Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro G. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45458-18,

kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. liepos 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos ), 180 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

2. 2015 m. lapkričio 16 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, mokytis arba dirbti, ar būti registruotam darbo biržoje bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą. 2016 m. lapkričio 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi S. B. paskirta papildoma auklėjamojo poveikio priemonė - įspėjimas ir įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant tai padaryti per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo. 2018 m. gruodžio 10 d. išregistruotas iš probuojamųju asmens duomenų registro, nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad S. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 22 val., viešoje vietoje - kieme prie Kėdainių profesinio rengimo centro bendrabučio, esančio Šėtos g. 95, Kėdainių mieste, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, ranka sugriebė vieną kartą R. K. už kaklo ir vieną kartą delnu sudavė jam į veidą, taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai laikytini įžūliais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kurie sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis S. B. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kt. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad S. B. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo L. D. kaltę be jo visiško prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiojo L. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. apie 22 val. būdamas Kėdainių profesinio rengimo centro bendrabučio kambaryje, per langą pamatė, kad nuo netoliese esančios parduotuvės „Aibė“ link bendrabučio keturi vaikinai vejasi vieną iš bendrabučio gyventojų R. K.. Tuomet jis išėjo iš bendrabučio pažiūrėti kas vyksta. Paskui jis kartu su kambariokais toliau stovėjo ant laiptų ir rankoje laikė elektroninę cigaretę. Vienas iš tų vaikinų pamatęs cigaretę, paprašė ją parodyti, atsakęs, kad nerodys, vaikinas sugriebė už cigaretės ir, ją ištraukęs iš rankos, pabėgo (1 t., b. l. 71, 72).

Liudytojos J. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. jai paskambino Kėdainių profesinio centro, kur mokosi jos sūnus L. B., socialinė darbuotoja ir pasakė, kad sūnus į mokyklą atsivežė elektroninę cigaretę, o 2018 m. rugsėjo 6 d. vakare kažkoks vaikinas tą cigaretę iš L. atėmė. Paskambinusi sūnui, sužinojo, kad jam būnant prie profesinio rengimo centro bendrabučio, prie jo priėjo kažkokie keturi vaikinai, kurių vienas paprašė parodyti elektroninę cigaretę. Jam atsisakius tai daryti, vaikinas tą cigaretę ištraukė jam iš rankų ir pabėgo. Apie konfliktą prie bendrabučio sūnus nepasakojo. Niekam jokių pretenzijų dėl cigaretės vagystės neturi, civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 92–95).

Liudytojo H. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 21 val. kartu su S. P. ir L. S. vaikštinėjo po Šėtos gatvę. Priėję prie profesinio rengimo bendrabučio, pamatė besibūriuojantį jaunimą. Matė, kaip vienas, jam nepažįstamas vaikinas rūkė elektroninę cigaretę ir kitas nepažįstamas vaikinas paprašė jo parūkyti. Šis jam padavė savo elektroninę cigaretę. Tuo metu iš bendrabučio išėjo auklytė ir pasakė, kad vėlu, laikas miegoti, tas vaikinas su elektronine cigarete ir dar vienas, kartu su juo buvęs vaikinas, pabėgo (1 t., b. l. 104, 105).

Liudytojo S. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad tuo pačiu metu, kai S. B. vieną kartą trenkė su delnu per žandą R., S. B. draugas L. B. paprašė duoti parūkyti elektroninę cigaretę. L. padavė jam savo cigaretę, šis parūkęs grąžino atgal. Po to ši elektroninė cigaretė ėjo per kitų vaikinų rankas, ją daug kas rūkė. Kai elektroninę cigaretę vėl turėjo L. B., S. B. draugas dar kartą jo paprašė duoti jam parūkyti. L. vėl jam davė ir tada jis, paėmęs cigaretę, kartu su S. B. nuėjo už bendrabučio ir dingo (1 t., b. l. 109, 110).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (kasacinės nutartys Nr. 2K-428/2011, Nr. 2K-91/2013 ir kt.).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad L. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugsėjo 6 d., apie 22 val. 05 min. prie Kėdainių profesinio rengimo centro bendrabučio, esančio Šėtos g. 95, Kėdainių mieste, gavęs iš L. B. rankų parūkyti 145 Eur vertės elektroninę cigaretę, jos negrąžinęs, pasišalino, taip atvirai ją pagrobė. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, neginčijo aplinkybės, kad pavogė jam inkriminuojamą elektroninę cigaretę atvirai, jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir kt. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis L. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad 2019 m. vasario 7 d. vakare, valandos nepamena, savo namuose, susiginčijo su sugyventine K. K., suėmė jai už rankų ir ją papurtė, po to pastūmė. Nuo pastūmimo Kristina atsitrenkė į stalą, vėliau ant jos rankų ir kojų atsirado mėlynės. 2019 m. vasario 9 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vakare, valandos nepamena, namuose sukonfliktavo su sugyventine K. K., pasiūlė išeiti į koridorių išsiaiškinti santykius, nes namuose buvo draugų. Besiaiškinant santykius, K. jį įžeidė, todėl ji supykęs 1 kartą delnu sudavė jai per veidą. Mano, kad galėjo jai sukelti fizinį skausmą, nors ir sudavė nestipriai. Dėl visų savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Specialisto išvada Nr. G385/2019 nustatyta, kad poodinės kraujosruvos abiejose rankose ir kojose K. K. padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. vasario 9 d. Nedidelės poodinės kraujosruvos rankose galėjo būti padarytos ir rankų pirštais sugriebus už rankų. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (2 t., b. l. 29).

