų pasirašę ir tiek, bet policininkas pasakė, kad per vėlu jau rašytis. Analogiški jo paaiškinimai užfiksuoti ir byloje esančiame rašytiniame paaiškinime, kuriame V. B. nurodė, jog 2015 m. gegužės 21 d. važiuodamas Vileišio g. 30, kliudė važiuojamojoje dalyje stovėjusio automobilio veidrodėlį. Pravažiuodamas Vileišio gatve turėjo užvažiuoti ant bardiūro, kad galėtų apvažiuoti stovėjusį automobilį, bet vis tiek kliudė veidrodėliu stovėjusio automobilio veidrodėlį. Kadangi pas V. B. niekas nebuvo apgadinta, nuvažiavo toliau (b. l. 11, 12). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų ir jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jo kaltę dėl jam ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo pagrindžia kita bylos medžiaga: 2015 m. gegužės 20 d. A. E. S. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad tądien, apie 19.30 val. buvo sustabdęs automobilį „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, priklausantį jam. Kelių eismo įvykis įvyko P. Vileišio g. šalia 29 namo. Buvo užgesinęs automobilio variklį, kadangi tuo metu laukė išeinančio iš laiptinės žmogaus. Priešais pamatė iš stovėjimo vietos važiuojantį automobilį „Chrysler“, pilkos spalvos, už vairo buvo vyras maždaug 50 metų. Automobilis važiavo nedideliu greičiu, pravažiuodamas pro jo automobilį kliudė kairės pusės veidrodėlį, jį apgadindamas: palikdamas apie 5 cm įbrėžimą ir smūgio pasėkoje kairės pusės veidrodis neveikia pilnavertiškai – neužsilenkia ir pradėjo klibėti. Važiuodamas tokia gatve (kieme tarp namų) buvo pakankamai vietos prasilenkti automobiliams ir išvengti eismo įvykiui. „Chrysler“ vairuotojas buvo aiškiai pastebėjęs ir pajautęs smūgį, pradėjo mojuoti ranka neišlipdamas iš automobilio nuvažiavo (b. l. 10); policijos pareigūno A. B. tarnybinis pranešimas (b. l. 5); policijos įvykio registro išrašas (b. l. 6, 7); eismo įvykio vietos schema (b. l. 8); papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 9). Byloje esanti vairuotojo pažymėjimo kopija patvirtina, jog V. B. pažeidimų padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 15). Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina jog V. B., vairuodamas automobilį, važiuodamas nepaliko tarpo iš šono, kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Ši V. B. veika nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

Be to, V. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Chrysler Grand Voyager“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepalikęs tarpo iš šono, kliudęs stovintį automobilį „BMW 530“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs vietos, taip pažeidęs KET 219.1, 219.2 punktų reikalavimus.

Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Kaip matyti iš V. B. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, taip pat ir byloje esančio jo rašytinio paaiškinimo 2015 m. gegužės 20 d. vakarop jį iškvietė į darbą, jam reikėjo važiuoti, tačiau žmogus priparkavo savo „BMW“ P. Vileišio gatvėje ir sėdėjo mašinoje užblokavęs kelią. Jis po truputį važiavo, užvažiavo ant bordiūro, bandė pravažiuoti ir kliudė BMW veidrodėlį, žmogus matė, kad nepravažiuoja, o vis tiek stovėjo. Jo greitis buvo kažkur 1 km/h, kliudęs apžiūrėjo veidrodėlius ir nematė jokių apgadinimų, mano, kad įvyko nesusipratimas. Tik paskui tas vaikinas sakė, kad pas jį veidrodyje viduje kažkoks mechanizmas sulaužytas. Iš A. E. S. rašytinis paaiškinimo taip pat matyti, kad įvykio metu automobilis „Chrysler“, pilkos spalvos važiuodamas nedideliu greičiu, pravažiuodamas pro jo automobilį kliudė kairės pusės veidrodėlį, jį apgadindamas, t. y. palikdamas apie 5 cm įbrėžimą ir dėl smūgio kairės pusės veidrodis neveikia pilnavertiškai – neužsilenkia ir pradėjo klibėti. Taigi iš esmės A. E. S. paaiškinimas atitinka V. B. parodymus, kad apgadinimai iš esmės pasireiškė tuo, kad veidrodis neveikia, neužsilenkia, tuo tarpu išoriškai buvo itin menkas. Esant tokiai situacijai V. B. galėjo ir nesuvokti kitam automobiliui padaręs žalą, kadangi automobilio šoninių veidrodžių konstrukcija ir yra tokia, kad jie kontakto metu turi užsilenkti. Pažymėtina ir tai, kad V. B. pajuto susilietimą automobilių veidrodėliais, stabtelėjo, veidrodžius apžiūrėjo, matė automobilyje nukentėjusįjį, taigi jis suvokė, kad nukentėjusysis jį matė, matė ir jo automobilio valstybinį numerį, todėl prieštarautų elementariai logikai jos elgesys sąmoningai pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Byloje jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad V. B. įvykio metu buvo neblaivus, nėra. Pažymėtina ir tai, kad jo automobilis draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kurio kopiją V. B. teismui pateikė. Taigi, pirmiau aptarti įrodymai bei aplinkybės patvirtina, jog V. B. kliudęs kitą automobilį nuvažiavo neturėdamas tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, o tik dėl to, kad klaidingai suvokė susiklosčiusią situaciją.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nenustačius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo būtinojo subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, prieš jį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį nutrauktina, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, skirdamas V. B. nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (eismo įvykio metu nestipriai apgadintas kitas automobilis), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad per metus pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda – metų bėgyje kartą baustas už KET pažeidimą (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, V. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 30², 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 224, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

V. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam keturiasdešimties eurų (40 Eur) dydžio baudą.

V. B. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.