Papildoma specialisto išvada konstatuota, kad nėra jokių objektyvių duomenų (nėra sužalojimų veide) leidžiančių teigti, kad K. K. buvo suduotas smūgis delnu į veidą. Specialisto išvadoje Nr. G385/2019 aprašytų sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek 2019 m. vasario 9 d., tiek ir 2019 m. vasario 7 d. (2 t., b. l. 34).

Liudytojos Z. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2019 m. vasario 9 d. apie 20 val. grįždama namo, koridoriuje pamatė verkiančią merginą, kurios vardo, pavardės nežino, tik žino, kad ji gyvena 335 bute. Jos paklausė, kas jai nutiko, ši nieko nepasakojo, tik paprašė, kad ji nekviestų policijos. Tuo metu jokių muštynių nebuvo. Vėliau, apie 24 val., išlydėjusi bendradarbį, 3-iame aukšte pamatė krauju aptaškytą laiptinės sieną, kas ją aptaškė - nežino, 20 val. siena buvo švari. Ar jų bute 2019 m. vasario 7 d. vakare, vyko kokios muštynės, nežino (2 t., b. l. 37, 38).

2019 m. vasario 9 d. L. D. nustatytas 1,82 promilių girtumas (2 t., b. l. 42, 43).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nors tiek pranešime dėl įtarimo (2 t., b. l. 73), tiek pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad L. D. nusikalstamą veiką 2019 m. vasario 9 d. padarė apie 20 val., tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų akivaizdu, kad įsivėlė klaida, nurodant nusikalstamos veikos padarymo laiką, nes kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų nusikalstama veika buvo padaryta 2019 m. vasario 9 d. po vidurnakčio. Tai patvirtina pareigūno tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 141), policijos duomenų bazės išrašas (1 t., b. l. 151–153), įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 143–149), įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (2 t., b. l. 47). Atsižvelgiant į tai, kaltinimas tikslintinas, nurodant 2019 m. vasario 9 d. padarytos nusikalstamos veikos laiką – apie 00.05 val.

Kaltinamasis L. D. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvados ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis L. D. 2019 m. vasario 7 d. vakare, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu suėmęs ir suspaudęs savo sugyventinei K. K. už rankų, ją papurtė ir stipriai pastūmė, dėl ko ji kojomis trenkėsi į stalą, taip dėl poodinių kraujosruvų abiejose rankose ir kojose padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jai fizinį skausmą, be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. vasario 9 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini), konfliktuodamas su savo sugyventine K. K., vieną kartą sudavė jai delnu per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad L. D. kaltė įrodyta, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai).

Bausmės skyrimas

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamieji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (3 t., b. l. 68–70, 74–76).

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamųjų asmenybes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis S. B. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje teistas du kartus (3 t., b. l. 3–7), administracine tvarka baustas (3 t., b. l. 9–16), nedirba (3 t., b. l. 18), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 17), Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (3 t., b. l. 67).

Parenkant bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad S. B. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, esant neišnykusiam teistumui, prisipažino padaręs nusikaltimą veiką, gailisi, į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant į pareigojimus - tinkama, o bausmės dydis (didesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis) yra ne per didelis ir tinkamas.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam S. B. mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamojo L. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino ir gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad nusikalto būdamas recidyvistu ir dvi nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Kaltinamasis L. D. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus. Jis praeityje teistas keturis kartus (2 t., b. l. 91–96), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 98–102), nedirba (2 t., b. l. 102), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 103), Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (2 t., b. l. 137).

Parenkant bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad L. D. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, esant neišnykusiam teistumui, prisipažino padaręs nusikaltimą veiką, gailisi, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, spręstina, kad prokuroro pasiūlytas bausmės dydis, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, teismo nesaisto. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė neišnykus teismui, būdamas neblaivus, būdamas recidyvistu, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė didesnė nei šios bausmės vidurkis, bei skirtini įpareigojimai.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis dvi smurtines nusikalstamas veikas padarė šeimos nariui, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos L. D. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis.

Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalyse nustatyta tvarka, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes. Pridedamų bausmių dalys parenkamos atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turi būti pridėta po 3 mėnesius skirtos laisvės apribojimo bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam L. D. mažinant vienu trečdaliu.

Kaltinamasis L. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 9 d. 01.25 val. iki 2019 m. vasario 10 d. 10.35 val., todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti - panaikintina.

Kaltinamajam L. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti – panaikintinos.

Vokas su DVD disku, kuriame nufilmuotos nepilnamečių apklausos, paliktinas saugoti prie bylos.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) visą bausmės laikotarpį būti savo namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. B. galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) visą bausmės laikotarpį būti savo namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) visą bausmės laikotarpį būti savo namuose nuo 20.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 7 d. veika) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) visą bausmės laikotarpį būti savo namuose nuo 20.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu.

L. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario 9 d. veika) ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) visą bausmės laikotarpį būti savo namuose nuo 20.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti sudedant iš dalies ir paskirti L. D. subendrintą 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) visą bausmės laikotarpį būti savo namuose nuo 20.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. D. galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

2) visą bausmės laikotarpį būti savo namuose nuo 20.00 valandos iki 6.00 val., jeigu tai nėra susiję su mokymusi ar darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, L. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į L. D. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 9 d. 01.25 val. iki 2019 m. vasario 10 d. 10.35 val. (dvi paras laikino sulaikymo), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

L. D. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Voką su DVD disku, kuriame nufilmuotos nepilnamečių apklausos, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti kaltinamiesiems, jog jie, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti ir kitos rūšies (griežtesnę ar švelnesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamieji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.